- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2-400-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01032-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- G. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Kizienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui G. K., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. L. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės dukters U. K. gyvenamąją vietą su motina L. L., motinos gyvenamojoje vietoje; nustatyti skyrium gyvenančio tėvo G. K. bendravimo su nepilnamete dukra U. K. tvarką: 1. Iki dukrai U. K. sueis treji metai, G. K. su nepilnamete dukra U. K. bendrauja I ir III mėnesio savaitgalį arba II ir IV mėnesio savaitgalį (pasirinktinai), šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val., ir sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val. dalyvaujant dukros motinai L. L.; dukrai sulaukus trejų metų tėvo ir dukros bendravimas vyksta nedalyvaujant motinai L. L.. 2. Tėvo dieną, kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį, tėvas praleidžia su dukra nuo 11 val. iki 15 val., nežiūrint aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 3. Motinos dieną, pirmąjį kiekvienų metų gegužės sekmadienį, dukra praleidžia su motina, nežiūrint aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 4. Didžiųjų metų švenčių Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų laikotarpiu, vieną šventės dieną dukra bendrauja su tėvu, kitą - su motina; šalys ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas susiderina kuri šventinė diena bus skiriama bendravimui su tėvu, kuri - bendravimui su motina. 5. G. K. bus leidžiama išsivežti nepilnametę dukrą U. K. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos mergaitei sulaukus 7 (septynerių) metų; išsivežimo metu G. K. privalo užtikrinti nepilnametei dukrai galimybę telekomunikacijų pagalba susisiekti su mama L. L.. 6. G. K. pageidaujant dukrą išsivežti atostogoms, kelionei į užsienį, būtinas notariškai patvirtintas dukters motinos L. L. sutikimas. 7. Jei dėl objektyvių priežasčių (liga, suplanuoti renginiai ar išvykos ugdymo įstaigoje ir pan.) L. L. neleistų tėvui bendrauti su dukra, bendravimo laikas bus kompensuojamas kitu, abiems šalims ir nepilnametei dukrai priimtinu laiku, nepažeidžiant dukros interesų. Priteisti iš atsakovo G. K. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai U. K. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 200 eurų dydžio išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, suteikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą.
2.1 Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas tėvystę dukrai pripažino gera valia, dukters gimimo dokumentuose G. K. įrašytas jos tėvu, dukrai suteikta tėvo pavardė. Ieškovė su Atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Dukros gyvenamąją vietą prašo nustatyti su motina. Paaiškino, kad dukra su ieškove auga nuo gimimo. Ji dar vienerių metų laiko, tai yra toks amžius, kai vaikui reikalinga ypatinga mamos priežiūra ir rūpestis. Ieškovė stengiasi tinkamai rūpintis savo dukra ir mano, kad toliau sugebės tinkamai ją prižiūrėti, užtikrins jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Nepilnametės dukters U. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mergaitės interesus. Ieškovė supranta, kad tas iš tėvų su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pageidautų, kad tėvas su nepilnamete dukra bendrautų kas antrą savaitgalį po 4 valandas, sutinka, t.y. kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val. Posėdžio metu sutiko, kad bendravimas būtų nuo 11 val. iki 16 val. Jai nesvarbu kuriuos mėnesio savaitgalius tėvas bendraus su dukra. Jeigu dėl kažkokių priežasčių atsakovas negalėtų bendrauti nustatytu metu, sutinka bendravimo laiką kompensuoti kitu abiems šalims priimtinu laiku. Įvertindama dukters amžių, pageidautų, kad tėvo ir dukters bendravimas vyktų dalyvaujant ieškovei. Neatsižvelgiant į bendravimo tvarką, Be to sutiktų, kad tėvas dukrą pas save galėtų išsivežti jau nuo trejų metų, o pas save su nakvyne nuo penkerių metų. Motinos dieną norėtų, kad dukra praleisti su ja, o Tėvo dieną sutinka, kad dukra praleistų su tėvu. Didžiųjų metų švenčių Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų laikotarpiu, pageidautų, kad vieną šventės dieną su dukra bendrautų tėvas, kitą - mama. Po to, kai dukrai sueis septyneri metai, ieškovė nebeprieštarautų, kad atsakovas vieną iš savaitgalių išsivežtų dukrą į savo gyvenamąją vietą. Tai sieja su mokykliniu dukros amžiumi, kai vaikas gebės nurodyti savo buvimo vietą, naudotis telekomunikacinėmis priemonėmis ir pan. Dukros ir tėvo bendravimo telekomunikacinėmis priemonėmis neketina riboti, tačiau tai taip pat sieja su dukros mokykliniu amžiumi. Atsakovas šiuo metu su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį šeštadieniais, dukra tėvą pažįsta. Tačiau pastaruoju metu dukra būdama su tėvu verkia.
