Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį 1303 eurų bauda su transporto priemonės Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, nustatė :

Aprašomoji dalis

M. G. teismo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 17:35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį TOYOTA COROLA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti jam atimta, metų bėgyje buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad M. G. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 17:35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį TOYOTA COROLA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti jam atimta, metų bėgyje buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog ne jis vairavo automobilį, o jo pažįstama.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, priešingai nei teigiama skunde, juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2016-09-24 apie 17:35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo automobilį TOYOTA COROLA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,96 prom. neblaivumas bei teisė vairuoti atimta, metų bėgyje buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, o jo keliama versija, kad tai ne jis įvykio metu vairavo automobilį, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Teisme liudytojais apklausti tyrėjai, vykę pagal pranešimą apie įvykį, S. Č. ir D. V. paaiškino, kad nuvažiavus į įvykio vietą, ten buvę trys vaikinai paaiškino, kad automobilis Toyota, kurį vairavo M. G., važiavo pavojingai. Kad vairavo būtent šis asmuo jie matė, nes pastarasis parodė tam tikrus gestus pro langą. Vaikinai nurodė važiavę paskui minėtą automobilį, o kai jis sustojo, išlipo M. G. ir vyresnio amžiaus moteris, kurie pasišalino į mišką. Vėliau M. G. rado degalinėje, o privažiavę vaikinai patvirtino, kad automobilį vairavo būtent tas asmuo, t.y. M. G. (b.l. 43-44).

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir minėtų pareigūnų tarnybiniuose panešimuose (b.l. 5, 6).

Teisme liudytoju apklaustas D. E. D. paaiškino, kad važiuojant po darbo jų automobilį „kirto“ M. G. vairuojamas automobilis Toyota, todėl jie pradėjo važiuoti paskui. Minėtam automobiliui sustojus, iš jo išlipo vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, su juo buvo vyresnio amžiaus moteris. Kol jie kalbėjo su policija, minėtas vyriškis sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o jie vėl pradėjo jį sekti. Matė, kad būtent M. G. buvo už vairo, kadangi jų ir M. G. automobiliai beveik susidūrė priekiu (2017-02-09 garso įrašas 13:44:02 – 13:55:39).

Liudytojas E. O. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jie važiavo antra eismo juosta, kai staiga kitas automobilis išlėkė per pirmąją juostą, kad jie net užvažiavo ant kelio krašto. Kai minėto automobilio vairuotojas sustojo, jie pamatė, kad jis keistai eina, pagalvojo, kad girtas. Kai jie paskambino policijos pareigūnams, šie paprašė minėtą vairuotoją pasekti. Jiems sekant automobilį, jis vinguriavo po visą kelią. Teigė, M. G. tikrai buvo už automobilio vairo (2017-02-09 garso įrašas 14:07:53 – 14:15:29).

Aplinkybę, kad automobilį pavojingai įvykio metu vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodė ir liudytoju apklausiamas R. P. (2017-02-09 garso įrašas 13:57:11 – 14:02:42).

Pagrįstai teismas vadovavosi šiais liudytojų parodymais, kadangi jie nuoseklūs bei neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų siekę apkalbėti apeliantą ar suinteresuoti bylos baigtimi. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nebuvo padarytas jo atpažinimas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kai pastarasis buvo surastas degalinėje, liudytojai, sekę iš paskos jo automobilio, patvirtino, kad būtent jis ir vairavo automobilį.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. parodymus, matyti, kad jų nepatvirtina ir jo nurodytos pažįstamos, neva vairavusios automobilį įvykio metu, A. G. policijos pareigūnui nurodytos aplinkybės. Liudytojas S. Č. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam privažiavus prie M. G. automobilio, prie jo jau buvo atvažiavusi A. su pažįstamu, kuri nurodė atvažiavusi todėl, kad paskambino M. G. motina ir paprašė pargabenti automobilį. Taip pat nurodė nevairavusi užrakinto M. G. automobilio (b.l. 43-44).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad M. G. administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nubaustasis, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir tai, kad tiek apelianto, tiek jo motinos V. G. pozicija, kad apeliantas automobilio nevairavo, vertintina kritiškai kaip pasirinkta jų gynybinė pozicija, o minėtos liudytojos parodymais netikėjo, kadangi juos paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai, be to, motina yra suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymus vertino kaip siekimą padėti M. G. išvengti administracinės atsakomybės.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.