Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams adv. Angelijai Morkvėnienei, Albinui Antanui Kornikui, Irmantui Motužiui, Romanui Lupeikai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės m., teistas 2012-03-12 pagal BK 260 str. 1 d.- 2 m. l. at., vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant BK 87 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą-įpareigojimą 12 mėnesių tęsti mokslą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį;

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį;

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji D. S., L. A. ir A. B. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką.

Tai yra, kaltinamieji D. S., L. A. ir A. B., 2011 m. rugsėjo 29 d. aie 15 val., Plungėje, Paprūdžio gatvėje, prie vandens perpumpavimo stoties, veikdami bendrininkų grupe, ir kartu su ne mažiau kaip 4 tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdami viešai pažeminti P. J. dėl tą pačią dieną mokykloje kilusio konflikto su D. S., užpuolė P. J., šiam grįžtant iš mokyklos, D. S. ne mažiau kaip vieną kartą smogus P. J. kumščiu į veidą, tuo pat metu nukentėjusįjį mušant kumščiais ir L. A., A. B. bei kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Kumščio smūgiais pargriovus nukentėjusįjį P. J. ant žemės, D. S. nukentėjusįjį spardė kojomis – t.y. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė P. J. į galvą, tuo pat metu nukentėjusįjį spardant ir L. A., A. B. bei kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kol smurto veiksmus šūksniu nutraukė atsitiktinai pro šalį ėjusios M. B. ir V. G.. D. S., L. A., A. B. bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. J. padaryti sužalojimai, tame tarpe ir atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžis, lydimas kraujavimo į prienosinį antį bei kairio poakinio nervo potrauminės ligos, galvos smegenų sukrėtimas ir odos nubrozdinimas kakle. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis P. J. gydėsi nuo 2011-09-29 iki 2011-10-16, kentė fizinį skausmą, išgyveno dėl apribotų bendravimo galimybių. Dėl įžūlių D. S., L. A., A. B. veiksmų - viešo žmogaus mušimo ir spardymo - buvo papiktintos, išgąsdintos ir šokiruotos smurtinį išpuolį prieš P. J. mačiusios M. B. ir V. G..

Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną gimnazijoje po pamokų jis nuėjo pažaisti stalo teniso. Kai P. J. su Š. K. baigė žaisti, jie su P. J. apsiginčijo dėl to, kad jo nepriėmė žaisti. Gali būti, kad P. J. jį pastūmė. Paskui jis dar sužaidė kelias partijas ir išėjo namo. Namo ėjo lyg tai su L. A.. Namo grįžo apie 15 val. Namuose pavalgė ir išėjo į „Ryto“ vidurinę mokyklą, kur vėl žaidė stalo tenisą, buvo užėjęs pas buvusią auklėtoją ir su ja kalbėjosi. P. J. jis nesumušė. Kad P. J. yra sumuštas, sužinojo tik kitą dieną. Kodėl P. J. atpažino jį, kaip jį sumušusį asmenį, pasakyti negali.

Kaltinamasis L. A. taip pat kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis buvo mokykloje. Po pamokų apie 14-15 val. namo grįžo su D. S., kuris yra jo draugas, pro vandens perpumpavimo stotį. Apie D. S. ir P. J. konfliktą mokykloje jis girdėjo, bet to nesureikšmino. Apie P. J. sumušimą sužinojo kitą dieną iš mokyklos socialinės darbuotojos, kuri liepė jam rašyti pasiaiškinimą. Pasiaiškinime nurodė aplinkybes, kurias buvo girdėjęs apie įvykį. Kodėl jį P. J. nurodo buvus tarp jį sumušusių asmenų, pasakyti negali.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis ėjo pas draugą M. K., kuris gyvena Paprūdžio gatvėje, pasiimti disko. Eidamas prie vandens perpumpavimo stoties susitiko pažįstamą ir su juo parūkė. Ten buvo ir daugiau asmenų, kurių jis nepažino. D. S. ir L. A. nematė. Taip pat nematė ir P. J.. Matė einančią R. S., kurią pažįsta. R. S. nuėjus, jis tuoj pat nuėjo pas M. K.. P. J. jis nemušė ir apie muštynes sužinojo tik policijoje, kur pareigūnai įtikinėjo jį, kad jis sumušė P. J..

Teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes manė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau sakyti, jog jis niekur nebuvo.

Nukentėjusysis P. J. parodė, kad 2011-09-29 13.50, po 6 pamokų jis žaidė su Š. K. stalo tenisą. Atėjęs D. S. iš jų tyčiojosi, todėl jis D. S. atsikirto žodžiais ir jį stumtelėjo už pečių. Vėliau, jam einant po pamokų namo, prie vandens perpumpavimo stoties jį užpuolė gal kokie 7 asmenys, kurių tarpe buvo visi trys kaltinamieji. L. A. ir D. S. jis atpažino, nes pastarieji gimnazijoje žaisdavo stalo tenisą, o kaltinamąjį A. B. atpažino kiti pro šalį ėję žmonės. Visi užpuolę asmenys jį mušė rankomis ir spardė kojomis. Užpuolimo metu D. S. jam pasakė frazę „ateik čia“. Iš balso jis atpažino, kad tai pasakė D. S.. Pirmą smūgį jam sudavė asmuo, kurio jis nepažįsta. Tai nebuvo nė vienas iš kaltinamųjų. D. S. smūgiavo jam į veidą kumščiais ir spardė parkritusį ant žemės. Ar sudavė jam smūgius L. A., konkrečiai pasakyti negali, bet matė, kad L. A. atsistojo ir ant jo puolė. Konkrečiai koks asmuo ir kiek smūgių sudavė pasakyti negali, nes kai jį spardė, buvo užsidengęs galvą ir negalėjo pamatyti. Buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, jį mušusių asmenų nebebuvo, jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba.

Nukentėjusioji M. B. parodė, kad įvykio dieną apie 15 val. ji ėjo pro vandens perpumpavimo stotį, o priekyje jos ėjo nukentėjusioji V. G.. Prie perpumpavimo stoties sėdėjo būrys jaunuolių, kurie staiga visi pakilo ir užpuolė vieną vaikiną. Vaikinas parkrito ant žemės, tada užpuolusieji jį spardė. V. G. pradėjo šaukti. Kol jos priėjo arčiau, 4 jaunuoliai pabėgo, o 3 liko spardyti, mindė veidą batais. Vėliau ir jie pabėgo. Jaunuolių apibudinti negali. Ar ten buvo kuris nors iš kaltinamųjų, pasakyti negali. Kaltinamieji yra smulkesni už tuo 4 jaunuolius, kurie pabėgo pirmi. Kai jos priėjo, P. J. bandė atsistoti, bet jos neleido, P. J. prilaikė, jam buvo stipriai sužalotas veidas. P. J. įvardijo vieną jį mušusį asmenį „Doncė“, jeigu ji neklysta. V. G. iškvietė greitąją med. pagalbą ir P. J. užrašė savo telefoną. Pro šalį ėjo dvi mergaitės, kurios sakė, kad pažįsta užpuolikus, kad jie yra iš „Ryto“ mokyklos.

Dėl šio įvykio ji patyrė didelį išgąstį ir susijaudinimą, pasipiktino tokiu jaunuolių elgesiu.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad įvykio dieną ji ėjo pro vandens perpumpavimo stotį. Matė tą momentą, kad visi subėgo į vieną vietą ir mušėsi. Iš karto ji pradėjo šaukti, kad kvies policiją, bet niekas nekreipė dėmesio. Ji artėjo prie įvykio vietos, matė, kad sustoje aplinkui spardo vieną žmogų. Negali pasakyti, kaip P. J. buvo pargriautas ant žemės. Tada paskambino į policiją ir vėl pradėjo rėkti. 3 ar 4 jaunuoliai nubėgo, o kokie 3 pasiliko spardyti, bet vėliau ir jie nubėgo. Ji iškvietė greitąją med. pagalbą ir dar susiskambino su policija. P. J. jos su M. B. atrėmė į turėklus ir kalbino, kad šis neprarastų sąmonės. P. J. veidas labai greitai tino. Ji ragino P. J. kreiptis dėl sumušimo į policiją ir užrašė jam savo telefono numerį. Kol jie laukė greitosios med. pagalbos, pro šalį praėjo dvi mergaitės, kurios paminėjo, kad kažkurie P. J. mušusieji vaikinai buvo iš jų, t.y. iš „Ryto“ mokyklos. Ji P. J. mušusių jaunuolių apibudinti negali.