2.2 Nurodė, kad su atsakovu nesudarę jokios sutarties dėl materialinio išlaikymo formos ir dydžio. Atsakovas materialinį išlaikymą dukrai U. šiuo metu teikia mokėdamas kas mėnesį po 200 eurų per mėnesį. Išlaikymo prašo nuo 2022 m. gegužės 1 d., nes iki šiol išlaikymą mokėjo, gavo ir už balandžio mėnesį. Tokia išlaikymo forma - periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis ir teikiama suma šiuo metu ieškovę tenkina, mano, kad tai atitinka vaiko poreikius. Tačiau nori, kad tai būtų įforminta teismo sprendimu. Ji šiuo metu nedirba dėl dukters priežiūros. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro išmokos vaikui ir socialinė pašalpa. Įstaigoms turi pateikti informaciją apie tėvo teikiamą materialinį išlaikymą. Kol materialinis išlaikymas nepriteistas teismo, iš anksto negali prognozuoti ar atsakovas perves pinigus ir kokia tai bus suma. Esant tokiai situacijai negali planuoti ir išlaidų dukrai. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ieškovė neturi. Atsakovo materialinė padėtis ieškovei nežinoma.
3. Atsakovas G. K. su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes vaikas šiai dienai dar yra kūdikis, prisirišęs labiau prie motinos, nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Sutinka ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kadangi ir iki ieškinio pateikimo nuo pat vaiko gimimo ir taip mokėdavo vaikui išlaikymą, todėl niekada ginčo nebuvo dėl vaiko išlaikymo. Jis jokio nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Jo darbą sudaro tarnystė bendruomenėje kur jis gyvena ir būna. Problemų mokant išlaikymą vaikui nesusidarys. Dalyje dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nesutinka. Paaiškino, kad iš dalies su ieškovės ieškinyje numatyta tvarka sutinka, tačiau išskyrus punktą dėl galimybės išsivežti dukrą, nes atsakovo nuomonė ir pageidavimas būtų, kad galėtų dukrą pasiimti ir išsivežti nuo trijų metų, o ne nuo septynių metų. Mano, kad trijų metų vaikas yra pakankamai didelis. Taip pat norėtų su dukra ilgesnių pasimatymo valandų ir nakvynių, kadangi ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Atstumas yra ir kiekvieną dieną neįmanoma privažinėti, nes jis dirbantis. Jis pilnai supranta kodėl dukra verkia jį matant, nes mano, kad susitikimo laikas per trumpas, matosi kas antrą savaitgalį, o per tą laiką dukra jį ir pamiršta. Jis dukrą vežtųsi pas mamą į (duomenys neskelbtini) rajoną. Mama turi dviejų kambarių butą, gyvena viena. Su anūke bendrauti norėtų, daugiau anūkų neturi. Ten yra visos sąlygos. Be to planuoja kažkada ir pats nuomotis būstą. Pageidautų, kad būtų prailgintos bendravimo valandos, o po to pagal tai kaip seksis bendrauti jau spręsti nuo kada gali pasiimti vaiką su nakvyne. Supranta, kad šiuo metu vaikas dar tikrai per mažas, kad pasiimtų vaiką išsivežti. Šiuo metu dukrą lanko kas antrą savaitgalį. Be to ir atsakovo tėvams dukra U. yra vienintelė anūkė, todėl paimti vaiką iš motinos ir parsivežti į (duomenys neskelbtini), kad jis su tėvais galėtume pasibūti su mergaite tikrai reikia ilgesnio laiko, nes kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal užtrunka apie 4 valandas, o tai jau yra pusė dienos. Prašo ieškovės L. L. ieškinį tenkinti dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kitoje dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies; priteisti iš ieškovės L. L. LR valstybei už atsakovui G. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybos Skyriui žinoma. Nuo 2018 m. liepos 1 d. L. L. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau nustačius, kad L. L. šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, 2018 m. liepos 24 d. atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas. 2019 m. gegužės 28 d. gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atvejo vadybos procesas šeimai atnaujintas, Raseinių socialinių paslaugų centre teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos Tarnybos Skyrius nėra gavęs pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Ieškovė L. L. su dukra U. bei dar dviem mažamečiais vaikais E. T., kuriam 8 metai, ir V. T., kuriai 5 metai, gyvena bute pas savo senelį B. Š., kuriam butas priklauso nuosavybės teise. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė L. L. netinkamai vykdytų motinos pareigas dukros atžvilgiu ir negebėtų užtikrinti socialinio, fizinio ir emocinio saugumo, saugios namų aplinkos, todėl įvertinęs ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdamas į vaiko amžiaus tarpsnį, į tai, kad motina mažametę dukrą maitina krūtimi, mano, kad U. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų mažametės interesus. Tarnybos Skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau turėtų būti koreguojamas 2.5. papunktis (pagal ieškinį) ir atsakovui būtų leidžiama dukrą U. K. išsivežti iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, mergaitei sulaukus ne septynerių metų, o anksčiau, nustatant adaptacini laikotarpį be nakvynės, siekiant vaikui priprasti prie naujos tėvo gyvenamosios aplinkos bei papildant tėvo bendravimą su dukra, jai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą per pavasario, vasaros, rudens bei žiemos atostogas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo U. gimimo kiekvieną mėnesį teikia dukrai materialinį išlaikymą po 200 Eur. Skyriaus vertinimu, ieškovės L. L. prašoma priteisti iš atsakovo G. K. 200 eurų išlaikymo dukrai U. K. suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
5. Nagrinėjamu atveju, iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra G. K., motina – L. L.. Mergaitės tėvai santuokos nesudarę. Kaip nurodė ieškovė, o neginčijo ir atsakovas, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.
