Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5207-590/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Kauno grūdai“, uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „Kauno grūdai“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, prašydamas pripažinti negaliojančiais tarp AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarytus sandorius: 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimą dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo; 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimą dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo; 2011 m. rugsėjo 30 d. vištų dedeklių nuomos sutartį; 2011 m. spalio 31 d. vištų dedeklių nuomos sutartį; 2012 m. kovo 30 d. susitarimą dėl 2011 m. spalio 31 d. vištų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo; priteisti solidariai iš atsakovų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieškovui 10 072 236,45 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) po 14 dienų nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos sustabdyti 2011m. rugsėjo 2 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo galiojimą ir vykdymą; 2) įpareigoti AB „Kauno grūdai“ per 14 dienų nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos išgabenti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą (įskaitant vištas dedekles ir vištaites) iš BAB „Vievio paukštynas“; 3) per teismo nustatytą terminą neišgabenus AB „Kauno grūdai“ priklausančio biologinio turto iš BAB „Vievio paukštynas“, areštuoti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą, esantį BAB „Vievio paukštynas“, skirti BAB „Vievio paukštynas“ areštuoto turto saugotoju ir leisti BAB „Vievio paukštynas“ pasirinktam antstoliui parduoti areštuotą turtą CPK 697 straipsnio 3 dalis nustatyta tvarka; 4) areštuoti AB „Kauno grūdai“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias AB „Kauno grūdai“ ir esančias pas AB „Kauno grūdai“ arba trečiuosius asmenis, 10 072 236,45 Lt sumai. Nurodė, kad per 8 mėnesių žalos padarymo laikotarpį 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimo bei 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimo galiojimas ir vykdymas padarė BAB „Vievio paukštynas“ 10 072 236,45 Lt žalą, dėl to tolesnis šių susitarimų galiojimas ir vykdymas darytų BAB „Vievio paukštynas“ daugiau nei 1 000 000 Lt žalos per mėnesį. Esant tokiai situacijai, ieškovo teigimu, būtina apsaugoti BAB „Vievio paukštynas“ ir jo kreditorių interesus, taip pat viešąjį interesą, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog ieškinio suma – 10 072 236,45 Lt, yra didelė, todėl atsakovo AB „Kauno grūdai“ atžvilgiu turėtų būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas 10 072 236,45 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi nutarė ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; po 14 dienų nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos sustabdyti 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo galiojimą ir vykdymą; įpareigoti AB „Kauno grūdai“ per 14 dienų nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos išgabenti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą (įskaitant vištas dedekles ir vištaites) iš BAB „Vievio paukštynas“; per teismo nustatytą terminą neišgabenus AB „Kauno grūdai“ priklausančio biologinio turto iš BAB „Vievio paukštynas“, areštuoti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą, esantį BAB „Vievio paukštynas“, skirti BAB „Vievio paukštynas“ areštuoto turto saugotoju ir leisti BAB „Vievio paukštynas“ pasirinktam antstoliui parduoti areštuotą turtą CPK 697 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka; ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 10 072 236,45 Lt sumai areštuoti atsakovui AB „Kauno grūdai“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui AB „Kauno grūdai“ priklausančias pinigines lėšas.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus, sprendė, kad siekiant apsaugoti ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės, o kartu ir jos kreditorių turtinius interesus, bei užkirsti kelią nuolatiniam žalos didėjimui, yra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo galiojimą ir vykdymą; įpareigoti AB „Kauno grūdai“ per 14 dienų nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos išgabenti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą (įskaitant vištas dedekles ir vištaites) iš BAB „Vievio paukštynas“; per teismo nustatytą terminą neišgabenus AB „Kauno grūdai“ priklausančio biologinio turto iš BAB „Vievio paukštynas“, areštuoti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą, esantį BAB „Vievio paukštynas“, skirti BAB „Vievio paukštynas“ areštuoto turto saugotoju ir leisti BAB „Vievio paukštynas“ pasirinktam antstoliui parduoti areštuotą turtą CPK 697 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 10 072 236,45 Lt yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovų, tačiau perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Teismo teigimu, ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl darytina išvada, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju iškyla viešas interesas apsaugoti ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės, o kartu ir jos kreditorių turtinius interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo, proporcingumo principus, sprendė, kad pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai areštas turi būti taikomas piniginėms lėšoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu AB „Kauno grūdai“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas faktiškai išsprendė ginčą iš esmės ir be įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje leido ieškovui antstolių pagalba atlikti vykdomuosius veiksmus, kas yra nesuderinama nei su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, nei su CPK reglamentuotomis proceso vykdymo nuostatomis.Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškovo pareikštais materialiniais reikalavimais, todėl negali būti laikomos tinkamomis užtikrinti ieškinį bei teismo sprendimo įvykdymą.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti iš apelianto ir atsakovo solidariai suma laikytina didele apeliantui.Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimams.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą tenkinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalis, kuria taikytas atsakovo turto areštas, naikintina, apeliacinis procesas dėl kitos nutarties dalies nutrauktinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo taikytos dvejopo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus bei atsakovo turto areštas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė atsakovo AB „Kauno grūdai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti, iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sustabdyti 201 m. rugsėjo 2 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo galiojimą ir vykdymą; įpareigoti AB „Kauno grūdai“ iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. išgabenti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą (įskaitant vištas dedekles ir vištaites) iš BAB „Vievio paukštynas“; per teismo nustatytą terminą neišgabenus AB „Kauno grūdai“ priklausančio biologinio turto iš BAB „Vievio paukštynas“, areštuoti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą, esantį BAB „Vievio paukštynas“, skirti BAB „Vievio paukštynas“ areštuoto turto saugotoju ir leisti BAB „Vievio paukštynas“ pasirinktam antstoliui parduoti areštuotą turtą CPK 697 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Minėta nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo, todėl laikytina, kad ji yra įsiteisėjusi.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms dėl atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pakeitimo įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebeliko apeliacijos objekto dalies, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad buvo iš esmės pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t.y. pakeisti susitarimų dėl sutarčių galiojimo ir vykdymo sustabdymo laikas (momentas), įpareigojimų išgabenti turtą terminai, o atsakovas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neskundė įstatymo nustatyta tvarka ir nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas.

