- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2-30-646/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00298-2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- ŽŪK „Rešketėnai“
- Advokatai
- Rasa Valiukienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ dėl pripažinimo neteisėtu atleidimą iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos, neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. paaiškino, kad pagal 2005-08-04 darbo sutartį ji pradėjo dirbti ŽŪK „Rešketėnai“ pieno surinkėja Aleksandrijos pieno surinkimo punkte, Skuodo rajone. Darbo sutartimi buvo sulygta mokėti už fizinio svorio 1 tonos pieno surinkimą po 15 litų, vėliau pakeista į 17 litų.
Ji 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje iš pieno statytojų sužinojo, kad jie nuo 2010 m. balandžio 1 d. nebeparduos pieno ŽŪ Kooperatyvui „Rešketėnai“, nes su kooperatyvu naujų sutarčių nesudarė, o sudarytų pieno pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimo laikas baigėsi 2010 m. kovo 31 d.
Ji, V. B., matydama, kad darbo, sulygto su atsakovu, nebus, 2010 m. balandžio 2 d. ŽŪK „Rešketėnai“ direktorei S. L. įteikė pareiškimą, kad ją atleistų iš darbo jos prašymu nuo 2010-04-01. Ji visą laiką manė, kad yra atleista iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., nes su įsakymu dėl atleidimo iš darbo nebuvo supažindinta. 2010 m. birželio 22 d. jos sutuoktinio ieškovo V. B. civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo, susipažinus su atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ atsiliepimu į ieškinį bei pridėtais dokumentais, ji pamatė 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą, kuriuo ji ir kiti pas atsakovą dirbę darbuotojai yra atleisti iš darbo nuo 2010-04-20 už pravaikštas.
Ji, V. B., nesutinka su įsakymu dėl jos atleidimo iš darbo už pravaikštą dėl to, kad ji pagal darbo sutartį pieną surinkdavo iš pieno statytojų, kurie su ŽŪK „Rešketėnai“ buvo sudarę sutartis dėl pieno pardavimo, šios sutartys baigėsi 2010-03-31. Nuo 2010-04-01 atsakovas sutarčių dėl pieno supirkimo nesudarė. 2010-04-01 jai, V. B., buvo poilsio diena. 2010-04-02 atvykus
ŽŪK „Rešketėnai“ direktorei S. L. ji įteikė savo pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Taip pat ji direktorei įteikė kitų darbuotojų – V. G., V. B., J. J., S. B. ir V. B. pareiškimus dėl atleidimo iš darbo. Direktorė pareiškimus priėmė, kito darbo nepasiūlė. Iš direktorės veiksmų ji suprato, kad jos pareiškimas patenkintas, tas pareiškimas atitiko tiek jos, tiek ir atsakovo interesus, nes atsakovas neturėjo galimybės jai toliau suteikti darbą. Ji mano, kad nepadarė jokios pravaikštos, jos atleidimas iš darbo už pravaikštą yra neteisėtas. Ji nenori būti grąžinta į darbą „Rešketėnų“ kooperatyve, kadangi jai ten būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atleidimo iš darbo dieną su ja nebuvo visiškai atsiskaityta, ji negavo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, t.y. 7034,07 Lt (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis –2344,69 Lt), kuri jai priklausė pagal LR DK 140 str. 1 d. 3 p., nes jos darbo stažas kooperatyve viršijo 56 mėnesius.
Be to, jai atleidimo dieną nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis.
2010 m. vasario mėnesį ji surinko iš jai priskirtų pieno statytojų 79014 kg pieno, o V. B. (kuris tą mėnesį atostogavo ir ji jį pavadavo) darbo vietoje – 75850 kg. Per 2010 m. vasario mėnesį jai turėjo būti priskaičiuotas 3062,69 Lt darbo užmokestis,o atsakovas priskaičiavo 2379 Lt atlyginimą. 2010-03-16 jai liko neišmokėta 683,69 Lt.
2010 m. kovo mėnesį ji surinko 90069 kg pieno. Jai turėjo būti priskaičiuotas1961,17 Lt darbo užmokestis,o atsakovas priskaičiavo 1931,00 Lt, skirtumas – 30,17 Lt.