Ji patyrė stresą, šoką ir nepatogumus dėl įvykio tyrimo.

Liudytoja A. V. parodė, kad apie įvykį ji sužinojo iš nukentėjusiojo P. J. mamos, nes parašė pareiškimą dėl sūnaus sumušimo. Kadangi įvykyje dalyvavo jų mokyklos moksleiviai, ji kaip socialinė pedagogė aiškinosi L. J. nurodomas aplinkybes. Aiškinantis aplinkybes ji kalbėjosi ir su D. S., ir su L. A.. D. S. nurodomų aplinkybių, kad jis tuo laiku, kai buvo sumuštas P. J. buvo namuose ir tai gali patvirtinti mama, mama nepatvirtino. Jai pasirodė keista ir tai, kad tą pačią dieną 15.20 D. S. buvo savo buvusioje „Ryto“ mokykloje ir klausinėjo, kur yra jo auklėtojos kabinetas, nors jis gerai žinojo, kur yra auklėtojos kabinetas. L. A. sakė, kad jis užstojo D. S., kad nieko P. J. nenutiko, kad jis atsistojo ir nuėjo, tačiau šias nurodytas aplinkybes atsisakė raštu patvirtinti. Apie šias aplinkybes ji pasakė policijos pareigūnams atlikusiems tyrimą.

Liudytoja D. M. parodė, kad įvykio dieną 15.30 D. S. buvo atėjęs pas ją į kabinetą ir jie kalbėjosi. D. S. jų mokykloje lanko teniso treniruotes.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja R. S. nebeprisiminė nusikalstamos veikos aplinkybių ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2011-09-29 apie 15 val. ji ėjo iš „Saulės“ gimnazijos namo, t.y. pas močiutę į V. Mačernio gatvę. Eidama ties vandens perpumpavimo stotimi, pamatė ant laiptelių sėdinčius kelis jaunuolius. Jų buvo apie 7, tiksliai negali pasakyti. Praėjusi pro juos atkreipė dėmesį, kad tame tarpe buvo A. B., kurį pažįsta nuo tų laikų, kai mokėsi „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. Ar tarp jų buvo D. S. ir L. A. negali pasakyti. Į L. A. buvo panašus vaikinas, bet ar tai buvo jis, tiksliai tvirtinti negali. Kitų vaikinų nepažįsta ir negalėtų atpažinti. Matė, kad truputį atsilikęs eina P. J., kurį pažįsta. Praėjusi pro vaikinus netrukus išgirdo šūksnius. Atsisuko ir pamatė, kaip visi sėdėję vaikinai puolė ant P. P. apsupo ratu ir kažką jam aiškino, o po to pargriovė ir ėmė spardyti. Kadangi toli nemato, todėl negali pasakyti, kas ir kaip jį mušė. Viskas truko trumpai, ėjo tolyn, kol išgirdo, kaip kažkokia moteris ėmė šaukti, kad iškvies policiją. Tada vaikinai išsilakstė. Po to ji nuėjo namo, nes matė kaip P. J. atsistojo. (T. 1, b. l. 120)

