Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-641-881/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: e2A-641-881/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01261-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: G. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-641-881/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01261-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui G. A. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą G. A.: 1) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti domeną „(duomenys neskelbtini)“; 2) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti žymens „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą 45 klasės paslaugoms „juridinės paslaugos“ žymėti, įskaitant domenuose ir bet kuriuo kitu būdu, bei uždrausti atsakovui šį žymenį naudoti ateityje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 metų yra veikiančios advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Ieškovas ieško klientams patrauklių teisinių problemų sprendimo būdų bei inovatyvių teisinių paslaugų prieinamumo galimybių. Ieškovas periodiškai pasisako aktualiais teisiniais klausimais dienraščiuose „Delfi“, „Verslo žinios“ ir kt., dvejus metus laimėjo Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimuose „Metų teisės paslauga“. Paslaugas ieškovas teikia naudodamas jo vardu įregistruotą žodinį prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paraiškos padavimo data 2008 m. kovo 12 d.). Prekių ženklas, greta kitų klasių, yra registruotas

45 klasės paslaugoms – juridinės paslaugos; asmenų ir nuosavybės apsaugos paslaugos; asmeninės ir visuomeninės kitų teikiamos paslaugos, susijusios su individų poreikių tenkinimu – žymėti. Ieškovas prekių ženklą naudoja domene „www.(duomenys neskelbtini).lt“, kurio atnaujinta registracija galioja nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., domenas teisinėms paslaugoms naudojamas nuo 2004 metų. Ieškovui

2021 m. liepos mėn. tapo žinoma, kad atsakovas G. A. nuo 2021 m.

birželio 9 d. naudoja žymenį „(duomenys neskelbtini)“ savo advokatų kontoros pavadinime, domene, teikdamas teisines paslaugas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau pretenzija buvo atmesta. Ieškovas nėra davęs sutikimo atsakovui, teikiant juridines paslaugas bei domene, naudoti klaidinamai panašų žymenį. Ieškovo prekių ženklas yra žodinis, užrašytas didžiosiomis raidėmis standartiniu šriftu, registracija suteikia išimtines teises į žodį, nepriklausomai nuo jo grafinio išpildymo. Atsakovas advokatų kontoros pavadinime naudoja žymenį „(duomenys neskelbtini)“, kuris užrašytas didžiosiomis raidėmis standartiniu šriftu. Žymenys skiriasi tik viena raide žodžio viduryje. Atsakovo naudojamas žymuo yra vizualiai panašus į įregistruotą ieškovo prekių ženklą bei tapatus fonetiškai, nes tariamas analogiškai. Semantiškai palyginti žymenų nėra galimybės, tačiau žodis „law“ vartotojams sukelia tapačias prasmines asociacijas. Atsakovo ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą. Atsakovas, kaip ir ieškovas, yra advokatas, žymenį ir domeną naudojantis teisinėms paslaugoms žymėti. Paslaugos yra tapačios, todėl egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Domeno registracijos teisėtumui taikytinas 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (EB)

Nr. 874/2004, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Reglamentas 874/2004). Atsakovo domenas yra klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotą prekių ženklą. Atsakovas savo advokatų kontoros pavadinime bei teikdamas teisines paslaugas naudodamas žymenį „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat registruodamas domeną www. (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovo išimtines teises į įregistruotą prekių ženklą (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr(duomenys neskelbtini)). Šalys yra advokatai, jiems taikomi aukštesni veiklos teisėtumo standartai, numatyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 5 straipsnio 2 punkte, 19 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos advokatų etikos kodekso

12 straipsnio 1 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad anglų kalbos žodis „law“ yra plačiai žinomas ir naudojamas, ypatingai tarp asmenų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Su 2022 m. sausio 6 d. paaiškinimais atsakovas pateikė dar penkių advokatų kontorų sąrašą, kurių pavadinimuose yra naudojamas žodis „law“: „ILAW“, „3LAW“, „4LAW“, „DDLAW“, „AA(duomenys neskelbtini)“. Nors aplinkybė dėl anglų kalbos žodžio „law“ žinomumo Lietuvoje nebuvo įrodinėjama, tačiau teismas pripažino, kad anglų kalbos žodžio žinomumo faktas gali būti laikomas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Prekių ženklų teisėje žymenų suvokimas ir palyginimas yra atliekamas vertinant visų tam tikros teritorijos vartotojų grupę ar tam tikrą vartotojų dalį, priklausomai nuo to, kas yra prekių ar paslaugų vartotojai. Anglų kalbos žodžio „law“ reikšmės supratimas ir su tuo susijęs žodžio vertinimas kaip bendrinio bei jo skiriamųjų požymių vertinimas taip pat atliktinas teisinių paslaugų vartotojų grupėje.

5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl žodžio „law“ supratimo ir skiriamojo požymio galimiems paslaugų vartotojams turėjimo, turi būti atsižvelgta į tai, jog ginčo žymenimis žymimos kvalifikuotos, dažniausiai nedidelės visuomenės grupės naudojamos paslaugos. Didžioji visuomenės dalis teisinėmis paslaugomis naudojasi retai, kiek tai yra būtina civilinių teisinių santykių sprendimui ir ypač mažai naudojasi verslo teisės sričiai priskirtinomis paslaugomis, kaip duomenų apsaugos reguliavimas, verslo sandoriai, aplinkos teisė ar panašiomis. Įprasta laikyti, jog tokiu atveju paslaugų vartotojams taikytini aukštesni pastabumo bei žinojimo kriterijai. Atsižvelgtina, kad paslaugų apibrėžimui naudodamas žodį „law“, paslaugų teikėjas orientuojasi į asmenis, kurie turi anglų kalbos žinių, kadangi naudojama ne lietuvių abėcėlės raidė „w“, o taip pat žodžio tarimas yra galimas tik pagal anglų kalbos taisykles, kadangi skaitant pagal lietuvių kalbos taisykles, žymuo būtų tariamas nesuprantamai ir keistai. Įvertinęs tai, kad žodis „law“ yra gana dažnai matomas, dažnai naudojamas advokatų kontorų pavadinimuose, teismas sprendė, jog anglų kalbos žodžio „law“ reikšmė tarp galimų teisinių paslaugų vartotojų yra žinoma.

