- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- II-29-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02994-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nukentėjusysis
- M. P.
dalyvaujant atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam E. B.
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 10ANN-122722940-17, kuriuo E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 75 Eur bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. specialistas A. T. 2017 m. spalio 12 d. surašė E. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-122715613-17 dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog E. B. 2017 m. spalio 3 d. 23.05 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo J. Jasinskio gatve, kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją 1.1., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė automobilį „Audi A5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baigdamas lenkimą neįsitikino, kad galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas automobiliui „Audi A5“, staigiai stabdė prieš priekyje važiavusį ir sustojusį „Mazda 626“ automobilį, dėl ko „Audi A5“ vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į „VW Passat“, kuris nuo smūgio atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje stovintį automobilį „Mazda 626“.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas A. T. 2017 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 10ANN-122722940-17 pripažino E. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė 75 Eur baudą.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. prašo 2017 m. spalio 12 d. nutarimą panaikinti. Nurodo, jog 2017-10-03, 23.05 val., J. Jasinskio ir Tumo-Vaižganto g. sankryžoje buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. P., atsitrenkė į E. B. vairuojamo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą. „VW Passat“ smūgio metu buvo sustojęs prie automobilio „Mazda 626“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. I., galo, ir dėl patirto stipraus smūgio „VW Passat“ trenkėsi į priekyje esantį automobilį „Mazda 626“, dėl ko „Mazda 626“ nuo patirto smūgio atsidūrė sankryžoje už „stop“ linijos. E. B. teigimu, jis važiavo J. Jasinskio gatve paskui automobilį „Mazda 626“. Pamatęs, kad priekyje važiuojantis automobilis staiga sustojo prie įsijungusio draudžiančio eismą šviesoforo signalo, taip pat buvo priverstas staigiai stabdyti, bet sustoti spėjo ir į „Mazda 626“ neatsitrenkė. E. B. neigia lenkęs automobilį „Audi A5“ bei užkišęs savo vairuojamą automobilį prieš „Audi A5“, ką, anot jo, patvirtina ir „Mazda“ vairuotojo E. I. paaiškinimas, kuriame pastarasis (E. I.) nurodė jutęs tik vieną smūgį. Skundą padavusio E. B. vertinimu, M. P. pateikti paaiškinimai yra nenuoseklūs - M. P. įvykio vietoje paaiškino, kad automobilis „VW Passat“ važiavo jo priekyje, užvažiavo ant ištisinės linijos ir grįžo atgal į savo juostą, kur staigiai sustabdė prie sustojusio „Mazda“ automobilio, nors vėliau nurodė buvus ir lenkimą. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į eismo įvykio liudininkės K. K. rašytinį paaiškinimą, kuriame ji nurodė įvykio dieną važiavusi paskui automobilį „Audi A5“ ir mačiusi, kaip „VW Passat“, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkė automobilį „Audi A5“, bei, nespėjęs užbaigti lenkimo manevro, staigiai stabdė prieš priekyje sankryžoje sustojusį „Mazda 626“ automobilį, dėl ko „Audi A5“ atsitrenkė į „VW Passat“. Nurodė, jog liudininkės parodymai prieštaringi, nes ji teigė važiavusi paskui automobilį „Audi A5“, todėl, E. B. nuomone, tai tik patvirtina, jog jis nelenkė „Audi A5“ automobilio, nes tokiu atveju liudininkė būtų važiavusi ne paskui „Audi A5“, o paskui „VW Passat“ (iki tariamo lenkimo). Pabrėžė, kad įvykio vietoje K. K. pirmiausiai laikėsi nuomonės, kad „VW Passat“, važiuodamas priekyje „Audi A5“ automobilio, norėjo lenkti „Mazda 626“, todėl neva užvažiavo ant ištisinės siauros linijos, tačiau grįžo atgal į savo eismo juostą ir staigiai sustabdė, tačiau su kažkuo pabendravusi mobiliuoju telefonu, K. K. pateikė kitokį rašytinį paaiškinimą. Taip pat pažymėjo, jog jam sustojus prie „Mazda 626“ automobilio, „Audi A5“ į jo vairuojamą VW Passat“ trenkėsi ne iš karto, o po 5-10 sekundžių, ką gali patvirtinti ir „Mazda“ automobilio vairuotojas E. I.. Jam užkišus automobilį, susidūrimas būtų įvykęs iš karto. Ši aplinkybė rodo, jog E. B. neužkišo savo automobilio M. P. vairuojamam „Audi“ markės automobiliui, kadangi tokiu atveju dėl minimalaus atstumo tarp automobilių smūgis būtų įvykęs iš karto. Be to, laiko tarpas nuo sustojimo momento iki „Audi“ atsitrenkimo, reiškia, kad pastarasis automobilis važiavo už „VW Passat“ automobilio kur kas didesniu atstumu. Skundą padavęs asmuo atkreipia dėmesį, kad M. P. paaiškinime nėra nurodyta, kokiu greičiu jis važiavo, nors tai yra itin svarbu. Pats E. B. nurodė važiavęs apie 50 km/h, kas reiškia, jog fiziškai neįmanoma aplenkti automobilį, važiuojantį tokiu pat arba didesniu greičiu. Toliau skunde pateikiami skaičiavimai dėl saugaus atstumo, atsižvelgiant į automobilių važiavimo greitį, darant išvadą, jog M. P. nepasirinko saugaus greičio bei nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, kuris atsitrenkė į priešais jį sustojusį E. B. automobilį. Akcentuoja, kad „Mazda“ vairuotojas E. I. nematė iš galo važiuojančio baltos spalvos „Audi“ automobilio.