Liudytoja I. S. taip pat nebeprisiminė nusikalstamos veikos aplinkybių ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2011-09-29 apie 15 val. ji ėjo iš „Saulės“ gimnazijos namo. Ėjo kartu su drauge R. S.. Eidamos ties vandens perpumpavimo stotimi pamatė ant laiptelių sėdinčius maždaug 7 jaunuolius. Iš viso to būrio ji iš matymo atpažino A. B.. Praėjusios pro šalį jau kilo į kalną, link A. Jucio pagrindinės mokyklos, kai išgirdo kažkokius šūksnius ir atsisuko. Pamatė, kaip tas būrys vaikinų apstojo ratu P. J., kažką kalbėjo, o vėliau ėmė jį mušti, pargriovė ant žemės. Vaikinai nubėgo tik tada, kai pradėjo šaukti kažkokia moteris. (T. 1, b. l. 124)

Teismo med. ekspertas R. P. patvirtino specialisto išvadą Nr. G 128/11 (07), kurioje nurodyta, kad P. J. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžis, lydimas kraujavimo į prienosinį antį bei kairio poakinio nervo potrauminės ligos, galvos smegenų sukrėtimas ir odos nubrozdinimas kakle. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame skruoste, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžis, lydimas kraujavimo į prienosinį antį bei kairio poakinio nervo potrauminės ligos, galvos smegenų sukrėtimas yra viename tarpusavio priežastiniame ryšyje ir padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą plokštų paviršiaus plotą, vieno smūgio pastaruoju pasekoje. Viršutinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Likusieji sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau dviejų trauminių faktorių į veidą pasekoje bei atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų. Odos nubrozdinimas kakle padarytas kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant, slydimo pastarojo paviršiumi, t.y. trinties jėgos poveikyje, ar dėl poveikio į kaklo sritį rūbais, ar ir įbrėžiant nagu, į tai nurodo pastarojo lokalizacija. Toks sužalojuimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-09-29 apie 15 val. (T. 1, b. l. 56-57)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji D. S., L. A. ir A. B., 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 15 val., Plungėje, Paprūdžio gatvėje, prie vandens perpumpavimo stoties, veikdami bendrininkų grupe, ir kartu su ne mažiau kaip 4 tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, dėl menkavertės priežasties, nukentėjusiojo P. J. ir kaltinamojo D. S. buvusio konflikto mokykloje žaidžiant stalo tenisą, ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei tokiu įžūliu elgesiu-žmogaus mušimu viešoje vietoje, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl ši visų kaltinamųjų veika atitinka LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir LR BK 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėtį pagal sutaptį.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007 Teismų praktika Nr. 28), kitais atvejais kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį; 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan., priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).

Pagal policijos pareigūno D. B. tarnybinį pranešimą dėl įvykio patikrinimo (T. 1, b. l. 15), nukentėjusiųjų P. J., M. B. ir V. G. parodymus bei P. J. pareiškimą (T. 1, b.l. 13) teismas patikslina nusikalstamų veikų padarymo laiką, nurodant, kad veika įvykdyta apie 15 val., nes V. G. parodė, kad į policiją ji skambino jau kaltinamiesiems mušant P. J., o pranešimas policijoje užregistruotas 2011-09-29 15:07.

Visi kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smūgius, nuo kaltinamųjų ir tyrimo metu nenustatytų asmenų suduotų smūgių nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kur visų kaltinamųjų ir nenustatytų asmenų buvo spardomas. Tokioje situacijoje, kai kelių asmenų bendrais veiksmais mušamas žmogus, nėra galimybės identifikuoti nuo kurio kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, todėl jų veika vertinama, kaip bendrais veiksmais padaryti sužalojimai.