Atleidimo iš darbo dieną atsakovas jai paskaičiavo 1005,02 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b.l. 93), nors turėjo paskaičiuoti 1475,97 Lt. Atsakovas apskaičiavo atostogoms vidutinį dienos uždarbį – 103,61 Lt,o pagal jos,V. B., apskaičiavimą dienos uždarbis turėjo būti 115,31 Lt (2010 m. sausis – 2010 Lt, vasaris – 3062,69 Lt, kovas – 1961,17 Lt, viso 7033,86 Lt, dalinti iš 61 d.d.). Dienos uždarbis 115,31 Lt turėjo būti padaugintas iš 12,8 nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų (7,9x28:12 lygu 18,41x0,7) kompensacija už atostogas – 1475,97 Lt. Skirtumas – 470,95 Lt, kurį atsakovas jai neišmokėjo. Patikslintame ieškinio pareiškime ji prašė priteisti 502,08 Lt kompensaciją.
Atsakovas, neteisėtai atleisdamas ją, V. B., iš darbo ją viešai pažemino, pažeidė jos reputaciją, sumenkino bendravimo galimybes, dėl to ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji įvertina 3000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. prašo pripažinti atsakovo išleistą 2010-04-19 įsakymą dėl jos, V. B., atleidimo iš darbo neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti jai iš atsakovo 7034,07 Lt išeitinę išmoką, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat 683,69 Lt darbo užmokestį už 2010 m. vasario mėnesį ir 30,17 Lt užmokestį už 2010 m. kovo mėnesį bei 502,08 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat 3000 Lt dydžio neturtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ atstovė direktorė S. L. paaiškino, kad ji negavo V. B. pareiškimo dėl jos atleidimo iš darbo. Remiantis LR DK 127 str. 1 d., darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Ji siuntė 2010-04-12 V. B. registruotą laišką, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl nieko nepranešusi darbdaviui neatvyksta į darbą, tačiau V. B. į tai nereagavo nei žodžiu, nei raštu. Esant tokiai situacijai neliko kitos išeities, kaip tik atleisti V. B. iš darbo už pravaikštas. Jos nuomone, toks atleidimas teisėtas ir pagrįstas.
Dėl pieno pirkimo-pardavimo sutarčių ji gali pasakyti tai, kad šių sutarčių 35 punkte nurodyta, kad sutartis pratęsiama kitiems kvotos metams, jeigu nei viena iš šalių nepraneša kitai prieš mėnesį iki kvotos metų pabaigos apie atsisakymą pratęsti sutartį. Tokiu būdu pieno tiekėjai negalėjo suteikti V. B. informacijos apie tai, kad sutarčių galiojimas baigėsi.
Ieškovė V. B. jau 2010-04-01 dirbo kitoje darbovietėje, tačiau atsakovo apie tai neinformavo, ji neatvyko į darbą „Rešketėnų“ kooperatyve jau 2010-04-02, nuo tada laikytina, kad ji darė pravaikštas, todėl yra teisingai atleista iš darbo, jai nepriklauso jokios išmokos.
Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes jau 2010-04-12 sužinojo, kad darbdavys neatleido jos iš darbo nuo 2010-04-02 pagal jos paduotą pareiškimą. Nuo tada atsirado jos pareiga aiškintis dėl atleidimo iš darbo, ir jei ji tai būtų dariusi, būtų laiku sužinojusi apie jos atleidimą iš darbo nuo 2010-04-19, ir būtų nepraleidusi termino kreiptis į teismą. Ieškovės reikalavimai yra pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė V. L. prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Dėl ieškinio senaties termino praleidimo
LR DK 297 str. 1 d. nustato, kad darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorė 2010-04-19 įsakymu atleido V. B. iš darbo nuo 2010-04-20 už pravaikštą. Atsakovas turėjo supažindinti V. B. su įsakymu apie atleidimą iš darbo pasirašytinai, tačiau to nepadarė (DK 240 str. 3 d.). Jei V. B. būtų supažindinta su įsakymu pasirašytinai, tai per vieną mėnesį nuo tos dienos jis būtų galėjusi kreiptis į teismą. Kadangi šiuo atveju V. B. nebuvo supažindinta su įsakymu, reikia tikėti jos teigimu, kad ji susipažino su įsakymu 2010-06-22. V. B. 2010-07-16 pateikė ieškinio pareiškimą į teismui, vadinasi, nepraleido ieškinio senaties termino.