E. B. įsitikinimu, skundžiamas nutarimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus ir neįvertinus kitų dalyvių paaiškinimų, nesurinkus svarbios papildomos informacijos, būtinos teisingai nustatant aplinkybes, dėl ko jis buvo nepagrįstai apkaltintas sukėlęs eismo įvykį. Institucija rėmėsi nenuosekliais M. P. bei liudytojos K. K. paaiškinimais, be to, eismo įvykio schema ir nuotraukomis, kur „VW Passat“ automobilio galinis kairės pusės ratas stovi ant ištisinės eismo linijos, tą vertinant kaip lenkimo faktą bei tuo pačiu ignoruojant, kad dėl stipraus smūgio į galinę dalį automobilis pakeitė savo poziciją bei stipriai pajudėjo į priekį, atsitrenkdamas į „Mazda“ automobilį.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 10ANN-122722940-17 palikti nepakeistą. Nurodo, jog 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas išnagrinėjo aptariamą administracinio nusižengimo bylą, bei, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, skyrė jam sankcijoje už inkriminuojamą nusižengimą numatytos baudos vidurkį. Pabrėžiama, jog pareigūnas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismo posėdžiuose tiesiogiai buvo apklausti skundą padavęs E. B., nukentėjusysis M. P., liudytojai E. I. ir K. K.. Pastarieji parodė šias su nagrinėjamu eismo įvykiu susijusias esmines aplinkybes (pilnas parodymų turinys yra užfiksuotas teismo posėdžio protokoluose):
Teisme apklausiamas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas E. B. paduotą skundą palaikė, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodė, jog įvykio vakarą oro sąlygos buvo gana prastos (lynojo, kelio danga buvo šlapia ir slidi). Jis važiavo nuo Liubarto tilto, judėjo apie 60 km/h greičiu. Priekyje jo važiavo pilkos spalvos „Opel Tigra“ automobilis, pastarasis judėjo gana lėtai, vis pristabdė, dėl ko jis šią transporto priemonę aplenkė. Apsilenkęs važiavo antra eismo juosta paskui „Mazda“ markės automobilį. „Audi“ markės automobilio jis apskritai nematė, nežino, kaip ši transporto priemonė važiavo ir iš kur ji atsirado. Jis šio automobilio tikrai nelenkė ir į priešingą eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Jis važiavo paskui „Mazda“ automobilį, daugmaž 10 m atstumu. Artėjant prie sankryžos, pradėjo mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalas ir „Mazda“ vairuotojas, iš pradžių ketinęs važiuoti per sankryžą (ką pastarasis laisvai galėjo spėti padaryti, kirsti sankryžą dar būtų spėjęs ir pats E. B.), ėmė staigiai stabdyti, dėl ko E. B. taip pat stabdė ir, siekdamas išvengti susidūrimo, kaire automobilio puse išsuko į priešpriešinę eismo juostą. Spėjo sėkmingai sustoti, neatsitrenkdamas į Mazda“ (sustojo visai arti už minėto automobilio galo). Taigi tiek „Mazda“, tiek ir jo vairuojamas „VW Passat“ buvo pilnai sustoję, kai daugmaž už 5 sekundžių į „VW Passat“ galą įvažiavo „Audi“ markės automobilis (trenkėsi į automobilio galinę dešinę dalį, nes „VW Passat“ stovėjo šiek tiek skersai, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą). Po šio smūgio „VW Passat“ trenkėsi į „Mazda“. E. B. vertinimu, šioje situacijoje kalčiausiu iš esmės laikytinas „Mazda“ automobilio vairuotojas, kuris važiavo neapsisprendęs, staigiai stabdė (b. l. 71-76).