Atskiruoju skundu taip pat skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto areštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi taikytą atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą 10 072 236,45 Lt sumai ir nurodė, kad atsakovas 2012 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą ieškovo reikalaujamą priteisti sumą – 10 072 236,45 Lt, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo dalyje dėl 10 072 236,45 Lt priteisimo įvykdymas yra užtikrintas, atsakovui pervedus ieškiniu reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, todėl yra pagrindas panaikinti 2012 m. liepos 3 d. nutartimi taikytą turto areštą 10 072 236,45 Lt sumai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad liko kita apeliacijos objekto dalis, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo turto arešto 10 072 236,45 Lt sumai, teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės dėl turto arešto buvo panaikintos tik dėl to, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo dalyje dėl 10 072 236,45 Lt priteisimo įvykdymas yra užtikrintas kitu būdu, t.y. atsakovui sumokėjus nurodytą sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 3 d.), atsakovo teisės disponuoti, valdyti bei naudotis nurodyta suma yra suvaržytos. Todėl apeliacine tvarka nagrinėtinas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria taikytas atsakovo turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti suma laikytina didele apeliantui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė 10 072 236,45 Lt sumai areštuoti atsakovui AB „Kauno grūdai“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui AB „Kauno grūdai“ priklausančias pinigines lėšas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į pateiktus į bylą duomenis, patvirtinančius gerą atsakovo AB „Kauno grūdai“ turtinę padėtį. Į bylą pateiktas AB „Kauno grūdai“ 2011 m. balansas patvirtina, kad atsakovas turėjo 369 305 882 Lt turto, kuris, lyginant su praėjusiais finansiniais metais padidėjo (2010 m. atsakovas turėjo 253 434 430 Lt vertės turto), atsakovo grynasis pelnas 2011 m. buvo 24 286 405 Lt dydžio. Į bylą pateiktas 2012 m. I ketvirčio atsakovo AB „Kauno grūdai“ balansas patvirtina, kad atsakovo turtas ataskaitiniu laikotarpiu buvo 390 035 753 Lt vertės, atsakovo grynasis pelnas šiuo laikotarpiu buvo 6 759 444 Lt dydžio. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškiniu prašoma priteisti 10 072 236,45 Lt suma atsakovui AB „Kauno grūdai“ yra didelė.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalis, kuria taikytas atsakovo turto areštas, naikintina ir prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto taikymo, atmestinas, apeliacinis procesas dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria nutarta ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 10 072 236,45 Lt sumai areštuoti atsakovui AB „Kauno grūdai“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo AB „Kauno grūdai“ nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą 10 072 236,45 Lt sumai atmesti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo AB „Kauno grūdai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria nutarta po 14 dienų nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos sustabdyti 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimo dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo galiojimą ir vykdymą; įpareigoti AB „Kauno grūdai“ per 14 dienų nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos išgabenti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą (įskaitant vištas dedekles ir vištaites) iš BAB „Vievio paukštynas“; per teismo nustatytą terminą neišgabenus AB „Kauno grūdai“ priklausančio biologinio turto iš BAB „Vievio paukštynas“, areštuoti visą AB „Kauno grūdai“ priklausantį biologinį turtą, esantį BAB „Vievio paukštynas“, skirti BAB „Vievio paukštynas“ areštuoto turto saugotoju ir leisti BAB „Vievio paukštynas“ pasirinktam antstoliui parduoti areštuotą turtą CPK 697 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, nutraukti.