6. Teismas pažymėjo, kad nors ir nustačius, jog anglų kalbos žodžio „law“ reikšmė vartotojui yra žinoma, negalima teigti, jog šis žodis yra visada ar įprastai naudojamas teisinių paslaugų žymėjimui ir vartotojas pagal šį žodį vienareikšmiai identifikuoja advokato teikiamas teisines paslaugas. Pats žodis taip pat nereiškia teisinių paslaugų teikimo veiksmo, o tik nurodo paslaugų ryšį su teisiniais klausimais. Žymuo, nesantis įprastas teisinėms paslaugoms žymėti, negali būti pripažinti bendriniu ar neturinčiu skiriamojo požymio Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir Prekių ženklų įstatymas) 6 straipsnio pagrindu. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Gairėse (EUIPO Guidelines (europa.eu)) yra išaiškinta, kad ženkle esant nesaugotinų elementų, jie gali būti neįtraukiami į palyginimą tik esant pakankamam pagrįstumui, jog šie elementai yra nesvarbūs. Tai ypatingai svarbu, kai nesaugotini elementai ženkluose sudaro bendrą elementą. Nesaugotinų elementų reikšmė turi būti aiškinama griežtai ir, esant abejonei, reikalinga vertinti žymens visumą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) byloje C-334/05 P, Limoncello, EU:C:2007:333 pasiremta išvada, kad panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nesvarbios. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima žymens „law“ laikyti nesaugotinu ir jo neįtraukti į žymenų palyginimą, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo naudojamuose žymenyse žodis „law“ yra sudėtinė vieno žodžio žymens dalis. Žymenys yra itin trumpi, todėl sudėtinės dalies pašalinimas iš lyginamųjų pavyzdžių trukdytų pačių žymenų suvokimui.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjant reikalavimą, susijusį su teisėmis į domeno vardą, palyginimas turi būti atliekamas tarp ieškovo prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo domeno vardo „(duomenys neskelbtini).legal“.Vertindamas abiejų žymenų dalies „law“ skiriamąjį požymį, teismas nurodė, kad svarbu tai, jog žodis yra bendros reikšmės, susijęs su teikiamų teisinių paslaugų pobūdžiu, dažnai naudojamas teisinių paslaugų ar kitų su teise susijusių dalykų apibrėžimui, todėl nėra išsiskiriantis elementas. Teismas pripažino, kad žodis „law“ yra silpnas skiriamasis žymenų elementas. Kadangi žodis „law“ tarp su teisinėmis paslaugomis susijusių asmenų bei galimų paslaugų vartotojų yra žinomas bei naudojamas advokatų kontorų pavadinimuose, jis yra išskiriamas ir suprantamas atskirai, kitus elementus suprantant kaip papildančius elementą „law“, tokiu būdu, vartotojui siekiant suprasti teisinių paslaugų tiekėjo žymėjimą, žodį „law“ papildantys elementai turi stipresnį skiriamąjį požymį.

8. Vertindamas žymenis pagal vizualaus panašumo kriterijų, teismas nurodė, kad abu žymenys yra žodiniai, ieškovo prekių ženklas užrašytas didžiosiomis raidėmis, atsakovo domeno vardas rašomas mažosiomis raidėmis. Prekių ženklas bei domeno pirmasis žodis yra panašūs, skiriasi viena raide, prekių ženkle naudojamos dvi „LL“ raidės, kai domene naudojama viena „L“ raidė. Pripažinus, kad žodis „law“ yra suprantamas kaip reikšmę turintis žodis, galima spręsti, jog suvokiant žymenį, šis elementas išskiriamas iš bendro žymens vaizdo. Dėl elemento „law“ išskyrimo, dviejų „L“ raidžių skaičių teismas laikė skirtingumą sudarančia ypatybe, kadangi žodis „law“ turi silpną skiriamąjį požymį. Domeno skirtingumą nuo ieškovo prekių ženklo pabrėžia antrasis žodis „legal“, o taip pat žymens dalinimas tašku į du žodžius. Dėl paminėto žymenis teismas įvertino kaip silpnai panašius.

9. Pasisakydamas apie fonetinį panašumą, teismas nurodė, kad labiau panašu, jog žymuo „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariamas išskiriant dvi „L“ raides (al-lo), kadangi žodis „law“ turi savarankišką reikšmę, o prieš jį rašomos raidės vertintinos, kaip žyminčios konkrečią teikiamą teisinę paslaugą. Žymens dalis „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariama (e-lo), įvertinant, kad toks raidžių junginys atitinka anglų kalbos žodį su nežymimuoju artikeliu „a law“. Domeno varde yra ir antrasis žodis, kuris skaitant pavadinimą taip pat būtų perskaitomas. Tiek pagal vizualų, tiek pagal fonetinį kriterijų teismas vertino, kad atsakovo žymuo susideda iš dviejų dviskiemenių žodžių, o ieškovo – tik iš vieno dviskiemenio žodžio. Žymenis fonetiškai teismas vertintino kaip silpnai panašius. Teismas nurodė, kad semantinis vertinimas iš esmės nėra galimas, nes žodžiai reikšmės neturi, tačiau kelia asociacijas su teise.

10. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčijamasi, jog abu žymenys naudojami advokatų teisinių paslaugų teikimui. Ieškovo prekių ženklas registruotas Nicos klasifikacijos 45 klasės paslaugoms „juridinės paslaugos“. Abu žymenų naudotojai yra advokatai ir žymenis naudoja, teikdami advokato paslaugas. Bylos duomenys rodo, jog ieškovas prekių ženklą naudoja tam tikrai jo teikiamų teisinių paslaugų daliai žymėti. Ieškovas advokato praktika užsiima advokatų kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, veikloje naudoja interneto svetainę „www.juridicon.lt“, ieškovo elektroninis paštas nurodomas (duomenys neskelbtini). Atsakovo atsiliepimo priede Nr. 3 pateikiamame vaizde, o taip pat naudojant nuorodą į interneto svetainę „www.(duomenys neskelbtini).lt“, matyti, jog naudojant ieškovo prekių ženklą yra teikiamos tam tikros specializuotos teisinės paslaugos. Prekių ženklas naudojamas žymėti paslaugoms, teikiamoms duomenų apsaugos srityje, bei, kaip nurodyta internetinėje svetainėje „www.(duomenys neskelbtini).lt“, alternatyvioms teisinėms ir atitikties paslaugoms. Šios paslaugos vertintinos kaip verslo teisės paslaugų dalis. Iš atsakovo internetinės svetainės turinio ir siūlomų teisinių paslaugų rūšių matyti, kad verslo teisės paslaugos sudaro dalį atsakovo internetinėje svetainėje reklamuojamų teisinių paslaugų.

11. Pasisakydamas dėl ieškovo žymens reputacijos, teismas konstatavo, kad byloje nesant duomenų apie vartotojų pasiekiamumą bei nesant tyrimų apie ženklo žinomumą, dėl kelių publikacijų nėra pagrindo patvirtinti aplinkybę, jog ieškovo prekių ženklas turi reputaciją. Žymens reputaciją ieškovas įrodinėja tuo, kad prekės ženklą naudojantis advokatas aktyviai pasisako žiniasklaidoje, dvejus metus laimėjo Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimuose „Metų teisės paslauga“.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas domeno vardą pasirinko nesąžiningai, siekdamas komercinės naudos, sukūrus painiavą su ieškovo prekių ženklu. Nors ieškovas pateikia keletą straipsnių, kuriuose minimas ieškovo prekių ženklas, tačiau šis paminėjimas yra susijęs su ieškovo įmonėms ir verslui teikiamomis teisinėmis paslaugomis bei teisinių paslaugų platforma. Tuo tarpu atsakovas nėra sukūręs panašios teisinių paslaugų platformos bei nesiūlo įmonėms kompleksinių paslaugų paketų bei nereklamuoja duomenų apsaugos specialisto paslaugų. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo nesąžiningumas, registruojant ir naudojant domeno vardą, neįrodytas.

13. Atlikdamas prekių ženklų palyginimą, teismas vadovavosi lyginant domeno vardą ir ieškovo prekių ženklą nustatytomis aplinkybėmis, kad žodis „law“ turi silpną skiriamąjį požymį. Vizualiai lyginant, abu žymenys yra žodiniai, ieškovo prekių ženklas užrašytas didžiosiomis raidėmis, atsakovo kontoros pavadinimas taip pat rašomas didžiosiomis raidėmis. Prekių ženklas bei atsakovo žymuo yra panašūs, skiriasi viena raide, prekių ženkle naudojamos dvi „LL“ raidės, kai atsakovo žymenyje naudojama viena „L“ raidė. Žodis „law“ yra išskiriamas iš bendro žymens vaizdo ir tai, kad žodis „law“ turi silpną skiriamąjį požymį, dviejų „L“ raidžių skaičius laikytinas skirtingumą sudarančia ypatybe. Grafinė ženklų išraiška nėra svarbi, nes ieškovo prekių ženklas yra žodinis, ginčas keliamas tik dėl atsakovo žymens žodinės raiškos. Teismas žymenis vertino kaip vidutiniškai panašius. Tą pačią išvadą teismas padarė ir apie fonetinį panašumą. Labiau panašu, kad žymuo „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariamas išskiriant dvi „L“ raides (al-lo), kadangi žodis „law“ turi savarankišką reikšmę, o prieš jį rašomos raidės vertintos, kaip žyminčios konkrečią teikiamą teisinę paslaugą. Žymens dalis „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariama (e-lo), įvertinant, kad toks raidžių junginys atitinka anglų kalbos žodį su nežymimuoju artikeliu „a law“. Žymenys fonetiškai įvertinti kaip vidutiniškai panašūs.

14. Teismas sutiko su atsakovu, kad paslaugų vartotojas patikrintų informaciją ir sužinotų, jog tai yra skirtingos kontoros, paslaugas teikia skirtingi asmenys. Įvertinus tai, kad žodis „law“ yra dažnai nurodomas advokatų kontorų pavadinimuose, teisinių paslaugų vartotojas kreiptų pakankamą dėmesį į žodžių raides bei galėtų atskirti paslaugų teikėją ir žymenimis žymimas paslaugas vieną nuo kitos. Esant žodžio „law“ naudojimo advokatų kontorų pavadinimuose paplitimui, prekių ženklo, kuriame be dažnai naudojamo žodžio yra nurodytos tik dvi raidės, turėtojas negali tikėtis plačios išskirtinės apsaugos, nes tokia apsauga reikštų, jog tokio prekių ženklo turėtojas galėtų uždrausti kitiems teisinių paslaugų teikėjams naudoti žymenį „law“. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentai nėra pakankami spręsti, jog turi būti taikoma Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta apsauga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas L. M. prašo panaikinti Vilniau apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Faktinė aplinkybė, kad ieškovo žodinis (t. y. neturintis jokių kitų skiriamųjų elementų) prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruotas, reiškia, jog šis prekių ženklas turi skiriamąjį požymį ir yra saugomas. Teismo išvada yra logiška ir aiški – nagrinėjamu atveju negalima žymens „law“ laikyti nesaugotinu ir jo neįtraukti į žymenų palyginimą, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo naudojamuose žymenyse žodis „law“ yra sudėtinė vieno žodžio žymens dalis. Todėl vertindamas tiek ginčo domeno, tiek ginčo žymens panašumą į ieškovo įregistruotą prekių ženklą, teismas turėjo vadovautis šia savo išvada.