Teisme apklausiamas nukentėjusysis M. P. parodė įvykio vakarą automobiliu „Audi A5“ važiavęs nuo Žvėryno pusės, judėjo antra eismo juosta, apie 55 km/h greičiu. Priekyje jo važiavo „VW Passat“ automobilis (taksi), o priekyje pastarojo - „Mazda“ markės automobilis. Koks automobilis M. P. važiavo iš galo, negali pasakyti. Artėjant link sankryžos (koks buvo likęs atstumas iki jos, tikrai negali pasakyti, bet sankryža nebebuvo toli), kai šviesoforo signalas dar nemirksėjo, „VW Passat“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis nesuprato tokio vairuotojo manevro – galimai šis norėjo sukti arba aplenkti „Mazda“. Atsiradus tarpui tarp M. P. vairuojamos „Audi A5“ ir „Mazda“, nukentėjusysis nurodė privažiavęs arčiau „Mazda“. Tuomet pradėjo mirksėti šviesoforas, „Mazda“ vairuotojas ėmė stabdyti, po ko „VW Passat“ vairuotojas pasimetė ir staigiai iš priešpriešinės juostos bandė grįžti atgal į antrą eismo juostą, tačiau tokios galimybės nebebuvo, stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir pastarasis trenkėsi į „Mazda“. Savo ruožtu M. P., važiavęs paskui „Mazda“, nebeturėjo kaip sustoti, kadangi „VW Passat“ jam užkirto kelią ir jis trenkėsi į šio automobilio galinę dešinę dalį. Nukentėjusysis M. P. teismui kategoriškai patvirtino, kad „VW Passat“ jo nelenkė, pastarasis visąlaik važiavo priekyje (ne iš galo), į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo ne jį lenkdamas, o norėdamas pasukti arba aplenkti „Mazda“. Tokias aplinkybes jis nurodė savo paaiškinime, negali atsakyti, kodėl kitokie parodymai yra įvardinti nutarime. Jis niekada nesakė, kad jį E. B. lenkė, galimai pareigūnai ne taip jį suprato ir užrašė paaiškinimą. Pats į nutarimo turinį nesigilino, jam svarbiausia buvo pats sprendimas. Nukentėjusysis pabrėžė, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad „VW Passat‘ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, iš kurios, „Mazda“ automobiliui pradėjus staigiai stabdyti, į antrą eismo juostą sugrįžti nespėjo, dėl ko trenkėsi į „Mazda“, o jis (M. P.) į taksi automobilį. Būtent tokios aplinkybės matyti iš nuotraukų, kuriose užfiksuota, kad „Audi“ automobilis eismo juostoje stovi tiesiai, kai tuo tarpu „VW Passat“ pasisukęs kampu. Nustatyti automobilių apgadinimai, automobilių stovima padėtis įvykio vietoje paneigia, kad jie galėjo atsirasti E. B. nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 71-76).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas E. I. parodė įvykio vakarą važiavęs namo, judėjo Jasinskio gatve, buvo tamsu, lynojo, kelio danga šlapia. Kiek matė, paskui jį važiavo tamsios spalvos automobilis (tikrai ne baltos spalvos, kadangi šviesų automobilį būtų pastebėjęs). Kokiu atstumu važiavo šis automobilis, negali atsakyti. Kas važiavo už to tamsaus automobilio, jis nematė (negali atsakyti, ar baltos spalvos „Audi“). Liudytojas teigė nepastebėjęs, kad tamsios spalvos automobilis būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, mano, kad į tokį manevrą jis būtų atkreipęs dėmesį. Artėjant prie sankryžos, pamatė, jog pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, dėl ko ėmė stabdyti (nenorėjo didinti greičio ir per sankryžą baigti važiuoti degant raudonam signalui). Gali būti, kad jis stabdė kiek staigiau nei įprastai, tačiau per stabdžius tikrai nekirto (itin staigaus stabdymo nebuvo). Už jo važiavęs tamsios spalvos automobilis taip