Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7705-922/2018 pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas byloje kilęs dėl antstolio patvarkymo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo, skolininkui suradus įkeisto turto pirkėją, ir šiam pirkėjui įmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą turto kainą pagal antstolio turto arešto akte nurodytą turto vertę.

2. Pareiškėjas G. S. kreipėsi į antstolę A. M. su skundu prašydamas panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. 1SD-I-232 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0151/11/00477. Nurodė, kad antstolė skundžiamu patvarkymu nutarė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio l dalimi, skirti ekspertizę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti. 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo išieškotojas neskundė, neprašė skirti papildomos, ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti, neįmokėjo ekspertizės atlikimo išlaidų. Tuo tarpu skola nuolat auga, o areštuotu turtu niekas nesidomi. Skolininko pasiūlytas pirkėjas turi netoli kitų žemės sklypų, todėl susidomėjo turtu, tai pirmas ir vienintelis pirkėjas nuo 2011 metų. Atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę atsiras turto ekspertizės išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos, ir bus nepagrįstai užvilkintas vykdymo procesas. Išieškotojas AB Šiaulių bankas nesutinka, kad hipoteka įkeistas turtas butų parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 1 650 Eur.

3. Antstolė A. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. SD-I-7405 atsisakė tenkinti skolininko G. S. skundą. Antstolė nurodė, kad turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Antstolės teigimu skundžiamas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo vykdomojoje byloje labiausiai atitinka vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. Pareiškėjo (skolininko) G. S. siekiai ir jo skundas kuo greičiau parduoti turtą yra nesuderinami su išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principu vykdymo procese. Galiojantis teisinis reguliavimas leidžia antstoliui, kilus abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Išieškotojo siekis turto neparduoti už per mažą kainą (parduoti už didžiausią galimą kainą) yra teisingas, logiškas ir visiškai atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyros principą.

1.2. Teisės aktai ar teismų praktika nenumato, kad vykdymo veiksmai visais atvejais turi būti atlikti už kuo mažesnę kainą ar kuo mažesnėmis sąnaudomis, todėl pareiškėjo argumentai, kad ekonomiškumo principas šiuo atveju yra svarbesnis negu teisingas ir išsamus realizuotino turto vertės nustatymas, yra niekuo nepagrįstas. Priešingai, neskyrus ekspertizės galimai pasiektas ekonominis efektas (ekspertizės kaina) absoliučia ar santykine skaitine išraiška būtų žymiai mažesnis palyginti su nauda, kai žemės sklypas būtų parduotas už rinkos vertę atitinkančią kainą. Be to, varžytynių metu gali būti praplėstas potencialių pirkėjų ratas, kas taip pat naudinga ne tik kreditoriui, bet ir pačiam skolininkui).

1.3. Įstatymu yra nustatyta ekspertinio vertinimo pirmenybė prieš antstolio ar VĮ Registrų centro atliekamą įkainojimą, nes kvalifikuotas nepriklausomas turto vertintojas atlikdamas individualų vertinimą atsižvelgia į visumą aplinkybių ir faktorių, lemiančių konkretaus turto rinkos vertę, t. y. toks turto vertės nustatymo būdas yra išsamesnis ir objektyvesnis.

1.4. Skolininko pasiūlytas pirkėjas yra įmokėjęs 1 650 Eur kainą, kuri yra beveik 14 kartų mažesnė nei išieškoma suma. Todėl, kilus abejonėms dėl tikrosios parduotino turto vertės nėra jokio pagrindo žemės sklypą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui ir atsisakyti atlikti byloje turto vertės nustatymo ekspertizę. Be to, tokiam pardavimo sandoriui už 1 650 Eur sumą prieštarauja įkaito turėtojas išieškotojas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas skolininkas G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti, nesant galimybių klausimą išspręsti iš esmės – bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

1.1. Antstolės patvarkymas įkainoti turtą nebuvo apskųstas, taip pat antstolė nustatytu terminu nepaskelbė turto pardavimo iš varžytynių, todėl skolininkas pats surado pirkėją už antstolės nurodytą kainą (1 650 Eur). Išieškotojas pareiškė prieštaravimus dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui už 1 650 Eur kainą ir prašė skelbti varžytynes. Tačiau priešingai, nei nustatė teismas, išieškotojas šiuo raštu neprašė skirti ekspertizės.