Dėl V. B. išėjimo iš darbo priežasties
V. B. pagal 2005-08-04 darbo sutartį buvo priimta į „Rešketėnų“ kooperatyvą dirbti pieno surinkėja (b.l. 5). Jis pieną surinkdavo iš pieno statytojų, kurių buvo 150, Aleksandrijos pieno surinkimo punkte (b.l. 38-40). Su visais pieno statytojais kiekvienais metais buvo sudaromos standartinės pieno-pirkimo pardavimo sutartys vieneriems kvotos metams, paskutinės sutartys buvo sudarytos nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31, sutarties 35 str. (b.l. 29,30).
Kaip paaiškino kooperatyvo direktorė S. L., 2010 metais buvo nuspręsta nesudarinėti naujų sutarčių, kadangi minėtas sutarčių 35 str. taip pat nustatė, kad „sutartis pratęsiama kitiems kvotos metams, jeigu nei viena iš šalių nepraneša kitai prieš mėnesį iki kvotos metų pabaigos apie atsisakymą pratęsti sutartį“.
V. B. paaiškino, kad „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorė 2010 metais iki pat 2010-03-31 neinformavo pieno statytojų, kad naujos sutartys nebus sudarinėjamos. Pieno statytojų netenkino „Rešketėnų“ kooperatyvo mokamos supirkimo kainos už pieną, todėl jie nusprendė 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje, pasibaigus sutarčių laikui su „Rešketėnų“ kooperatyvu, nuo 2010-04-01 sudaryti pieno pirkimo-pardavimo sutartis su kitomis bendrovėmis, kurios mokėjo didesnę kainą.
Byloje nustatyta, kad iš 150 pieno statytojų 18-lika nuo 2010-04-01 sudarė sutartis su UAB „Nemuno krašto pienas“, o 113 pieno statytojų sudarė sutartis su Kooperatine bendrove „Zanavykų pienas“, kuri jiems pasiūlė geresnes sąlygas (b.l.81-85).Tai patvirtino ir liudytojai A. S. ir A. G. (b.l. 102). V. B. buvo pasiūlytas darbas bendrovėje „Zanavykų pienas“, ji su tuo sutiko ir nuo 2010-04-03 pradėjo dirbti toje bendrovėje kasininke-pieno supirkėja pagal sudarytą 2010-04-02 darbo sutartį (b.l. 92).
Kooperatyvo direktorė S. L. patvirtino, kad jau 2010-04-01 ji gavo pranešimą, kad Aleksandrijos pieno surinkimo punkte įrengimai išmesti į kiemą. Ji 2010-04-02 nuvyko į punktą ir tuo pati įsitikino, taip pat sužinojo, kad pieno statytojai ir surinkimo punkto darbuotojai perėjo į kitas bendroves. V. B. paėmusi iš spintos dokumentus, tai buvo kelionės lapai, žurnalai, jai atidavė.Jokių pareiškimų apie atleidimą iš darbo ten nebuvo (b.l. 74,75).
Teismas laiko, kad iš surinktų įrodymų nustatyta, jog V. B. turėjo svarbią priežastį pereiti 2010-04-02 dirbti į KB „Zanavykų pienas“, nes į šią bendrovę perėjo dauguma pieno statytojų, ir jeigu V. B. būtų atsisakiusi darbo toje bendrovėje, ji jo būtų visai netekusi. Pieno statytojų perėjimas ir sutarčių įforminimas iš „Rešketėnų“ kooperatyvo į KB „Zanavykų pienas“ vyko paskutinėmis 2010 m. kovo mėnesio dienomis, todėl V. B. neturėjo galimybės prieš 14 dienų įspėti darbdavio- „Rešketėnų“ kooperatyvo- apie darbo sutarties nutraukimą.