pat sustojo, bent jau taip mano (kategoriškai patvirtinti negali). Netrukus po to, kai liudytojo vairuojamas „Mazda“ markės automobilis sustojo, daugmaž už 5-10 sek, gal greičiau, pajuto smūgį į automobilio galą (į jį atsitrenkė „VW Passat“). Smūgis buvo tik vienas. Būdamas automobilyje, „Audi“ nematė, tik kai išlipo pamatė, jog „Audi“ atsitrenkė į „VW Passat“, o pastarasis į jo vairuojamą „Mazda“. Po eismo įvykio su E. B. telefonu bendravo kitą dieną, aptarė įvykį, po to pastarasis dar skambino, kviesdamas atvykti į teismą. Liudytojas pabrėžė laukiantis, kad šis procesas kuo greičiau būtų baigtas, kadangi iki šiol jo automobilis nesuremontuotas, draudimo išmoka negauta (b. l. 71-76).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja K. K. parodė įvykio vakarą, apie 23 val., važiavusi Pamėnkalnio gatve. Priešais ją važiavo 3 automobiliai – „Audi“, taksi automobilis („VW Passat“) ir „Mazda“. Ji važiavo paskui juos, nuo „Audi“ automobilio kokiu 100-150 m atstumu. Visi artėjo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, pakėlusi akis matė, kaip vieną kartą sumirksėjo aukštai kabantis žalios spalvos šviesoforo signalas. Kai ji nuleido akis vėl prie automobilių, matė, kad taksi automobilis yra išvažiavęs į priešpriešinę eismo uostą (iš galo gerai matė, kad daugiau nei pusę automobilio buvo priešpriešinėje eismo juostoje, matė valstybinius numerius ir pan.), tačiau taksistas bandė grįžti atgal. Negali atsakyti, kodėl taksi išvažiavo į priešingą eismo juostą. Teisme liudytoja kategoriškai paneigė tą aplinkybę, kad taksi automobilis lenkė „Audi“, to tikrai nebuvo. Tokią aplinkybę rašytiniame paaiškinime nurodė neteisingai. Tuo metu paaiškinimą rašė skubėdama, ant automobilio kapoto, tiesiog tuo metu jai taip pasirodė, kad buvo lenkimas, ji bandė logiškai paaiškinti taksi išvažiavimą į kitą eismo juostą. Liudytoja pažymėjo, kad teisme duoda teisingus parodymus, po įvykio ji bendravo su nukentėjusiuoju, jai pačiai buvo įdomu, kaip viskas baigsis, kadangi sužinojo, kad tai nukentėjusįjį bandė dėl visko apkaltinti. Jos bendravimas su nukentėjusiuoju neturi jokios įtakos jos parodymams, M. P. neprašė nurodyti kitokias aplinkybes nei ji matė. Liudytojos manymu, taksistas į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo, kadangi skubėjo. Matydamas, kad persijungs žalias signalas, norėjo greičiau pervažiuoti sankryžą (pati dirba taksiste ir žino, kaip svarbu greičiau atvykti pagal užsakymą), aplenkti „Mazda“, jis negalvojo, kad priekyje jo važiavęs automobilis gali staigiai stabdyti, tačiau atsitiko būtent taip - „Mazda“ vairuotojas staigiai stabdė, dėl ko įvyko atsitrenkimas. Ji pati tuo metu važiavo visai netoli „Audi“ (kokių 20 m atstumu), tačiau dar spėjo sustabdyti. Liudytojos pažymėjo, kad jei „Mazda“ vairuotojas prie šviesoforo nebūtų staigiai stabdęs, viso šio eismo įvykio apskritai nebūtų įvykę (b. l. 96-99).
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas netenkintinas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš E. B. skundo turinio, nagrinėjamu atveju skundą padavęs asmuo kategoriškai nesutinka su tuo, jog įvykio dieną jis lenkė automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat su tuo, jog, grįždamas iš priešpriešinės eismo juostos, neįsitikino, kad galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas kitiems automobiliams, kas galiausiai ir sukėlė eismo įvykį.
