Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, išnagrinėjęs pareiškėjo UNIVERSAL SOLUTIONS GROUP LLC prašymą dėl laivo „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė ,

3. 2018-03-17 laivas „GRUMANT“ buvo sulaikytas Rusijos Uosto valstybės kontrolės administracijos - jam buvo uždrausta palikti Sankt Peterburgo uostą tol, kol nebus ištaisyti laivo „GRUMANT“ gedimai/trūkumai ir jis nebus pripažintas tinkamu plaukioti.

4. 2018-04-06, t. y. po daugiau nei 20 dienų, Rusijos Uosto valstybės kontrolės administracijos nurodyti trūkumai buvo ištaisyti (juos ištaisė pats laivo savininkas - Atsakovas) ir laivui „GRUMANT“ buvo duotas leidimas tęsti reisą jūroje.

5. Tačiau dėl laivo „GRUMANT“ veiklos apribojimo daugiau nei 20 dienų, laivui buvo priskaičiuotos įvairios uosto rinkliavos ir mokesčiai už 80.499,51 USD, už kurias buvo atsakingas laivo savininkas - Atsakovas. Tačiau Atsakovas atsisakė nedelsiant apmokėti šiuos mokesčius, dėl ko Pareiškėjas, norėdamas sėkmingai tęsti laivo „GRUMANT“ reisą jūra ir išvengti uosto administracijos reikalavimams užtikrinti taikomų laivo areštų, Atsakovo vardu sumokėjo šią sumą. Tokiu būdu 2018-04­07 Laivas galėjo išplaukti iš Sankt Peterburgo uosto.

6. Laivo kapitonas informavo Pareiškėją, kad laikotarpiu nuo 2018-03-17 iki 2018-04-08, kada laivas „GRUMANT“ priverstinai buvo sulaikytas dėl jo neatitikimo saugios laivybos reikalavimams, laivas „GRUMANT“ sunaudojo apie 80 tonų kuro, kuris buvo pripildytas į laivą Pareiškėjo lėšomis.

7. 2018-04-23 Pareiškėjo atstovai pateikė Atsakovui pretenziją dėl 95.204,59 EUR nuostolių atlyginimo, kurie susidarė dėl aukščiau aprašyto laivo „GRUMANT“ sulaikymo (mokesčiai uostui ir sunaudotas kuras). Tačiau Atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo (Pareiškimo Priedas Nr. 2).

8. 2018-06-04 Pareiškėjui ir Atsakovui pavyko susitarti dėl laivo „GRUMANT“ sulaikymo kilusių nuostolių ir ginčas buvo išspręstas šalims pasirašant taikos sutartį, kuria Atsakovas įsipareigojo Pareiškėjui per 10 dienų sumokėti šalių susitarimu suderintą 87.904,00 USD sumą (Taikos sutarties 2-3 punktai) (Pareiškimo Priedas Nr. 3). Deja, Atsakovas 2018-06-04 taikos sutarties nevykdė ir šiai dienai yra skolingas Pareiškėjui 95.204,59 EUR sumą.

9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str. 3 d., taip pat 1952 m. Tarptautine konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau - Konvencija), kurią Lietuva yra ratifikavusi, teikia teismui prašymą, kuriuo prašo, užtikrinant jo reikalavimą Atsakovo atžvilgiu, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - Atsakovui priklausančio Laivo areštą.

10. Pareiškėjas turi duomenų, kad Atsakovas ketina parduoti Laivą ir į Klaipėdą jau buvo atvykę potencialaus pirkėjo nusamdyti vertintojai (siurvejeriai), kas sudaro prielaidas teigti, jog Laivą pardavus jis bus išplukdytas iš Klaipėdos uosto ir Atsakovo galimybės užtikrinti savo reikalavimą ar nukreipti savo reikalavimo išieškojimą į Laivą bus labai apsunkintos. Laivui išplaukus iš Klaipėdos uosto būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų itin apsukintas arba taptų nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas areštuoti laivą tenkintinas.

11. 1952 m. Konvencijos tikslas – suvienodinti tam tikras su laivų areštu susijusias teisės normas, siekiant užtikrinti jūrinius reikalavimus, kurie kyla Konvencijos valstybėse narėse. 1952 m. Konvencija, ratifikuota 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802, Lietuvoje įsigaliojo nuo 2002 m. gegužės 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl 1952 m. Konvencijos vietos Lietuvos teisės sistemoje – tai sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis ir sudaro pagrindą jūrų laivo areštui jūrinio reikalavimo atveju (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, CK 1.13 straipsnis, CPK 1 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Sevnaučflot ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2010). 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kokie reikalavimai yra laikomi jūriniais reikalavimais – t. y. tokie, kuriems ši konvencija taikoma.

12. Konvencija nustato tik vieną sąlygą laivo arešto taikymui - konvencinio jūrinio reikalavimo turėjimo faktą (Konvencijos 1 str. 1 d., 2 str.), ir jokių kitų papildomų sąlygų laivo areštui pareiškėjai neturi įrodinėti.

13. Pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas turi jūrinį reikalavimą, įtvirtiną Konvencijos 1 str. 1 d. (d) punkte, ir egzistuoja visos kitos prielaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Konvencijos 1 str. 1 d. (d) punktas numato, kad jūriniu reikalavimu laikomas reikalavimas, pareikštas dėl susitarimo, susijusio su bet kurio laivo naudojimu ar nuoma pagal čarterio sutartį ar kitu būdu.

15. Šiuo atveju, Pareiškėjas turi jūrinį reikalavimą Atsakovo atžvilgiu, įtvirtintą minėtame Konvencijos straipsnyje, kadangi reikalavimas kildinimas iš Pareiškėjo nuostolių, atsiradusių dėl 2018-03-09 trumpalaikės frachtavimo (čarterio) sutarties vykdymo.

16. Konvencijos 2 str. numato, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą.

17. Nagrinėjamu atveju Laivas plaukioja su Rusijos vėliava, o Rusija taip pat kaip ir Lietuva yra prisijungusi prie Konvencijos. Dėl to, Laivas gali būti areštuojamas Lietuvos jurisdikcijoje.

18. Konvencijos 3 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad ieškovas gali areštuoti arba konkretų laivą, dėl kurio buvo pareikštas jūrinis reikalavimas, arba bet kurį kitą laivą priklausantį asmeniui, kuris jūrinio reikalavimo pareiškimo metu buvo to konkretaus laivo savininkas, netgi tuo atveju, kai areštuojamas laivas yra pasiruošęs išplaukti.

19. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas trumpalaikės frachtavimo sutarties pagrindu nuomojosi Atsakovui priklausantį laivą „GRUMANT“, tačiau, vadovaujantis minėta Konvencijos nuostata, laikinosios apsaugos priemonės - areštas - gali būti pritaikomas ir kitam Atsakovui priklausančiam laivui, kas reiškia, kad Pareiškėjas turi teisę prašyti taikyti areštą Atsakovui priklausančiam Laivui (t. y., laivui „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini))), kuris šiuo metu yra Klaipėdos uoste. Pagal pateiktus Pareiškėjo duomenis matyti, kad Pareiškėjo jūrinis reikalavimas į Atsakovą atsirado 2018 metų pavasarį ir tuo metu Atsakovas nuosavybės teise valdė Laivą, Laivas jau nuo 2017-10-28 Stovi Klaipėdos uoste (su Rusijos vėliava) ir jokių nuosavybės pokyčių iki to laiko nebuvo.

20. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad Pareiškėjas laikytinas turinčiu jūrinį reikalavimą pagal 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalį – Pareiškėjas prašo jam priteisti skolą, kuri susidarė už atsakovui teiktas paslaugas. 1952 m. Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančios valstybės, kurios jurisdikcijoje laivas buvo areštuotas ar pareikalauta jį areštuoti, teisė. Taigi, taikant 1952 m. Konvenciją, laivas Lietuvoje areštuojamas siekiant užtikrinti jūrinį reikalavimą, ir tai nelaikytina laikinąją apsaugos priemone CPK prasme, tačiau pagal 1952 m. Konvencijos 6 straipsnio nuostatas laivo areštui turi būti taikomos nacionalinės, t. y. CPK įtvirtintos, taisyklės.

21. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad procesines normas, susijusias su laivo areštu ir prašymu gauti 4 straipsnyje nurodytą sprendimą, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

24. Teismo nuomone, pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl galimos grėsmės jo teisėtiems interesams bei dėl reikalavimo teisės į nurodytą įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju nurodytas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, be to, ginčo suma – 95 204, 59 EUR– yra didelė, o, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, laivas gali būti bet kuriuo metu išplaukti iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėjas bandė ginčą su atsakovu spręsti taikiai, tačiau atsakovas nevykdo taikos sutarties, kas rodo, jog jis galimai pripažįsta įsiskolinimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas – areštuoti laivą „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, uždraudžiant šį laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, bei uždrausti supjaustyti laivą į metalo laužą, ir išplukdyti jį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 149, 150, 290, 291 straipsniais, Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsniu, teismas

nutarė:

Pareiškėjo UNIVERSAL SOLUTIONS GROUP LLC, atstovaujamo advokatės R. D.-Kaupienės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, tenkinti.

Areštuoti laivą „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, uždraudžiant šį laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, bei uždrausti supjaustyti laivą į metalo laužą, ir išplukdyti jį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto.

Nutarties dėl arešto vykdymą pavesti Pareiškėjo pasirinktam antstoliui;

Nutartį dėl arešto vykdyti skubiai: nutarties nuorašą išsiųsti vykdytojams - VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Klaipėdos uosto kapitonui ir Turto arešto aktų registrui;

Areštuoto laivo „IVAN LOPATIN“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)) saugotoju paskirti Atsakovą ir laivo kapitoną;

Laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus Atsakovui;

Informuoti atsakovą, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.