Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., jo atstovui advokatui V. P., nukentėjusiajai V. S., teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Š., a. k (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos piliečiui, vedusiam, dirbančiam, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad J. Š. 2014-08-20 apie 17:00 val. Likiškėlių g. PC “Senukai” automobilių stovėjimo aikštelėje parkuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S., jį apgadindamas. Tokiais savo veiksmais J. Š. pažeidė KET 9 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

J. Š. jam inkriminuojamų pažeidimų padarymą pripažino iš dalies: pripažino padaręs ATPK 127 str. 2d. numatytą pažeidimą, tačiau neigė padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Paaiškino, kad įvykio dieną apie 17:20 val. jis su žmona J. Š. atvyko į PC „Senukai“ apsipirkti ir šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tarp dviejų kitų automobilių pastatė savo automobilį. Prekybos centre jie užtruko apie pusvalandį ir nusipirkę prekes su prekių vežimėliu jas privežė prie savo automobilio, kur jas sudėję, išvažiavo. Apie 20 val. į namus atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis prie prekybos centro kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis išsigandęs nubėgo apžiūrėti savo automobilio ir ant priekinio bamperio dešinės pusės pamatė įbrėžimus. Jis labai nustebo, nes parkuodamasis nejautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį ir prieš išvažiuojant jam iš aikštelės niekas jam jokių pretenzijų nepareiškė. Kad jo manevruojamas automobilis padarė apgadinimus kitam automobiliui, t.y. buvo kontakte su kitu automobiliu, jis suprato tik tuomet, kai atvyko pareigūnai ir pranešė apie įvykį - jei būtų supratęs, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, jis būtų nepasišalinęs iš įvykio vietos, t.y. neišvažiavęs iš aikštelės.

Kad J. Š. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 3), fotonuotraukos (b.l. 8-10), transporto priemonės techninės apžiūros aktai (b.l. 11, 12), kiti byloje esantys rašytiniai duomenys bei nukentėjusiosios V. S., liudytojų E. S., K. V. ir R. Č. parodymai bylos nagrinėjimo metu, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK127 str. 2 d.

Skiriant nuobaudą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, pasekmes. J. Š. neteistas, nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina administracinė nuobauda - straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje esančio 2014-08-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, jog J. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis, atsitrenkęs į kitą automobilį, nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kaip subjektyvioji administracinio teisės pažeidimo pusė, suprantamas kaip asmens, suvokusio padarius autoįvykį, sąmoningas siekis pabėgti iš eismo įvykio vietos, nuslėpti padarytą autoįvykį ir išvengti už tai atsakomybės, kad pareigūnas nenustatytų galimų įstatymo pažeidimų, todėl norint kiekvieną pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką traktuoti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai.

Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas, kad įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

J. Š. nepripažino padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1d. Iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nejautė, jog parkuodamas automobilį prekybos centro stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, t. y. nesuprato ir nesuvokė, kad padarė eismo įvykį.

Netikėti tokiais jo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs nuo pat bylos tyrimo pradžios, ką patvirtina ir byloje esantis J. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad apie įvykį sužinojo tik atvykus į namus pareigūnams, o pasišalinti tyčia iš įvykio vietos būtų buvę jam neprotinga, nes automobilyje turėjo visus reikiamus dokumentus, ir jeigu tas įvykis buvo, tai tikrai to nejuto, iš įvykio nebėgo, nesislapstė, niekur nebėgo (b.l. 7).

Jo paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ir posėdžio metu teismo ištirti ir įvertinti duomenys.

Liudytoja J. Š. patvirtino J. Š. nurodomas aplinkybes apie atvykimą į PC „Senukai“, parodydama, kad apsipirkę prekybos centre jie gana nemažą laiko tarpą užtruko prie automobilio- krovėsi iš prekių vežimėlio prekes, po to ji nuvarė dar vežimėlį, grįžo į automobilį ir išvažiavo. Kai iš vyro sužinojo, kad atvykę policijos pareigūnai apkaltino jį pabėgimu iš įvykio vietos, ją ištiko šokas, nes parkuojant automobilį ji tikrai nepajuto, kad automobilis būtų atsitrenkęs į kitą automobilį.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. S. patvirtino, kad jam su kolega nuvažiavus pas J. Š. ir pranešus apie padarytą eismo įvykį, J. Š. nustebo, pripažino, kad galėjo apgadinti, bet pats to nepajutęs. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta pareigūnė K. V..

Liudytoja V. S. parodė, kad ji įvykio dieną draugo R. Č. automobiliu nuvažiavę į prekybos centrą „Senukai“, pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje ir nuėjo į parduotuvę. Jiems grįžus žmonės pasakė, kad jų automobilį apgadino kitas automobilis Audi, kuris parkuojantis atsitrenkė į jų automobilį ir kuris stovi šalimais. Jie nufotografavo savo automobilio apgadinimus ir sėdo į mašiną laukti kaltininko. Matė, kaip prie Audi automobilio grįžo savininkas su žmona, tačiau kaip jie krovėsi prekes ir kaip nuvažiavo, nepastebėjo.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas R. Č..

Iš 2014-08-20 Transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, kad Ford Focus automobilio apgadintas užpakalinio bamperio kairys šonas, o Audi automobilio- apgadintas priekinis bamperis, tačiau abi mašinos po eismo įvykio techniškai yra tvarkingos. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti abiejų automobilių apgadinimų pobūdis- skersiniai bamperių nubraukimai / įbrėžimai, kas rodo, kad kontaktas buvo daugiau slystančio pobūdžio, be jokių smūgio žymių, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad J. Š. vairuojamo automobilis smūgis nebuvo stiprus, todėl J. Š. galėjo nesuprasti, kad jo manevruojamas automobilis kontaktavo su kitu automobiliu.

Šios automobilių apgadinimo pobūdžio aplinkybės paneigia V. S. ir R. Č. parodymus, kad J. Š. automobilis trenkėsi į jų automobilį taip, kad nuo smūgio ši net sujudėjo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šias jų nurodomas aplinkybes- tiek nukentėjusioji, tiek liudytojui šios automobilių kontakto aplinkybės buvo žinomos iš kitų žmonių, kurių asmenybės bylos tyrimo metu nebuvo nustatytos, pasakojimo.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad J. Š., atvažiavęs prie PC „Senukai“ ir parkuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje atsitrenkęs į kitą automobilį, iš įvykio vietos nebėgo, o ėjo su žmona į parduotuvę apsipirkti. Prekybos centre jie pirko prekes, ką patvirtina ir teismui pateiktas prekių prikimo kvitas (b.l. 27), vėliau prekes prekių vežimėliu vežė prie automobilio, jas iškrovė ir tik tuomet išvažiavo. Tokie J. Š. veiksmai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykio ir nesiekė sąmoningai pabėgti iš eismo įvykio vietos, nuslėpti padarytą autoįvykį ir išvengti už tai atsakomybės.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar J. Š. pasišalino iš įvykio vietos ir kad jis suvokė atsitrenkęs į kitą automobilį.

Šiuo atveju teismas laiko, kad policijos pareigūnai nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų dėl J. Š. kaltės pasišalinant iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008). Visas šias iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad J. Š. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.

Tokiu būdu, nesant ATPK 130 str. 1 d. numatytos subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nėra pagrindo taikyti administracinę atsakomybę J. Š., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant J. Š. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties ( LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 252 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 100 Lt. (vieno šimtų) litų baudą.

J. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos arba nepaprašius baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Įmokos kodas: 6030, įmokos pavadinimas – administracinė bauda.