Pažymėtina, jog nors E. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole yra konstatuota, kad E. B., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė automobilį „Audi A5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, sutinka su skundą padavusio asmens pozicija dėl šios aplinkybės klaidingumo. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. P. teismui kategoriškai patvirtino, kad „VW Passat“ jo nelenkė, pastarasis visą laiką važiavo priekyje (ne iš galo), į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo ne jį lenkdamas. M. P. 2017-10-03 rašytiniame paaiškinime taip pat nurodyta, jog priešais jį važiuojantis taksi automobilis („VW Passat“) kirto ištisinę eismo juostą ir pasuko atgal, tačiau apie lenkimo manevrą paaiškinime neužsimenama. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl nutarime nurodyta, jog žodinio bylos nagrinėjimo metu jis neva nurodė, kad taksi automobilis jam važiavo iš galo, staiga kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir jį lenkė, ir teigė tokių paaiškinimų tikrai nedavęs, pažymėjo, jog pareigūnai galimai jį ne taip suprato ir klaidingai užrašė jo paaiškinimą, į kurio turinį nutarime vėliau jis net neatkreipė dėmesio (jam svarbiausia buvo, koks sprendimas priimtas). Teismas neturi galimybės patikrinti, kokias aplinkybes M. P. dėstė pareigūnams žodžiu ir remiasi būtent jo rašytiniu paaiškinimu ir, be abejo, teismo posėdyje duotais parodymais, kurie tarpusavyje pilnai sutampa. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. K. taip pat paneigė buvus lenkimą. Nurodė, jog tokią aplinkybę rašytiniame paaiškinime ji nurodė neteisingai, tuo metu jai tiesiog pasirodė, kad buvo lenkimas, nes ji bandė logiškai paaiškinti taksi automobilio „VW Passat“ išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, kaip matyti, šiuo atveju tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas E. B., tiek nukentėjusysis M. P., o galiausiai ir liudytoja K. K. analogiškai parodė aplinkybę – taksi automobilis „VW Passat“ važiavo priekyje „Audi A5“ automobilio ir pastarojo tikrai nelenkė. Teismas neturi pagrindo netikėti ar paneigti tokius pastarųjų parodymus, taip pat neturi jokių duomenų, kad „VW Passat“ visgi atliko lenkimo manevrą M. P. vairuojamo automobilio atžvilgiu, dėl ko kaip nepasitvirtinusią laiko nutarime nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu E. B., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė automobilį „Audi A5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokią aplinkybę iš skundžiamo nutarimo pašalinant.
Nepaisant to, teismas laiko, jog kitos skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje įvardintos aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktam bei nubaustam asmeniui inkriminuotos tinkamai. Pats E. B. kategoriškai neigia savo kaltę sukėlęs eismo įvykį, nors tenka atkreipti dėmesį, kad jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nėra nuoseklūs. Antai, viso tyrimo metu, o taip pat paduotame skunde pastarasis neigė išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir nurodė, kad tai nukentėjusysis M. P. iš galo trenkėsi į jį, dėl ko, kaip pažymėjo skunde, jo (E. B.) automobilis buvo pastumtas iš stovėjimo vietos, stipriai pajudėjo į priekį, trenkdamasis į priekyje sustojusį „Mazda“ markės automobilį, dėl ko „VW Passat“ automobilio galinis kairės pusės ratas atsistojo ant ištisinės kelio ženklinimo linijos. Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme E. B. parodė, kad visgi jis pats šiek tiek, kaire automobilio dalimi išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą tuo metu, kai siekė išvengti susidūrimo su priekyje staigiai sustojusiu automobiliu „Mazda“, po ko savo ruožtu į jį atsitrenkė „Audi“ markės automobilis (b. l. 71-76). Skundą padavusio asmens teigimu, jo vairuojamas „VW Passat“ stovėjo šiek tiek skersai, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nors pačiame skunde pastarasis akcentavo sustojęs už automobilio „Mazda 626“, pabrėždamas, jog, nors ir buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau dėl pasirinkto saugaus greičio bei saugaus atstumo sustoti už „Mazda“ automobilio visgi spėjo. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dvejopa pozicija (iš pradžių nurodant, jog vairuojamą automobilį jis sustabdė už automobilio „Mazda“, vėliau teigiant, jog siekiant išvengti susidūrimo, kaire automobilio puse pats išsuko į priešpriešinę eismo juostą,) vertintina kaip gynybinė pozicija, nukreipta išvengti kilusios administracinės atsakomybės. Nors E. B. siekia paneigti aplinkybę, jog jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir bandė staigiai grįžti atgal, iš pradžių tikindamas neva į priešpriešinę eismo juostą buvo išstumtas dėl patirto smūgio, o vėliau nurodydamas, jog pats šiek tiek išsuko į kairę, siekdamas išvengti susidūrimo su priešais sustojusiu „Mazda“ automobiliu, tačiau tokius jo teiginius paneigia nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, taip pat į bylą pateiktas įvykio vietos vaizdo įrašas bei fotonuotraukos.