15.2. Ieškovas naudoja domeno vardą „(duomenys neskelbtini).lt“, kuris įregistruotas 2016 m. rugsėjo 29 d. Atsakovo naudojamas domeno vardas „(duomenys neskelbtini).legal“ įregistruotas 2018 m. kovo 25 d., o pasak paties atsakovo, jis domeną pradėjo naudoti profesinėje veikloje nuo 2021 m. birželio 9 d. Akivaizdu, kad ieškovo teisė yra ankstesnė. Vertindamas ginčo domeno ir ieškovo įregistruoto prekių ženklo panašumą, teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotos taisyklės, kad domeno plėtinys yra techninis ir bendrinis elementas ir neatliekantis identifikacinės funkcijos, todėl atliekant domeno ir prekių ženklo palyginimą jis nėra vertinamas. Atliekant žymenų palyginimą, nėra vertinamas domeno plėtinys .lt, kuris yra techninis ir bendrinis elementas, neišvengiamas interneto svetainės adreso struktūroje ir todėl neatliekantis identifikacinės funkcijos. Šioje byloje ginčo domene plėtinys yra .legal, todėl, vadovaujantis teismų praktika, į jį negali būti atsižvelgiama, vertinant domeno panašumą į prekių ženklą. Aplinkybė, ar konkretus plėtinys yra populiarus, ar ne, nekeičia fakto, kad tai yra plėtinys, kuris pagal teismų praktiką domeną lyginant su prekių ženklu nėra vertinamas. Plėtinys yra bendrinis žymėjimas, prieinamas visiems (tai rodo ir pridedamas informacinis šaltinis iš ,,Interneto vizijos“ svetainės) ir atitinkamai nesantis ir negalintis būti išimtinių teisių objektu.

15.3. Netgi tuo atveju, jeigu dalis „LAW“, priešingai, nei konstatavo teismas skundžiamame sprendime, būtų laikoma silpnu elementu, ir net jeigu vartotojai ją pastebėtų, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad lyginamieji žodžiai yra nepanašūs. Tiek ieškovo prekių ženklas, tiek atsakovo domenas yra užrašyti standartiniu (o ne stilizuotu) šriftu, taigi, didžiųjų ir mažųjų raidžių skirtumas neturi jokios reikšmės, tuo labiau, kad domenai visuomet yra rašomi mažosiomis raidėmis. Žodžiuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sutampančios raidės yra tose pačiose pozicijose, jos yra išdėstytos ta pačia seka. Maža to, dviguba raidė prekių ženklų teisėje apskritai nelaikoma skirtingumo požymiu, nes fonetiškai dvi raidės tariamos kaip viena. Atsižvelgiant į lyginamųjų žodžių sandarą, taip pat Konvergencijos programoje suformuluotas taisykles suklaidinimo tikimybės vertinimui, kai ženkluose yra silpnų elementų, atsakovo domenas „(duomenys neskelbtini).legal“ yra panašus į ieškovo įregistruotą prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“, nes nuo jo skiriasi tik viena raide, dėl ko žodžiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sukuria panašų įspūdį, o dalis „legal“, kaip minėta, yra plėtinys, tuo labiau, kad jis yra aprašomojo pobūdžio, paprastai naudojamas teisininkų.

15.4. Net jeigu būtų taip, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime – labiau panašu, kad žymuo „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariamas išskiriant dvi „L“ raides (al-lo), kadangi žodis „law“ turi savarankišką reikšmę, o prieš jį rašomos raidės vertinamos, kaip žyminčios konkrečią teikiamą teisinę paslaugą. Žymens dalis „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariama (e-lo), akivaizdu, kad tarimas taip pat yra panašus, nes pagal pateiktą tarimo variantą žodžiai skiriasi tik balsėmis „e“ ir „a“, kurių tarimas tarpusavyje taip pat yra panašus, o likusios žodžių dalys bet kokiu atveju yra tariamos tapačiai, nes dvi raidės „L“ bus tariamos kaip viena. Priešingai nei nurodė teismas, žymenys fonetiškai yra labai panašūs. Pasisakydamas dėl antrosios visuomenės suklaidinimo tikimybės vertinimui būtinos sąlygos – paslaugų tapatumo ar panašumo – teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčijamasi, jog abu žymenys naudojami advokatų teisinių paslaugų teikimui. Šiuo atveju teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovo domenas yra naudojamas tapačioms paslaugoms žymėti.

15.5. Pasisakydamas dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės vertinimo, teismas ginčijamame sprendime prieštarauja tiek savo išvadoms, tiek teismų praktikai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų panašumo, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas. Todėl teismo argumentas, kad ieškovas neteikė jokių duomenų apie tai, jog vartotojai galėtų suklysti dėl ginčo žymenimis žymimų paslaugų bei jų teikėjų, tiesiogiai prieštarauja teismų praktikoje įtvirtintai taisyklei. Teisiškai nepagrįstas ir neteisingai teisės aktus interpretuojantis yra teismo teiginys, kad svarstant reikalavimą dėl domeno vardo išregistravimo, suklaidinimo tikimybė vertintina per Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies sąlygą, reikalaujančią nustatyti, jog registruotas domeno vardas gali būti panaikintas, kai tas vardas yra klaidinančiai panašus į ieškovo turimą vardą, nes Reglamentas 874/2004 yra taikomas tuomet, kai yra nustatytas teisių į prekių ženklą pažeidimas (t. y. dėl prekių ženklų ir jais žymimų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė), o ne Reglamento 874/2004 pažeidimas lemia, ar egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Akivaizdu, kad Reglamentas 874/2004 yra interpretuojamas neteisingai, prieštaraujant tiek Reglamentui, tiek teismų praktikai.

15.6. Nustačius, kad ieškovui priklauso ankstesnės teisės Reglamento 874/2004 prasme, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas. Taip pat nustačius, jog atsakovo domenas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą, o atsakovui neįrodžius jokių teisių į tokį domeno vardą (nes domenas registruotas anksčiau, nei atsakovas įsteigė advokato kontorą su tokiu pačiu pavadinimu, be to, jis nebuvo registruotas prekių ženklu, o ir pačios advokato kontoros pavadinime šis žymuo yra naudojamas neteisėtai) yra darytina objektyvi išvada, kad Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta viena iš alternatyvių sąlygų domeno registracijai panaikinti, yra įrodyta. Teismas šio teisinio pagrindo tinkamai skundžiamame sprendime neišnagrinėjo.