6. Ieškovė prašė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tai yra vaiko motina. Atsakovas tam neprieštaravo.
7. Nagrinėjamu atveju pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadą, ieškovė L. L. su dukra U. bei dar dviem mažamečiais vaikais E. T. ir V. T. gyvena 71 k v. m. bute pas savo senelį B. Š., kuriam butas priklauso nuosavybės teise. Bute yra keturi kambariai, virtuvė, būstas su visais patogumais, yra centrinis šildymas. Namuose švaru, tvarkinga, šilta, yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. L. L. su mažiausiąja dukra U. miega viename kambaryje, kuriame stovi vaikiška lovelė, išskleidžiamas kampas, spinta, komoda ir žurnalinis staliukas. U. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei jos poreikiams tenkinti. L. L. niekur nedirba, augina dukrą. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmokos už vaikus, nedarbo išmoka, U. atsakovo teikiamas materialinis išlaikymas bei valstybės teikiamas E. ir V. materialinis išlaikymas. Mergaitė sveika.
8. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, mažametei nuo pat gimimo gyvenus su motina, esant jų artimam ryšiui, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymas tenkintinas ir U. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. L. jos gyvenamojoje vietoje.
9. Ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu G. K. bendravimo tvarką su kuria atsakovas iš dalies nesutiko. Atsakovas prieštaravo sąlygai, kad dukrą su nakvyne pasiimti gali tik nuo tada, kai dukrai sukaks septyneri metai, taip pat nesutiko, kad susitikimų laikas tik nuo 11 val. iki 15 val. – norėtų, kad laikas būtų prailgintas, nes jis per trumpas. Šalys gyvena skirtinguose miestuose, todėl dar reikalingas ir laikas kelionei iš vieno miesto į kitą.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas – (duomenys neskelbtini). Atsakovas norėtų, kad jam būtų leista dukrą parsivežti su nakvynę pas savo motiną, t.y. mergaitės močiutę, į namus jau nuo tada, kai mergaitei sukaks treji metai. Atsakovas nori, kad su jo dukra galėtų bendrauti ir jo tėvai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone specialistas lankėsi atsakovo motinos D. K. namuose ir įvertino buities sąlygas. Nustatyta, kad D. K. gyvena daugiabutyje, kur jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas. Gyvenimo sąlygos geros. D. K. teigimu sūnui su dukra svečiuojantis būtų skirta jiems svetainė, kur yra vaikiška lovytė, vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai. Moteris teigė, kad svečiavimosi metu padėtų sūnui prižiūrėti ir rūpintis dukra, šiuo metu G. K. su dukra gali bendrauti tik keturias valandas. Norėtų, kad būtų galimybė jos sūnui su dukra atvyti pas ją pasisvečiuoti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad tarnybos nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau turėtų būti koreguojamas 2.5. papunktis (pagal ieškinį) ir atsakovui būtų leidžiama dukrą U. K. išsivežti iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, mergaitei sulaukus ne septynerių metų, o anksčiau, nustatant adaptacini laikotarpį be nakvynės, siekiant vaikui priprasti prie naujos tėvo gyvenamosios aplinkos bei papildant tėvo bendravimų su dukra, jai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą per pavasario, vasaros, rudens bei žiemos atostogas. Iš bendruomeninių savarankiškumo namų ,,K.“ gautas raštas, kad G. K. ten atvyko nuo 2021 m. balandžio 28 d., po 6 mėnesių atstatomosios programos paskirtas vyresniuoju prižiūrėtoju, nuo 2022 m. sausio 1 d. atlieka direktoriaus pavaduotojo pareigas; yra įsteigęs įmonę kur padeda žmonėms įgauti ir lavinti darbo įgūdžius ir integruotis į darbo rinką. Nuo 2022 m. balandžio 26 d. dirba pagal individualią veiką – MB ,,S. S.