Nukentėjusysis M. P. tiek 2017-10-03 rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jam važiojant paskui E. B. vairuojamą „VW Passat“ automobilį, pastarasis, būdamas netoli sankryžos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Priežasčių, paskatinusių taip pasielgti „VW Passat“ vairuotoją, nukentėjusysis, suprantama, negalėjo įvardinti, tačiau spėjo, kad greičiausiai dėl to, kad taksi norėjo aplenkti Mazda“ automobilį arba kur nors sukti. Atsiradus tarpui tarp M. P. vairuojamos „Audi A5“ ir „Mazda“, nukentėjusysis privažiavo arčiau „Mazda“, tačiau pradėjus mirksėti šviesoforui, „Mazda“ vairuotojas ėmė stabdyti, po ko „VW Passat“ vairuotojas staigiai iš priešpriešinės juostos bandė grįžti atgal į antrą eismo juostą, taip sukedamas eismo įvykį. Tokie nukentėjusiojo M. P. parodymai yra nuoseklūs, analogiškai išdėstyti tiek įvykio dieną surašytame paaiškinime, tiek išsakyti teismo posėdžio metu. Kaip minėta anksčiau, teismas negali vertinti 2017-10-12 nutarime nurodytų M. P. parodymų dėl „VW Passat“ važiavimo pozicijos „Audi A5“ automobilio atžvilgiu bei lenkimo aplinkybių, kadangi jie neužfiksuoti raštu ir nėra galimybės juos patikrinti, be to, tokias aplinkybes nukentėjusysis kategoriškai paneigė tiesiogiai apklausiamas teisme. Dėl automobilio „VW Passat“ išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja K. K., kuri teismo posėdžio metu teigė mačiusi, kad taksi automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (daugiau nei pusė automobilio buvo priešpriešinėje eismo juostoje), tačiau priekyje važiavusiam „Mazda“ automobiliui netikėtai sustojus prie sankryžos, skubiai bandė grįžti atgal (b. l. 96-99). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais. Pastaroji teisme neslėpė po eismo įvykio bendravusi su M. P., tačiau pabrėžė, kad bendravimas niekaip nėra susijęs su jos duodamais parodymais, kategoriškai paneigė, jog nukentėjusysis prašė juos nurodyti vienokias ar kitokias aplinkybes. Tai, kad liudytoja iš pradžių nurodė taksi vairuotoją lenkus nukentėjusiojo automobilį, ką teisme parodė buvus kitaip, nereiškia, kad jos parodymai yra nepatikimi. Matyti, kad liudytoja po eismo įvykio nurodydama aplinkybes dėl lenkimo fakto išties žmogiškai suklydo, teisme paaiškino, kad tokią aplinkybę nurodė neteisingai, kas pilnai sutampa su paties E. B. ir M. P. parodymais. Tik liudytojas E. I. vienintelis teigė nepastebėjęs, kad tamsios spalvos automobilis būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tačiau atsižvelgiant tai, jog pastarasis (E. I.) važiavo priekyje, tikėtina, kad jo dėmesys nebuvo sutelktas į tai, kas vyksta už jo automobilio. E. I. nurodė, kad artėdamas prie sankryžos pamatė, jog pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, dėl ko ėmė gana staigiai stabdyti, kas rodo, jog artėdamas prie sankryžos liudytojas buvo susitelkęs į šviesoforo signalus, o ne už jo važiuojančius automobilius.