Dėl V. B. pareiškimo išeiti iš darbo savo noru įteikimo darbdaviui
V. B. parodė, kad savo pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru kartu su kitų darbuotojų pareiškimais ji 2010-04-02 perdavė S. L. kartu su kitais dokumentais: vairuotojų kelionės lapais ir pieno surinkimo žurnalais (b.l. 74). Liudytoja, veterinarijos specialistė G. P. parodė, kad 2010-04-02, kai ji su S. L. nuvyko į Aleksandrijos pieno surinkimo punktą V. B. perdavė kažkokius dokumentus S. L., tačiau kokius konkrečiai, ji nematė (b.l. 75). Liudytojai vairuotojai V. B., V. B., V. G., pieno surinkėja S. B. parodė, kad jie visi 2010m. kovo 31 d. arba balandžio 1 d. parašė pareiškimus dėl atleidimo iš darbo „Rešketėnų“ kooperatyve ir paliko pas V. B., ji sakė jiems, kad pareiškimus įteikė S. L. 2010-04-02 (b.l. 76).
S. L. tvirtino, kad jai V. B. 2010-04-02 įteikė kelionės lapus ir pieno surinkimo žurnalus,tačiau ji negavo iš darbuotojų jokių pareiškimų dėl jų atleidimo iš darbo(b.l. 74). Teismas laiko, kad įrodyta, jog V. B. padavė „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorei pareiškimą apie atleidimą iš darbo savo noru nuo 2010-04-02, direktorė gavo tą pareiškimą, nes nebandė su ja kalbėtis apie išėjimo iš darbo priežastis, nes jos ir taip buvo jai aiškios. Kaip paaiškėjo iš liudytojos G. P. ir liudytojų V. B., V. B.,V. G. parodymų, kad nuo 2010-04-02 Aleksandrijos pieno surinkimo punktas faktiškai nebeveikė, tuo pačiu buvo nutraukta toje vietoje ŽŪK „Rešketėnai“ veikla.
Dėl įsakymo apie V. B. atleidimo iš darbo suformulavimo
Atsakovas 2010-04-12 per paštą įteikė V. B. prašymą parašyti paaiškinimą, kodėl ši neatvyko į darbą 2010-04-01 (b.l. 17,18). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-04-01 Aleksandrijos pieno punkto surinkimo darbuotojams buvo poilsio diena, todėl nereikėjo eiti į darbą, tai matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir pačios S. L., liudytojų V. B., V. B., S. B. parodymų (b.l.73, 75, 76,115).
2010-04-19 įsakyme dėl V. B. atleidimo iš darbo už pravaikštą rašoma, kad ji atleista nuo 2010-04-20 už tai, kad 2010-04-01 neatvyko į darbą (b.l. 19). Šis įsakymas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, kadangi V. B. atleidžiama iš darbo už tai, kad poilsio dieną nedirbo, be to ji turėjo būti atleista nuo tos dienos, kurią padarė pravaikštą, o ne nuo balandžio 20 d. Šis įsakymas pažeidžia DK 235 str. 2 d. 9 p. nuostatas, t.y. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Šiuo atveju atsakovas formaliai turėjo teisę atleisti V. B. už pravaikštą nuo 2010-04-02, kadangi ši neįspėjo darbdavio apie darbo sutarties nutraukimą jo pareiškimu prieš keturiolika dienų, kaip tai numato DK 127 str. 1 d., tačiau to nepadarė.
Dėl V. B. atleidimo iš darbo už pravaikštą
Iš visų surinktų byloje įrodymų teismas daro išvadą, kad V. B. turėjo svarbią priežastį neatvykti 2010-04-02 į darbą „Rešketėnų“ kooperatyve ir negalėjo laiku įspėti darbdavio apie išėjimą iš darbo pagal jos paduotą pareiškimą, nes būtų negavusi darbo kitoje darbovietėje,o toje pačioje darbovietėje – „Rešketėnų“ kooperatyve – darbo jau nebuvo, todėl 2010-04-02 padarė pravaikštą dėl svarbios priežasties. Atsakovas atleido V. B. už pravaikštą gerai žinodamas, kad V. B. jau dirba kitoje bendrovėje, kad darbo nuo 2010-04-02 V. B. „Rešketėnų“ kooperatyve jau nebuvo,buvo gavęs V. B. pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, be to atleido V. B. pagal netinkamai suformuluotą įsakymą. Todėl V. B. atleidimas iš darbo už pravaikštą laikytinas neteisėtu (DK 297 str.).
Vadovaujantis LR CPK 417 str. teismas viršija V. B. pareikštą reikalavimą dėl pripažinimo jos atleidimo iš darbo neteisėtu ir papildomai laiko, kad šiuo atveju reikia pripažinti, kad jos atleidimas iš darbo laikytinas atleidimu iš darbo nuo 2010-04-02 pagal darbuotojo paduotą pareiškimą, t.y. pagal DK 127 str. 1 d., nes tokį pareiškimą V. B. atsakovui buvo pateikusi.