“.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, nurodė, kad G. K. bendrauti su dukra nekliudys, prašė nustatyti bendravimo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad daugiausia ginčas kilo dėl bendravimo laiko. Ieškovė iš pradžių prašė, kad atsakovui bendrauti su vaiku būtų leidžiama kas antrą savaitgalį nuo 11 iki 15 val., vėliau sutiko laiką pailginti iki 16 val.; iš pradžių vaiką išsivežti su nakvyne leido nuo septynerių metų, teismo posėdžio metu nurodė, kad leistų išsivežti nuo trejų metų, bet be nakvynės, o su nakvyne nuo penkerių metų. Atsakovas prašė šį laiką ankstinti. Jis su dukra šiuo metu bendrauja kas antrą savaitgalį ir mano, kad toks retas ir trumpas laikas nesukuria tarp jų pakankamo ryšio. Ieškovė neginčijo, kad atsakovas su dukra siekia bendrauti ir palaikyti ryšį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė taip pat nurodė, kad reiktų leisti išsivežti vaiką ieškovė galėtų ne nuo septynerių metų, o ankščiau, numatant adaptacinį laikotarpį, kad vaikas priprastų prie tėvo aplinkos. Taip pat praplėsti bendravimo tvarką numatant papildomą tėvo bendravimą su dukra, kai ji pradės lankyti ugdymo įstaigą per pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogas. Kitais bendravimo tvarkos klausimais šalys sutarė, ginčų nekilo.
Atsižvelgiant į tai kas buvo nustatyta teismo posėdžio metu, į šalių išsakytus argumentus, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo kriterijais, į tai, kad su vaiku turi palaikyti ryšį abu tėvai, į vaiko prioritetinių interesų tenkinimą, ieškovės prašymas dėl bendravimo tvarkos tenkintinas iš dalies. Nustatytina tokia tėvo G. K. ir jo nepilnametės dukros U. K. bendravimo tvarka: 1. Iki dukrai U. K. sueis dveji metai, G. K. su nepilnamete dukra U. K. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (pasirinktinai), šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val., ir sekmadienį nuo 11 val. iki 16 val., dalyvaujant dukros motinai L. L.; 2. dukrai U. K. sulaukus 2 (dviejų) metų tėvas G. K. ir dukra U. K. bendrauja nedalyvaujant motinai L. L. su galimybe dukrą U. K. išsivežti iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos kartu su savimi, tačiau be nakvynės. 3. Tėvas G. K. dukrą U. K. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos gali išsivežti su nakvyne mergaitei sulaukus 3 (trejų) metų; išsivežimo metu G. K. privalo užtikrinti nepilnametei dukrai galimybę telekomunikacijų pagalba susisiekti su mama L. L.. 4. G. K. pageidaujant dukrą išsivežti atostogoms, kelionei į užsienį, būtinas notariškai patvirtintas dukters motinos L. L. sutikimas. 5. Tėvo dieną, kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį, tėvas praleidžia su dukra nuo 11 val. iki 16 val., nežiūrint aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 6. Motinos dieną, pirmąjį kiekvienų metų gegužės sekmadienį, dukra praleidžia su motina, nežiūrint aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 7. Didžiųjų metų švenčių Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų laikotarpiu, vieną šventės dieną dukra bendrauja su tėvu, kitą - su motina; šalys ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas susiderina kuri šventinė diena bus skiriama bendravimui su tėvu, kuri - bendravimui su motina. 8. Jei dėl objektyvių priežasčių (liga, suplanuoti renginiai ar išvykos ugdymo įstaigoje ir pan.) tėvas ir dukra nustatytų laiku negalėtų bendrauti, bendravimo laikas bus kompensuojamas kitu, abiems šalims ir nepilnametei dukrai priimtinu laiku, nepažeidžiant dukros interesų, apie kitą bendravimo laiką suderinus su vaiko motina L. L. prieš 3 (tris) dienas.