Skundą padavusio asmens poziciją, be kita ko, paneigia ir eismo įvykio vietos schema bei byloje esantis įvykio vietos vaizdo įrašas bei fotonuotraukos. Iš eismo įvykio vietos schemoje ir vaizdo medžiagoje užfiksuoto automobilių išsidėstymo po eismo įvykio matyti, jog yra užfiksuotas įvažiavęs į sankryžą stovintis apgadintas baltos spalvos „Mazda 626“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jo – taksi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už VW Passat“ – automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“ automobilis stovi skersai ištisinės kelio ženklinimo juostos – jo priekis yra antroje eismo juostoje, pasisukęs į dešinę, tuo tarpu automobilio galas, tiksliau beveik pusė automobilio galinės dalies (kairė automobilio pusė), yra priešpriešinėje eismo juostoje. Tiek iš eismo įvykio fotonuotraukų, tiek iš duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio „VW Passat“ galinės dalies dešinė pusė (galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis). Tuo tarpu automobilio „Audi“ apgadinimai yra užfiksuoti daugiausiai priekinės dalies kairėje pusėje (kairės pusės priekinis ratas, sparnas žibintas ir kt.), vadinasi, susidūrimas tarp šių automobilių įvyko kampu, automobiliui „VW Passat“ esant pasisukus į dešinę pusę. Toks automobilių išsidėstymas po eismo įvykio bei apgadinimų pobūdis paneigia skundą padavusio asmens versiją neva jis, norėdamas išvengti susidūrimo su „Mazda“ automobiliu, kaire automobilio puse pats išsuko į priešpriešinę eismo juostą. E. B. nurodytu atveju jo automobilis būtų pasisukęs ne į dešinę pusę, kaip yra šiuo atveju, o į kairę, t. y. priekiu išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Šiuo atveju pusė automobilio galo yra priešpriešinėje eismo juostoje, automobilis stovi akivaizdžiai pasuktas į dešinę pusę, kas leidžia daryti išvadą, jog susidūrimo metu automobilis „VW Passat“ grįžo atgal iš priešpriešinės eismo juostos į antrą eismo juostą. E. B. išsakytas argumentas dėl to, jog automobilis buvo išstumtas dėl patirto smūgio taip pat laikytinas nepagrįstu, nes, kaip nurodė pats skundą padavęs asmuo, automobilis po smūgio pariedėjo į priekį, tačiau tikrai nepersisuko kelyje. Automobilio stovėjimo kryptis ir apgadinimų pobūdis vienareikšmiškai liudija, jog E. B. prieš pat sankryžą visgi buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o, bandydamas sugrįžti į savo eismo juostą, neįsitikino, kad galės tai padaryti, nesukliudydamas kitiems automobiliams ir taip sukėlė eismo įvykį. Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių E. B. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokios priežastys, matyt, geriausiai žinomas pačiam skundą padavusiam asmeniui. Šiuo atveju svarbiausia tai, kad išvažiavimo į priešingą eismo juostą faktas yra aiškiai nustatytas ir būtent grįžimas iš jos į savo eismo juostą, neįsitikinant tokio manevro saugumu, nulėmė eismo įvykį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Institucija tinkamai nustatė eismo įvykio kaltininką, skirdama administracinę nuobaudą, tinkamai įvertino padaryto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dėl ko E. B. buvo paskirta bauda, atitinkanti ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos vidurkį. Skundžiamame nutarime klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė dėl E. B. išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, siekiant aplenkti automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi reikšmės nusižengimo kvalifikavimui bei nuobaudos dydžiui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. B., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo J. Jasinskio gatve, kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją 1.1., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir grįžo atgal, prieš tai neįsitikinęs, kad galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas kitiems automobiliams. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, kuriuose, be kita ko nurodoma, jog prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei taisyklių 3 priedo 1.1 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. E. B. padarytas nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, todėl teismas neturi pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. B. skundas atmestinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 10ANN-122722940-17 paliktinas nepakeistas. Visgi minėtas nutarimas dalyje dėl klaidingai nurodyto lenkimo fakto ir inkriminuoto kelių eismo taisyklių 136.4 punkto, numatančio lenkimo reikalavimus, patikslintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. B. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 10ANN-122722940-17, kuriuo E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 75 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 10ANN-122722940-17 nustatomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, nurodant, jog E. B. 2017 m. spalio 3 d., 23.05 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo J. Jasinskio gatve, kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją 1.1., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o, grįždamas atgal neįsitikino, kad galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas automobiliui „Audi A5“, staigiai stabdė prieš priekyje važiavusį ir sustojusį „Mazda 626“ automobilį, dėl ko „Audi A5“ vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į „VW Passat“, kuris nuo smūgio atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje stovintį automobilį „Mazda 626“, ir laikyti, jog tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 101 punkto bei 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.