15.7. Atsakovas neturi jokių teisių ar teisėtų interesų į atitinkamą domeną, nes jo skiriamąjį elementą – žymenį „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo naudoti visai neseniai, tik 2021 m. birželio mėn. įsteigęs advokatų kontorą. Be to, lygiagretus klaidinamai panašaus žymens naudojimas tapačioms paslaugoms teikti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prekių ženklas yra vertintinas kaip turintis reputaciją atitinkamoje veiklos srityje, yra laikytina nesąžiningu domeno naudojimu. Atsakovo vardu registruotas domenas yra naudojamas teisinėms paslaugoms teikti, jas teikia advokatas. Taigi, ieškovas ir atsakovas turi būti vertinami kaip konkurentai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme. Atsakovo veiksmai, kai tapačioje veikloje yra naudojamas į ieškovo prekių ženklą klaidinamai panašus domenas, yra laikytini nesąžiningais, kadangi tokiais veiksmais atsakovas ne tik klaidina visuomenę dėl atsakovo žymeniu ir ieškovo prekių ženklu žymimų paslaugų šaltinio, bet kartu ir naudojasi ieškovo prekių ženklo žinomumu.

15.8. Atsakovas nėra įregistravęs prekių ženklo „(duomenys neskelbtini) FIRM“, taigi, toks žodžių junginys, kaip visuma, nėra teisinės apsaugos objektas, be to, greta žymens „(duomenys neskelbtini)“ rašomas žodis „FIRM“ įprastoje praktikoje yra advokatų kontoros įvardinimas anglų kalba, o atsakovo advokatų kontoros simbolinis pavadinimas yra vienas žodis „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ieškovas, siekdamas apginti savo teises į prekių ženklą, ir neturi atsakovui drausti naudoti žodį, kuris tiesiog žymi advokato kontorą, kaip ūkinį vienetą. Teismo teiginys, kad „ieškovas neprašo lyginti atsakovo naudojamo logotipo“, yra nepagrįstas. Šiuo atveju turi būti lyginamas ieškovo prekių ženklas ir atsakovo advokatų kontoros pavadinime naudojamas žymuo „(duomenys neskelbtini)“ reiškia, kad teismas išnagrinėjo šį ieškinio reikalavimą ne pilna apimtimi, nes antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti žymens „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą 45 klasės paslaugoms „juridinės paslaugos“ žymėti, įskaitant advokato kontoros pavadinime, domenuose ir bet kuriuo kitu būdu, bei uždrausti atsakovui šį žymenį naudoti ateityje – taigi, tiek teismo įvardintame „logotipe“, tiek advokato kontoros pavadinime, tiek domenuose (tiek ginčo domene, tiek galimai kituose domenuose), tiek ir bet kuriuo kitu būdu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylose esančius įrodymus, nustatė byloje reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo įregistruotame prekės ženkle ir atsakovo naudojamame advokato kontoros pavadinime bei domene naudojamas anglų kalbos žodis „law“, yra plačiai žinomas ir naudojamas, ypatingai tarp asmenų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Tai reiškia, kad ieškovui, kuris nusprendė įregistruoti prekės ženklą su plačiai žinomu žodžiu „law“, turėjo būti ir buvo žinoma, jog šis žodis plačiai naudojamas žymėti teisines paslaugas. Atsakovas pateikė teismui keleto advokatų kontorų pavadinimų, kuriose naudojamas žodis „law“, palyginimą.

16.2. Teismas išsamiai ištyręs ieškovo įregistruoto prekės ženklo ir atsakovo naudojamo domeno vizualaus bei fonetinio panašumo kriterijus padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustačius, jog žymenų panašumas yra silpnas, ieškovui nepateikus duomenų, kad apibrėžta vartotojų dalis gali suvokti žymenis kaip klaidinančiai panašius, net ir esant teikiamoms teisinėms paslaugoms, sprendžiama, jog atsakovo domeno vardas nėra klaidinančiai panašus į ieškovo prekių ženklą.

16.3. Atsakovas žymenį „(duomenys neskelbtini)“ naudoja kaip advokato kontoros pavadinimo dalį „A. A. kontora (duomenys neskelbtini)“. Toks žymens naudojimas yra teisėtas ir neklaidina visuomenės, nes ieškovo ir atsakovo advokatų kontorų pavadinimai yra visiškai skirtingi, t. y. ieškovas dirba advokatų kontoroje ,,Marcinkevičius ir partneriai Juridicon“. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad ieškovas visais atvejais turi pareigą nurodyti, jog yra advokatas ir savo pavardę Marcinkevičius, o atsakovas turi pareigą nurodyti, kad yra advokatas ir savo pavardę Abromavičius. Tai reiškia, kad ieškovo ir atsakovo vykdoma advokatų veikla neklaidina visuomenės, nes ieškovo ir atsakovo pavardės yra visiškai skirtingos ir neturi panašumo.

16.4. Ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Ieškovas neteigia ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovo naudojamas žymuo „(duomenys neskelbtini)“ ir interneto svetainės adresas www.(duomenys neskelbtini).legal nėra tapatus ieškovo įregistruotam prekės ženklui. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė veikla, todėl darytina išvada, jog Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, kuri reglamentuoja prekės ženklų naudojimą komercinėje veikloje, netaikoma. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo naudojamas žymuo „(duomenys neskelbtini)“ ir domenas „(duomenys neskelbtini).legal“ yra panašūs ir esą gali suklaidinti dalį visuomenės dėl atsakovo ir ieškovo vykdomos veiklos. Atsakovo ir ieškovo veikla yra specifinė, ją reglamentuoja specialus teisės aktas – Advokatūros įstatymas.