13. Ieškovė nurodė, kad atsakovas G. K. teikia dukrai išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur, tačiau nori, kad tai būtų priteista teismo, nes jai reikia pateikti duomenis įstaigoms, be to taip bus labiau užtikrinta. Jai ši suma tinkama, todėl išlaikymo dydžio nekeičia ir mano, kad tai pakankama suma vaiko išlaikymui. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo, nurodė, kad ir anksčiau tokią sumą skyrė dukros išlaikymui. Ginčo tarp šalių dėl materialinio išlaikymo dydžio nėra.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal VSDFV pažymą, ieškovė gauna 72,00 Eur vaiko išlaikymo išmoką. Taip pat gauna 333,60 Eur ieškomas vaikams, 162,94 Eur socialinę pašalpą. Viso ieškovės pajamas sudaro 568,54 Eur. Atsakovas dirbantis, nuo 2022 m. balandžio 26 d. dirba pagal individualią veiką – MB ,,S. S.“, pajamos nežinomos. Byloje nėra duomenų, kad šalys nuosavybės teise turėtų nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad L. L. niekur nedirba, augina dukrą. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmokos už vaikus, nedarbo išmoka, U. atsakovo teikiamas materialinis išlaikymas bei valstybės teikiamas E. ir V. materialinis išlaikymas.
15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.
16. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
17. Nustatyta, kad atsakovas savo dukros išlaikymui nuo pat jos gimimo skyrė po du šimtus eurų. Ieškovė neginčija, kad atsakovas minimą išlaikymo sumą mokėjo nuolat, nepertraukiamai. Atsakovas neprieštarauja ir toliau tokią sumą mokėti savo nepilnametės dukros išlaikymui. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, atsakovas dirba, tačiau tikslios pajamos nežinomos, abi šalys neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismo vertinimu ieškovės prašoma išlaikymo suma yra optimali, kad būtų patenkinti tokio amžiaus vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą proporcingai. Todėl tiek mama, tiek vaiko tėvas turi teikti išlaikymą atsižvelgiant į jų materialinę situaciją. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų kitų išlaikytinių ar būtų apribotos jo darbinės galimybės byloje nepateikiama. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas turi realią galimybę teikti savo vaikui išlaikymą ir būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą savo dukrai.
18. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir atsakovo neprieštaravimą, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo G. K., jo nepilnametės dukros U. K. išlaikymui priteistina periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur. Kadangi atsakovas nuolat teikė dukrai išlaikymą ir mokėjo po 200 Eur, tai išlaikymas priteistinas nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki dukros pilnametystės.
19. Nepilnametės U. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).
20. Tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant juos nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina L. L. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu G. K. taip: 1. Iki dukrai U. K. sueis 2 (dveji) metai, G. K. su nepilnamete dukra U. K. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (pasirinktinai), šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val., ir sekmadienį nuo 11 val. iki 16 val., dalyvaujant dukros motinai L. L.; 2. dukrai U. K. sulaukus 2 (dviejų) metų tėvas G. K. ir dukra U. K. bendrauja nedalyvaujant motinai L. L. su galimybe dukrą U. K. išsivežti iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos kartu su savimi, tačiau be nakvynės. 3. Tėvas G. K. dukrą U. K. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos gali išsivežti su nakvyne mergaitei sulaukus 3 (trejų) metų; išsivežimo metu G. K. privalo užtikrinti mamai L. L. galimybę telekomunikacijų pagalba susisiekti su dukra. 4. G. K. pageidaujant dukrą išsivežti atostogoms, kelionei į užsienį, būtinas notariškai patvirtintas dukters motinos L. L. sutikimas. 5. Tėvo dieną, kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį, tėvas praleidžia su dukra nuo 11 val. iki 16 val., nežiūrint aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 6. Motinos dieną, pirmąjį kiekvienų metų gegužės sekmadienį, dukra praleidžia su motina, nežiūrint aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. 7. Didžiųjų metų švenčių Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų laikotarpiu, vieną šventės dieną dukra bendrauja su tėvu, kitą - su motina; šalys ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas susiderina kuri šventinė diena bus skiriama bendravimui su tėvu, kuri - bendravimui su motina. 8. Jei dėl objektyvių priežasčių (liga, suplanuoti renginiai ar išvykos ugdymo įstaigoje ir pan.) tėvas ir dukra nustatytų laiku negalėtų bendrauti, bendravimo laikas kompensuojamas kitu, abiems šalims ir nepilnametei dukrai priimtinu laiku, nepažeidžiant dukros interesų, apie kitą bendravimo laiką suderinus su vaiko motina L. L. prieš 3 (tris) dienas.
Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai U. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki U. K. pilnametystės.
Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti nepilnamečio vaiko motinai L. L..
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.