Kad visi kaltinamieji su tyrimo metu nenustatytais asmenimis mušė nukentėjusįjį P. J., patvirtina visi nukentėjusieji ir liudytojos R. S. bei I. S., kurie nurodė, kad visi prie vandens perpumpavimo stoties buvę asmenys pasikėlė iš tos vietos, kurioje buvo, pajudėjo kelis žingsnius link pareinančio nukentėjusiojo P. J. ir jį apsupę visi mušė rankomis bei spardė kojomis. Netikėti šiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes visi nukentėjusieji ir liudytojos R. S. bei I. S. betarpiškai matė nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo atsitiktiniai praeiviai ir apkalbėti kaltinamųjų jokio tikslo neturi, be to parodymus davė būdami prisiekę ir įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Kad kaltinamieji bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį iš chuliganiškų paskatų, patvirtina tos aplinkybės, kad kaltinamieji užsipuolė nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties, dėl to, kad P. J. konfliktavo mokykloje su D. S., su L. A. ir A. B. jokių konfliktų nebuvo. Tai rodo, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltinamųjų noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Visus šiuos nurodomus požymius kaltinamųjų veika ir atitiko. D. S. pasitelkė kitus du kaltinamuosius bei tyrimo metu nenustatytus asmenis, siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį P. J. bei kitus aplinkui buvusius asmenis, kerštaudamas P. J. už tai, kad šis mokykloje jį pastūmė ir išsakė grasinimus pavartoti prieš D. S. smurtą.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina ir pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų matyti, kad kaltinamieji nusikalstamus veiksmus atliko-sumušė žmogų viešoje vietoje – Plungės miesto centrinėje dalyje, prie vandens perpumpavimo stoties, pro kurią veda vienintelis pėsčiųjų takas tame rajone per vandens telkinį iš miesto centro, Plungės Saulės gimnazijos ir miesto senųjų kapinių į mesto gyvenamuosius rajonus, kur vaikšto daug žmonių, dėl menkaverčio preteksto. Nekyla abejonių, jog kaltinamieji tokiais savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, ne tik sumušė nukentėjusįjį P. J., bet išgąsdino ir šokiravo pro šalį ėjusias kitas nukentėjusiąsias M. B. ir V. G., kurios iškvietė greitąją med. pagalbą ir policijos pareigūnus. Analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojos I. S. ir R. S.. Akivaizdu, jog tiek nukentėjusieji, tiek liudytojos matydami prieš P. J. atliekamus smurtinius veiksmus, patyrė neigiamas emocijas, išgąstį dėl kaltinamųjų chuliganiškų veiksmų.

Nors kaltinamieji D. S. ir L. A. neigė nusikalstamos veikos padarymo metu buvę prie vandens perpumpavimo stoties, o A. B. teisme nurodė panašiu laiku buvęs įvykio vietoje, bet įvykio aplinkybių nematęs ir nukentėjusiojo P. J. nemušęs, nes tuo laiku jau galėjo būti nuėjęs pas netoliese gyvenantį pažįstamą, teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Šias aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis A. B., nurodydamas parodymų pakeitimo teisme priežastį, nes kaltinamojo teisė yra gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Kad nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir laiku buvo kaltinamieji D. S. ir L. A., matė nukentėjusysis P. J., kuris šiuos kaltinamuosius pažinojo, girdėjo D. S. jam pasakytus žodžius „Ateik čia“ ir matė betarpiškai D. S. jam suduodant smūgį į veidą, ir L. A. jį puolant. Kad D. S. mušė P. J. patvirtina ir P. J. nurodytos aplinkybės pristačius jį į Plungės ligoninės priėmimo skyrių, kur jis nurodė, kad jį sumušusių jaunuolių tarpe buvo ir vienas jaunuolis, su kuriuo jis per pertrauką gimnazijoje konfliktavo. (Tai nurodyta specialisto išvados aprašomojoje dalyje T. 1, b.l. 55) Nors D. S. teigė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, kur žaidė stalo tenisą ir buvo susitikęs bei kalbėjosi su buvusia auklėtoja, šių jo nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti įrodymų šaltiniai. Iš byloje esančio D. B. tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo (T. 1, b.l. 15) matyti, kad informacija apie nusikalstamas veikas policijoje buvo gauta 2011-09-29 15:07, vadinasi P. J. šiuo laiku jau buvo sumuštas. Pas buvusią auklėtoją D. S. buvo užėjęs 15:30 val., tai ji užfiksavo telefone. 20-25 minučių laiko tarpas yra pakankamas nueiti atstumui nuo įvykio vietos iki Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos, tuo labiau, kad nukentėjusieji nurodo, kad visi vaikinai pabėgo, todėl teismas netiki šiais kaltinamojo parodymais. Be to ir kaltinamojo D. S. elgesys Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, jo viešas klausinėjimas, kur yra jo buvusios auklėtojos kabinetas, ką jis ir taip žinojo, jo nurodytos aplinkybės liudytojai A. V., kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo namuose ir tai gali patvirtinti mama, mama nepatvirtino, rodo, kad jis siekė atkreipti į save dėmesį ir būti pastebėtas Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, t. y. susikurti alibi.