16.5. Atsakovo ir ieškovo naudojami advokatų kontoros pavadinimai yra skirtingi, todėl nėra tikimybės suklaidinti visuomenę dėl atsakovo ir ieškovo veiklos. Atsakovo ir ieškovo naudojami interneto svetainių adresai taip pat yra skirtingi, svetainių dizainas yra skirtingas ir neturi panašumo, todėl nėra tikimybės suklaidinti visuomenę dėl atsakovo ir ieškovo veiklos. Atsakovas naudoja interneto svetainę, kurios adresas www.(duomenys neskelbtini).legal. Ieškovas naudoja interneto svetaines, kurių adresai: www.juridicon.lt ir https://(duomenys neskelbtini).lt/en/. Atsakovo ir ieškovo naudojami elektroninio pašto adresai yra skirtingi, todėl nėra tikimybės suklaidinti visuomenę dėl atsakovo ir ieškovo veiklos. Atsakovo ir ieškovo veikloje naudojami žymenys taip pat yra skirtingi: atsakovas naudoja logotipą, kuriame yra žodžiai „(duomenys neskelbtini) FIRM“, naudojama raudona ir pilka spalvos, o ieškovas naudoja logotipą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dominuoja mėlyna spalva.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos faktinės aplinkybės

4. Ieškovas L. M. yra nuo 2003 metų veikiančios advokatų kontoros „Marcinkevičius ir partneriai Juridicon“ vadovas. Ieškovas įregistravo žodinį prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ (Reg. Nr. 58945, paraiškos padavimo data 2008 m. kovo 12 d.), prekių ženklas greta kitų klasių yra registruotas 45 klasės paslaugoms – juridinės paslaugos; asmenų ir nuosavybės apsaugos paslaugos; asmeninės ir visuomeninės kitų teikiamos paslaugos, susijusios su individų poreikių tenkinimu – žymėti. Ieškovas nurodo, kad naudojasi domenu „(duomenys neskelbtini).lt“, kurio atnaujinta registracija galioja nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., domenas teisinėms paslaugoms yra naudojamas nuo 2004 metų.

5. Ieškovas veikloje naudoja logotipą:(duomenys neskelbtini)

6. Atsakovas G. A. yra advokatas ir nuo 2021 m. birželio 9 d. advokato veiklą vykdo „A. A. kontora (duomenys neskelbtini)“, veikloje naudoja elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).legal ir interneto svetainę www.(duomenys neskelbtini).legal.

7. Atsakovas veikloje naudoja logotipą:(duomenys neskelbtini)

8. Lietuvos advokatūros puslapyje nurodoma, kad ieškovas L. M. advokato praktika užsiima nuo 2003 m. lapkričio 16 d., advokato veiklai naudoja pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, veikloje naudojama interneto svetainė www.juridicon.lt, ieškovo elektroninis paštas nurodomas (duomenys neskelbtini).

9. Lietuvos advokatūros puslapyje nurodoma, kad atsakovas G. A. advokato praktika užsiima nuo 2013 m. rugsėjo 6 d., nuo 2021 m. birželio 9 d. advokato veiklai naudoja pavadinimą „A. A. kontora (duomenys neskelbtini)“, veikloje naudojama interneto svetainė nenurodoma, elektroninis paštas nurodomas (duomenys neskelbtini).legal.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

10. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad vienintelis iš tiesų panašus advokatų kontoros pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ nebėra naudojamas, remiantis 2022 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1185-580/2022, kuria tarp ieškovo ir atsakovų atitinkamoje byloje buvo pavirtinta taikos sutartis.

11. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovas, jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo papildymu ar atsikirtimu į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes paaiškinimuose siekiama atsikirsti į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą papildyti apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl prekių ženklo elemento pripažinimo (ne)saugomu

12. Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys atitinka šias abi sąlygas: 1) jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų; 2) juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą.

13. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 6 straipsniu, ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokie elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovo registruotas grafinis prekių ženklas susideda iš kelių rūšių žymenų, be kita ko, žodžio „(duomenys neskelbtini)“, kurio sudėtinė dalis yra angliškas žodis „law“, o atsakovo valdomas domenas yra „(duomenys neskelbtini).legal“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negalima žymens „law“ laikyti nesaugotinu ir jo neįtraukti į žymenų palyginimą, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo naudojamuose žymenyse žodis „law“ yra sudėtinė vieno žodžio žymens dalis. Žymenys yra itin trumpi, todėl sudėtinės dalies pašalinimas iš lyginamųjų pavyzdžių trukdytų pačių žymenų suvokimui.

16. Apeliantas su pirmiau minėta teismo išvada sutinka, tačiau nurodo, kad vertindamas tiek ginčo domeno, tiek ginčo žymens panašumą į ieškovo įregistruotą prekių ženklą, teismas privalėjo vadovautis šia savo išvada.

17. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl žymens „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo, todėl teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus, turėjo vertinti, ar ieškovo prekių ženklo elementas „(duomenys neskelbtini)“ yra saugotinas. Įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus dėl (ne)saugotino apelianto prekių ženklo elemento, pirmosios instancijos teismo atliktą žymenų palyginimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nagrinėjamu atveju pasirinko vertinti tinkamus elementus, t. y. neišskirdamas žodžių dalies „law“.

Dėl domeno išregistravimo

18. Europos Sąjungos teisė, konkrečiai – Reglamentas Nr. 874/2004, nustato .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus. Ši viešoji tvarka sukonkretinama Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnyje, kuriame iš esmės numatomas domeno vardo, įregistruoto siekiant spekuliacinių tikslų ar piktnaudžiaujant teisėmis, panaikinimas.

19. Pagal Reglamento Nr. 874/2004 1 straipsnyje apibrėžtą dalyką Reglamentas Nr. 874/2004 tiesiogiai taikomas, sprendžiant ginčus, susijusius su .eu plėtiniais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su plėtiniu .legal, taigi, nurodytas Reglamentas Nr. 874/2004 nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015). Todėl, atsižvelgiant į nacionalinio teisinio reglamentavimo spragą, Lietuvos teismų praktikoje ginčai, susiję su domeno registravimo teisėtumu, nagrinėjami pagal analogiją taikant minėtą Reglamentą Nr. 874/2004.