1.2. Išieškotojas turi teisę ginčyti turto įkainavimą, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo ir yra praleidęs naikinamąjį 90 dienų terminą.

1.3. Skolininkas apie savo pasiūlytą pirkėją antstolei pranešė dar 2018 m. liepos 31 d., tuo tarpu antstolė patvarkymą dėl turto įkainojimo skiriant ekspertą priėmė tik 2018 m. rugpjūčio 23 d., jau po to, kai pirkėjas buvo įmokėjęs turto kainą į antstolės depozitinę sąskaitą.

1.4. Antstolė gali atsisakyti parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui tik tuo atveju, jei atsirado pirkėjas, sutinkantis už turtą sumokėti didesnę kainą.

6. Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškė prieštaravimus dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui už turto kainą, kuri faktiškai neatitinka rinkos kainos, nes skiriasi beveik keturis kartus nuo įkeitimo metu buvusios kainos, todėl antstolė, kilus abejonėms dėl parduodamo turto vertės, turėjo teisę skirti ekspertizę, dėl ko jos priimtas patvarkymas yra teisėtas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nustatyta, kad antstolės A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0151/11/00477 vykdomas 2010 m. rugsėjo 7 d. vykdomasis dokumentas (Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartis Nr. 2-108-470/2010) siekiant išieškoti 102 258,50 litus negrąžintos skolos, 131 litus žyminio mokesčio, 257,90 litus kitų išlaidų (iš viso 102647,40 litai arba 29 728,74 Eur). 2018 m. balandžio 18 d. antstolė surašė žemės sklypo Turto arešto aktą 23 853,01 Eur išieškomai sumai ir patvarkymą Nr. S-l8-151-7950 dėl turto vertės nustatymo, kuriuo įkainavo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 1 647 Eur sumai. Iki varžytynių paskelbimo skolininkas surado turto pirkėją, kuris įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 1 647 Eur turto kainą. Išieškotojui AB Šiaulių bankui 2018 m. rugpjūčio 22 d. nesutikus, kad hipoteka įkeistas turtas būtų parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 1 650 Eur, ir paprašius turtą pardavinėti varžytynėse už turto rinkos kainą, antstolė priėmė 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. 1SD-I-232 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo“, kuriuo nutarė skirti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertės ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui.

9. Su tokiu patvarkymu nesutinka skolininkas, teigdamas, kad nebuvo pagrindo nustatinėti turto vertę ir tai tik užvilkins išieškojimo procesą bei sukels papildomas išlaidas. Antstolei netenkinus skundo ir bylą persiuntus teismui, o šiam taip pat netenkinus skolininko skundo, skolininkas su teismo nutartimi nesutinka dėl procesinės teisės normų netinkamo taikymo (skolininko teisė surasti turto pirkėją – CPK 704 straipsnis, areštuoto turto įkainojimas ir ekspertizės skyrimo tvarka – CPK 681, 682 straipsniai).

10. CPK 682 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą; patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę; patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims; vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis, esant abejonių dėl pareiškėjo turto vertės, priėmė patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo, kurio teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo iš esmės.

11. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kurie gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus įtvirtinta ir CPK 643 straipsnio 5 punkte.

12. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualaus CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos; ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka; šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Sistemiškai aiškinant CPK 682 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę).

13. Įstatyme numačius galimybę skųsti antstolio patvarkymus dėl atsisakymo skirti ekspertizę ir nenumačius galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo ekspertizė buvo paskirta, konstatuotina, kad patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apskundimo objektu (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skundas dėl ekspertizės paskyrimo taip pat nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs ir priėmęs antstolės persiųstą skundą, turėjo pagrindą civilinę bylą nutraukti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

14. Konstatavus nurodytas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartis panaikinama, o byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.