Dėl neišmokėto 683,69 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. vasario mėnesį
Atsakovas pateikė pažymą apie V. B. darbo užmokesčio apskaičiavimą už 2010 m. vasario mėnesį (b.l. 66). Iš pažymos aiškėja, kad 2010 m. vasario mėnesį V. B. sutuoktinis vairuotojas V. B. atostogavo ir už jį pieną surinko V. B., todėl jai buvo išmokėtas darbo užmokestis už jos ir V. B. pieno statytojų surinktą pieną. V. B. surinko 79014 kg pieno po 17 Lt už vieną toną, viso už 1343 Lt (tiksliau turėtų būti – 1343,24 Lt), be to jai buvo priskaičiuota 100 Lt už pieno išleidimą iš punkto ir 330 Lt už pieno analizių paėmimą, viso 1773 Lt. Pažymoje nurodyta, kad už iš V. B. pieno statytojų surinktą 75850 kg pieną priskaičiuota 606 Lt, skaičiuojant po 8 Lt už vieną toną. Viso V. B. priskaičiuota 2379 Lt darbo užmokesčio. Tačiau kaip matyti iš šios pažymos V. B. turėjo būti mokama po 17 Lt už vieną surinkto pieno toną, todėl už surinktą 75850 kg pieną jai turėjo būti priskaičiuota 1289,45 Lt užmokestis. Viso V. B. už 2010 m. vasario mėnesį turėjo būti priskaičiuotas 3062,69 Lt darbo užmokestis (1773,24 + 1289,45), o faktiškai buvo priskaičiuotas 2379 Lt darbo užmokestis, skirtumas – 683,69 Lt. Ieškovės V. B. reikalavimas priteisti jai 683,69 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. vasario mėnesį yra teisingas ir pagrįstas, ši suma jai priteistina (DK 186 str.).
Dėl neišmokėto 30,17 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. kovo mėnesį
Ieškovė nurodė, kad per 2010 m. kovo mėnesį surinko 90069 kg pieno. Šio fakto atsakovas neginčijo. Už šį kiekį pieno V. B. turėjo būti priskaičiuotas 1531,17 Lt darbo užmokestis, skaičiuojant po 17 Lt už vieną toną surinkto pieno, plius 100 Lt už pieno išleidimą iš punkto ir 330 Lt už pieno analizių paėmimą, viso 1961,17 Lt. Atsakovas priskaičiavo V. B. 1931 Lt darbo užmokesčio (b.l. 89), skirtumas – 30,17 Lt. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 30,17 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. kovo mėnesį yra teisingas ir pagrįstas, ši suma jai priteistina (DK 186 str.).
Dėl 470,95 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas
V. B. priklausė kasmetinės apmokamos atostogos už laikotarpį nuo 2009-08-04 iki 2010-08-04. Kadangi V. B. išėjo iš darbo nuo 2010-04-01, jai priklausė gauti 12,8 kalendorinių dienų atostogos, šios atostogos liko nepanaudotos, tai konstatuota atostogų suteikimo raštelyje (b.l. 120). Atsakovas apskaičiavo V. B. 1005,02 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išmokėjo ją V. B. (b.l. 93). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad išmokėjo per mažą kompensaciją, jo apskaičiavimu turėjo sumokėti 1326,21 Lt kompensaciją, liko neišmokėta 321,19 Lt (b.l. 119,120). Tačiau faktiškai turėjo būti išmokėta didesnė kompensacija. V. B. darbo užmokestis už 2010 m. sausio mėnesį – 2010,20 Lt (b.l. 56), už vasario mėnesį turėjo būti – 3062,69 Lt, už kovo mėnesį – 1961,17 Lt, viso per tris mėnesius – 7034,06 Lt, dalinti iš 61 darbo dienų skaičiaus per tris mėnesius, darbo dienos užmokestis yra 115,31 Lt,o ne 103,61 Lt, kaip nurodo atsakovas (b.l. 120). Padauginus 115,31 Lt iš 12,8 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų gauname kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 1475,97 Lt. Skirtumas tarp šios sumos ir išmokėtos 1005,02 Lt sumos yra 470,95 Lt. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 502,08 Lt neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra dalinai teisingas ir pagrįstas, jai priteistina 470,95 Lt suma (DK 177 str.).
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimą atsiskaityti
Kaip nustatyta šioje byloje V. B. turėjo būti atleista nuo 2010-04-02. V. B. vidutinis darbo užmokestis prieš atleidimą iš darbo buvo toks: : už 2010 m. sausio mėnesį – 2010,20 Lt (b.l. 56), už vasario mėnesį turėjo būti – 3062,69 Lt, už kovo mėnesį – 1961,17 Lt, viso per tris mėnesius – 7034,06 Lt, padalinus iš 3, gaunasi 2344,69 Lt ( b.l. 157). Šis 2344,69 Lt vidutinis darbo užmokestis turėtų būti V. B. išmokėtas už visą uždelsimo atsiskaityti laiką - nuo 2010-04-02 iki 2011-05-11, t.y. teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, viso 31287,26 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad uždelsimas atsiskaityti užsitęsė ir dėl ginčo šioje byloje dėl darbo užmokesčio dydžio, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl įvairių priežasčių, jų tarpe ne kartą ir dėl pačios ieškovės prašymo, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, ši priteistina suma mažintina iki 15 000 Lt (CK 1.137 str., DK 297 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas ne tik pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D.L. v. UAB „Fleming baldai“ byloje Nr. K-3-/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F.B. G. R. v. UAB „Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010).
V. B. reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 3000 Lt neturtinę žalą dėl atleidimo už pravaikštą tenkintinas dalinai, kadangi ji neįrodė, kad būtų turėjusi labai didelių dvasinių išgyvenimų ir kad nuo to būtų pablogėjusi jos sveikata.. Tačiau šis atleidimas už pravaikštą pripažintinas neteisėtu, atsakovas atleido V. B. iš darbo žinodamas, kad to darbo jau nebėra, tai sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertina 800 Lt suma, kuri ieškovei priteisina iš atsakovo (DK 250 str., CK 6.250 str.).
V. B. reikalavimas priteisti jai iš atsakovo išeitinę išmoką atmestinas, nes, atleidus darbuotoją iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., išeitinė išmoka nepriklauso (DK 140 str. 2 d.).
V. B. reikalavimas priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atmestinas, nes ji nuo 2010-04-03 dirba KB „Zanavykų pienas“, jokios pravaikštos ji neturėjo, be to, pati norėjo būti atleista nuo 2010-04-02.
Ieškovė turėjo 1200 Lt (b.l. 69,70) o atsakovas – taip pat 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 67,79,108). Kadangi buvo patenkintas vienas pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, antras reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas dalinai, reikalavimas dėl darbo užmokesčio patenkintas visiškai, dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalinai, o kiti du ieškovės reikalavimai dėl priteisimo išeitinės išmokos ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą buvo atmesti, advokato pagalbos išlaidos priteistinos taip: 2/3 dalys ieškovei, o 1/3 dalis atsakovui, t.y. ieškovei – 800 Lt, atsakovui – 400 Lt , abu priešinius priteisimus įskaitant vienas į kitą, galiausiai ieškovui priteistina iš atsakovo 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 88,93,98 str.).
Iš atsakovo valstybei priteistina 135 Lt žyminio mokesčio už patenkintą ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo, taip pat 24 Lt žyminis mokestis už 800 Lt neturtinės žalos priteisimą ieškovei, 35,54 Lt už priteisimą 713,86 Lt darbo užmokesčio ir 470,95 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat 450 Lt už 15000 Lt kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti priteisimą ir 2 Lt pašto išlaidų, viso 646,54 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 88, 92, 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai iš jos likusi bylinėjimosi išlaidų dalis valstybei nepriteistina (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti dalinai.
Pripažinti atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo “Rešketėnai” 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą dėl V. B. atleidimo iš darbo už pravaikštą niekiniu ir negaliojančiu, šį atleidimą iš darbo už pravaikštą pripažinti neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. balandžio 2 d. V. B. pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 str. 1 d.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 683,69 Lt darbo užmokestį už 2010 m. vasario mėnesį ir 30,17 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. kovo mėnesį.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 470,95 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 15000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų 00 ct) kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 400,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 646,54 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.