20. Pagal Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnį registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkamai neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Iš lingvistinės šio straipsnio nuostatų analizės darytina išvada, kad tam, jog registruotas domeno vardas būtų panaikintas, byloje būtina nustatyti šias sąlygas: 1) ieškovas turi Reglamento Nr. 874/2004 10 straipsnio 1 dalyje minimą teisę į vardą; 2) ginčijamas domeno vardas yra toks pat arba klaidinančiai panašus į šį vardą; 3) ginčijamas domeno vardas jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų, arba (alternatyvi sąlyga) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Pagal Reglamento Nr. 874/2004 10 straipsnio 1 dalį „ankstesnės teisės“, inter alia (liet. be kita ko), reiškia registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, taip pat juridinio asmens pavadinimus.

21. Ieškovas žodinį prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ įregistravo 2009 m. sausio 16 d., paraiškos padavimo data 2008 m. kovo 12 d. Taip pat ieškovas naudoja domeno vardą „(duomenys neskelbtini).lt“, kuris įregistruotas 2016 m. rugsėjo 29 d. Atsakovo naudojamas domeno vardas „(duomenys neskelbtini).legal“ įregistruotas 2018 m. kovo 25 d., atsakovas nurodo, kad domeną profesinėje veikloje pradėjo naudoti nuo 2021 m. birželio 9 d. Taigi, ieškovo teisės vertintinos kaip ankstesnės teisės.

22. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl ieškovo prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo domeno „(duomenys neskelbtini).legal“ panašumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo domeno vardas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą.

23. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, pirmiausia nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjant ieškinio reikalavimą, susijusį su teisėmis į domeno vardą, palyginimas turi būti atliekamas tarp ieškovo prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo domeno vardo „(duomenys neskelbtini).legal“. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu.

24. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamą praktiką dėl domeno plėtinio reikšmės lyginant žymenis, t. y., kad domeno plėtinys .lt yra techninis ir bendrinis elementas, neišvengiamas interneto svetainės adreso struktūroje ir todėl neatliekantis identifikacinės funkcijos, tačiau nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo naudojamo domeno plėtinys .legal negali būti vertinamas kaip techninis ir bendrinis elementas, kadangi plėtinys turi išskirtinumą ir aiškią reikšmę. Anglų kalba žodis „legal“ reiškia sąsają su teise – „teisinis, legalus“. Žodis ,,legal“, pasak teismo, atitinka lietuvių kalbos būdvardžio „legalus“ šaknį, o plėtinio .legal naudojimas yra labai neįprastas dalykas, todėl žymenų palyginime atsakovo domeno plėtinio įtraukimas yra aktualus. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi teiginys, jog plėtinys .legal yra išskirtinis ir neįprastas, šiuo atveju nėra pagrįstas objektyviu vertinimu. Sutiktina su apeliantu, kad domeno plėtinys yra prieinamas visiems, kaip ir kiti pasitaikantys domenai .lt, .com, .org, .net, ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, vien todėl, kad nagrinėjamu atveju atsakovas domenui naudoja kitokį plėtinį nei .lt, nėra pagrindo nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos, pagal kurią, vertinant domenus, jų plėtiniai vertintini tik kaip techninio pobūdžio elementai. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo lyginti techninio pobūdžio elementus. Taigi, nagrinėjamu atveju žymenų palyginimas turi būti atliekamas tik tarp ieškovo prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo domeno vardo elemento dalies „(duomenys neskelbtini)“.

25. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino žodžių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ panašumą. Pasak apelianto, teismo nustatyti skirtumai – žymenys yra žodiniai, ieškovo prekių ženklas užrašytas didžiosiomis raidėmis, atsakovo domeno vardas rašomas mažosiomis raidėmis, prekių ženklas bei domeno pirmasis žodis yra panašūs, skiriasi viena raide, prekių ženkle naudojamos dvi „LL“ raidės, kai domene naudojama viena „L“ raidė – yra neesminiai.

26. Kaip išaiškino ESTT, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečios bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-251/95, 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-39/97, 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-342/97, 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-425/98). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje, konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-251/95, 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-342/97).

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl elemento „law“ išskyrimo, dviejų „L“ raidžių skaičius laikytinas skirtingumą sudarančia ypatybe, kadangi žodis „law“ turi silpną skiriamąjį požymį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks praktiškai vienintelis ieškovo prekių ženklo ir ginčo domeno skirtumas nėra pakankamas, jog būtų galima spręsti dėl elementų skirtingumo. Šiuo atveju lyginami žymenų elementai skiriasi tik viena „L“ raide, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tapačių raidžių skaičius viduryje žodžio lemia lyginamų žymenų panašumą, o ne skirtingumą sudarančią ypatybę. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip lyginamų žymenų skirtumą, išskyrė atsakovo domene esantį antrąjį žodį „legal“, pabrėžė, kad atsakovo naudojamas žymuo yra dalinimas tašku į du žodžius. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai lygindamas ginčo žymenis vertino atsakovo domeno plėtinį .legal, nes šis tėra techninę funkciją atliekantis bendrinis elementas. Kita vertus, priešingai nei teigia atsakovas ir sprendė pirmosios instancijos teismas, plėtinys .legal kaip tik nepaneigia ginčo žymenų panašumo, o jį tik sustiprina, nes leidžia vartotojui manyti, kad domenas yra susijęs su teise, teisinėmis paslaugomis, nes anglų kalba žodis „legal“ reiškia sąsają su teise ir suprantamas, kaip „teisinis, legalus“.