Kad nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir laiku buvo A. B., patvirtino liudytojos I. S. ir R. S., kurios A. B. pažinojo iš anksčiau, nes mokėsi vienoje mokykloje. Nė vienas iš įvykį iš skirtingų vietų mačiusių asmenų nepatvirtina kaltinamojo A. B. nurodomų aplinkybių, kad jis tik praėjus I. S. su R. S. pasišalino iš įvykio vietos- nuėjo pas draugą, nes visi nurodė, kad visi prie perpumpavimo stoties buvę vaikinai pasikėlė ir P. J. mušė, o tik vėliau, pradėjus šaukti nukentėjusiosioms V. G. ir M. B., dalis vaikinų pabėgo, o vėliau pabėgo ir trys likusieji. V. G. ir M. B. kaip tik ėjo Paprūdžio gatve ir nematė, kad A. B. būtų atsiskyręs nuo kitų vaikinų ir nuėjęs į Paprūdžio gatvės kampinį namą, kaip jis nurodo. Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.`

Be to netiesioginiais įrodymais teismas pripažįsta ir tarnybinių pranešimų dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotines bei jų analizes, iš kurių matyti, kad kaltinamieji prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos padarymo intensyviai bendravo telefonais ir buvo tų pačių celių veikimo zonoje. (T. 1, b.l. 26, 29, 35, 39)

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų nukentėjusysis ilgai sirgo, nes nėra byloje šias aplinkybe patvirtinančių duomenų.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, P. J. smurtiniai ir grasinantys veiksmai gimnazijoje D. S. atžvilgiu.

Kaltinamųjų L. A. ir A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais LR BK 91 str., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vieninga tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto ne pirmą kartą, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai praižintų elgesio normų, bet nusikalto būdamas dar neteistas, nepilnametis, į D. S. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo asmenybę, kad mokosi, charakterizuojamas gerai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimas vidurkiui įstatymų numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes už padarytas veikas, jas subendrinant apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p. taisykles ir dar atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Kadangi D. S. nusikalto prieš priimant 2012-03-12 nuosprendį, jam naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirta bausme vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. taisyklėmis, dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais LR BK 91 str., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vieninga tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nors ir nėra teismas, bet yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, kaip asmuo darantis teisės pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai praižintų elgesio normų, bet nusikalto būdamas, nepilnametis. Taip pat teismas atsižvelgia, į tai, kad nėra L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, nebuvo šių veikų iniciatorius, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimas vidurkiui įstatymų numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes už padarytas veikas, jas subendrinant apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p. taisykles ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais LR BK 91 str., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vieninga tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nėra teismas, nusikalto būdamas, nepilnametis. Taip pat teismas atsižvelgia, į tai, kad nėra L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, nebuvo šių veikų iniciatorius, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimas vidurkiui įstatymų numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes už padarytas veikas, jas subendrinant apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p. taisykles ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis P. J. nurodo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis buvo sužalotas, ilgą laiką gydėsi, buvo įtarimų, kad pažeisti dantys, todėl vyko išsitirti į Kauno klinikas ir į Klaipėdą pas privatų odontologą dėl to turėjo kelionės išlaidų. Be to nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaužytas akinių futliaras, todėl jį pirko naują. Taip pat pirko kraujospūdžio matuoklį, nes dėl patirtos galvos traumos gydytojai patarė sekti kraujospūdį ir mokėjo už smegenų kompiuterinės tomogramos padarymą, dėl ko taip pat patyrė išlaidas. Be to pirko nereceptinius vaistus ir maisto papildus, kad nejaustų didelio skausmo ir nenusilptų organizmas. Be materialinių išlaidų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Beveik visi sužalojimai padaryti galvos srityje, buvo stipriai sužalotas veidas, negalėjo normaliai maitintis, sportuoti, sutriko atmintis, pasekmes jaučia iki šiol, nes dėl iškrypusios nosies pertvaros dažnai serga sinusitu, reikalinga operacija, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų 1688,63 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad jos sūnus buvo sužalotas ir negalėjo pats savimi pasirūpinti, ji pirko vaistus ir maisto papildus, vežė sūnų pas gydytojus ir jį slaugė, dėl to patyrė išlaidas.

Valstybinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už P. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikoms ir A. Z. gydymo įmonei „Pulsas“ sumokėjo 1362,74 Lt, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamųjų, nes P. J. buvo sužalotas dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų.

Kaltinamieji ieškinių nepripažino.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, o nukentėjusiojo P. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl P. J. sužalojimo yra kalti kaltinamieji, nes žalą padarė bendrai, todėl jie turi atlyginti solidariai gydymo išlaidas ir turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiajam. (LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.279 str. 1 d.)

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už P. J. gydymą VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikoms ir A. Z. gydymo įmonei „Pulsas“ 1362,74 Lt, todėl ieškinys tenkintinas, nes po patirtų sužalojimų gydymas P. J. buvo būtinas (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.290 str. 3 d.).

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą-privalomąjį sveikatos draudimą-vykdančios institucijos (Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusįjį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. (CK 6.280 str. 1 d.)

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. (CK 6.290 str. 3 d.)

Nukentėjusysis P. J. po sumušimo buvo gydomas ligoninėje vėliau ambulatoriškai, buvo įtarimų, kad pažeisti dantys, todėl tyrimų atlikimui vyko į Kauno klinikas ir į Klaipėdą pas privatų odontologą. Automobilio degalams išleido į Kauną 162,05 Lt, į Klaipėdą 84,66 Lt, už automobilio stovėjimą 2 Lt. Sveikatos stovio sekimui ir palaikymui pirko aparatą matuoti kraujo spaudimui, už kurį sumokėjo 161,50 Lt ir nereceptinių vaistų, už kuriuos sumokėjo 236,42 Lt, be to už kompiuterinės tomogramos atlikimą ligoninėje sumokėjo 20 Lt.

Taip pat užpuolimo metu buvo sulaužytas akinių futliaras, kurio naujo įsigijimas kainavo 22 Lt.

Šios išlaidos yra realios ir pagrįstos prie ieškinio pridėtais įrodymais, todėl priteistinos iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sveikatos atstatymui buvo būtini maisto papildai, už kuriuos sumokėjo 1000 Lt, todėl ši ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina kaip nepagrįsta įrodymais.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusįjį kaltinamieji mušdami dėl menkavertės priežasties sužalojo, pažemino, dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, iki šiol negali normaliai jaustis, dažnai serga sinusitu.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas bus priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam P. J. 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo netinkamą konfliktišką, D. S. provokuojantį elgesį prieš jį smurtaujant gimnazijoje, toks nukentėjusiojo elgesys taip pat nėra toleruotinas.

Nukentėjusysis P. J. turėjo 2300 Lt advokato atstovavimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų. (BPK 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam bausmę- 2 (dvejus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę už šias veikas D. S. nustatyti-2 (dvejus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., naujuoju nuosprendžiu paskirtą subendriną bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2012-03-12 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2012-03-12 nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę D. S. nusatyti-3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant BK 87 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą-įpareigojimus: 12 mėnesių tęsti mokslą arba dirbti, 6 mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2012-03-12 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam bausmę- 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. A. nustatyti-2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 87 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą-įpareigojimą 3 mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam bausmę- 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. B. nustatyti-2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 87 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą-įpareigojimą 3 mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. S., L. A. ir A. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 1362,74 Lt P. J. gydymo išlaidų.

P. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų D. S., L. A. ir A. B. 852,68 Lt turtinės žalos atlyginimo, 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir 2300 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.