28. Teisėjų kolegija nepritaria ir pirmosios instancijos teismo atliktam fonetiniam ginčo žymenų vertinimui. Teismas konstatavo, kad labiau panašu, jog žymuo „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariamas išskiriant dvi „L“ raides (al-lo), kadangi žodis „law“ turi savarankišką reikšmę, o prieš jį rašomos raidės vertintinos, kaip žyminčios konkrečią teikiamą teisinę paslaugą. Tuo tarpu žymens dalis „(duomenys neskelbtini)“ būtų tariama (e-lo), nes raidžių junginys ,,(duomenys neskelbtini)“ atitinka anglų kalbos žodį su nežymimuoju artikeliu „a law“. Jei vadovautis pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad „a“ turėtų būti suprantama ir skaitoma kaip artikelis anglų kalboje, kuris tariamas ,,e“, tai tuomet, žymuo „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti tariamas „el-lo“, o ne ,,al-lo“. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis visuomenės nemoka anglų kalbos, todėl tikėtina, jog tiek ieškovo prekių ženklo, tiek atsakovo domeno žodinį elementą perskaitys lietuviškai, t. y. taip, kaip parašyta, o būtent, „alav“, net ir papildomai akcentuojant atsakovo domene esančią dvigubą „L“ raidę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atlikus ginčo žymenų fonetinį vertinimą, akivaizdu, kad tariant žodžius ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“, jie bus tariami labai panašiai, todėl egzistuoja ir aukštas ginčo žymenų fonetinis panašumas.

29. Pasisakydamas dėl semantinio lyginamų žymenų panašumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad semantinis žymenų vertinimas iš esmės nėra galimas, kadangi žodžiai patys savaime reikšmės neturi, tačiau kelia asociacijas su teise, su kuo šiuo atveju iš esmės sutiktina. Byloje nėra ginčijamasi, kad abu žymenys naudojami advokatų teisinių paslaugų teikimui. Ieškovo prekių ženklas registruotas Nicos klasifikacijos 45 klasės paslaugoms – „juridinės paslaugos“ – žymėti. Abu žymenų naudotojai yra advokatai ir žymenis naudoja savo veikloje, teikdami advokato paslaugas. Atsakovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, akcentuoja, kad ieškovas ir atsakovas yra advokatai, pateikia jų veikloje naudojamų kontorų pavadinimų, logotipų, elektroninio pašto adresų palyginimus, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškovo prekių ženklo ir atsakovo naudojamo domeno panašumo.

30. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad atsakovo domenas „(duomenys neskelbtini).legal“ yra panašus į ieškovo prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“, todėl konstatuojama, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.

31. Kaip jau buvo minėta pirmiau, Reglamento 21 straipsnyje įtvirtinti du alternatyvūs domeno registracijos panaikinimo pagrindai, t. y. domeno vardas jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų arba buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Apeliantas teigia, jog šiuo atveju jis įrodė Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygą, nes ginčijamas domeno vardas jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų.

32. Reglamento 874/2004 21 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, jog teisėti interesai yra, kai: a) prieš bet kokį įspėjimą apie alternatyvią ginčų sprendimo tvarką domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkantį domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir tokį rengimąsi galima įrodyti; b) domeno vardo savininkas, kuris yra įmonė, organizacija ar fizinis asmuo, buvo ir yra plačiai žinomas domeno vardu, netgi kai nėra pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstamos ar nustatytos teisės; c) domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą, nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai.

33. Jau aptarta, kad domenas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą; naudojant domeną sukurta visuomenės suklaidinimo galimybė, klaidinant vartotojus dėl paslaugų teikėjo, jo ryšio su ieškovu. Ieškovas pateikė pakankamus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius spręsti, kad ieškovas intensyviai reklamuoja ir vysto savo prekių ženklą, kuris buvo pareikštas registruoti dar 2008 metais, o kaip domenas naudojamas netgi nuo 2004 metų. Per šį laikotarpį prekių ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne kartą minėtas straipsniuose, o juo žymimos paslaugos net du metus iš eilės laimėjo „Metų teisės paslaugos“ apdovanojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šių duomenų pakanka konstatuoti ieškovo prekės ženklo žinomumą. Byloje taip pat nustatyta, kad domenas įregistruotas vėliau už ieškovo prekių ženklą. Atsakovas naudojamą domeną iš esmės sieja tik su savo pavardės pirmąją raide „A“, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovas ir atsakovas dirba specifinėje, analogiškoje srityje, laikytina, jog atsakovui turėjo būti žinoma, kad jo naudojamas domenas gali klaidinti visuomenę ir galimai pritraukti ieškovo klientus.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinis skundas dėl domeno vardo registracijos panaikinimo (išregistravimo) pripažįstamas pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl domeno panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

Dėl reikalavimo nutraukti žymens „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą

35. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą G. A. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti žymens „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą 45 klasės paslaugoms „juridinės paslaugos“ žymėti, įskaitant domenuose ir bet kuriuo kitu būdu, bei uždrausti atsakovui šį žymenį naudoti ateityje.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio ieškininio reikalavimo pagrįstumo, pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies b punktą ir Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje padarytas išvadas dėl ieškovo registruoto prekės ženklo ir atsakovo naudojamo žymens „(duomenys neskelbtini)“ vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo bei visuomenės suklaidinimo tikimybės, taip pat šiais ženklais žymimų paslaugų tapatumo, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti pirmiau nurodytą ieškovo reikalavimą, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, atitinkamai perskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

39. Ieškinį patenkinus, apeliantui (ieškovui) iš atsakovo priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Už ieškinį apeliantas (ieškovas) sumokėjo 166 Eur žyminį mokestį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas taip pat patyrė 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, apeliantui (ieškovui) iš atsakovo priteisiamos iš viso 1 618 Eur (166 Eur + 1 452 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

40. Už apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 176 Eur žyminį mokestį. Už apeliacinio skundo parengimą apeliantas patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidas. Šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš atsakovo priteisiamos 1 386 Eur (176 Eur + 1 210 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą G. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo išregistruoti domeną „(duomenys neskelbtini).legal“.

Įpareigoti atsakovą G. A. per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo nutraukti žymens „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą 45 klasės paslaugoms „juridinės paslaugos“ žymėti, įskaitant domenuose ir bet kuriuo kitu būdu, bei uždrausti atsakovui G. A. šį žymenį naudoti ateityje.

Priteisti ieškovui L. M. iš atsakovo G. A. 1 618 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 1 386 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėVilija MikuckienėNeringa Švedienė