- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 1-564-718/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- D. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2006-06-05 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-16 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006-02-13, 2006-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2007-03-29 paleistas atlikęs bausmę;
4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, 60 parų arešto bausme, 2011-04-15 paleistas atlikęs bausmę;
5) Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžiu paskirta bausme, 2 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme. 2014-03-21 paleistas atlikęs bausmę,
6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paleistas atlikęs bausmę 2019-05-13;
7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 baudžiamuoju įsakymų pagal BK 236 str. 1 d. 15 MGL (564,90 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda; 2019 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė - 10 MGL (376,60 Eur) bauda pakeista 60 valandų viešųjų darbų bausme, nustatyta, kad šią bausmę turi atlikti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, dirbant per mėnesį po 20 valandų viešųjų darbų. 2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi atleistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 60 valandų viešųjų darbų bausmės ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. 2020-08-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent jis: 2020 m. spalio 31 d., apie 18.03 val., (duomenys neskelbtini), namo pirmojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu, būdamas neblaivus, keikdamas necenzūriniais žodžiais ir rankoje laikydamas daiktą, panašų į peilį, juo grasino D. U. nužudyti, sakydamas: "Gaidy, lavonas tu, tu jau miręs", taip jį baugindamas ir sudarydamas realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 31 d. ryte, jam sėdint su draugais, išgėrinėjant alkoholį, paskambino D. U. ir pradėjo keiktis, koliotis. Kadangi buvo neblaivus, susinervino ir išdaužė D. U. buto langą. D. U. iškvietė policiją ir policija jam paskyrė 140 eurų baudą. Tos pačios dienos vakare buvo pas draugus, (duomenys neskelbtini) name, visi gėrė alkoholį, pritrūkus cigarečių, nuėjo pas draugą, kuris gyvena D. U. laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Kylant laiptais į viršų sutiko D. U. su tėvais, žmona, vaikais. D. U. pirmas pradėjo pulti ant jo, keiktis, grasinti, kad užmuš ir pan. Jam trūko kantrybė, be to, buvo neblaivus, todėl pradėjo irgi pulti, keiktis, ir atkirto jam, „pūsk į šoną“, „leisk praeiti“, „tu man neįdomus esi“ bei daug kitų žodžių. D. U. toliau jį puolė žodžiais, buvo konfliktas, lengvas susistumdymas. Jo išsakytus žodžius galėjo girdėti D. U. tėvai. Konfliktas vyko tik tarp jo ir D. U.. Visi kaimynai buvo išėję į laiptinę ir matė konfliktą. Kaimynai sakė jam, kad eitų namo, bet jis atkirto, kad atėjo pasiimti cigarečių. D. U. tėvas iškvietė policiją, pasakė, kad jis grasino peiliu, tikriausiai tam, kad jį išvežtų į komisariatą. Po jų konflikto D. U. nuėjo į koridoriaus galą, prisirišo pagalius ir vėl prasidėjo konfliktas. Jis, kaltinamasis, niekur nenuėjo, nes D. U. tėvai jo nepraleido. Jis negalėjo pasiimti net cigarečių. Kai D. U. tėvas pasakė, kad pareigūnai atvyko, jis, kaltinamasis, išėjo į lauką. Jis tuo metu rankose nieko neturėjo. Atvykę pareigūnai jį išvedė į vieną kiemą, o jo draugą A. M. į kitą kiemą. Jis nežino iš kur atsirado A. M., galimai kai išėjo parsinešti cigarečių, A. M. išėjo paskui jį. Policijos pareigūnai nustatė jam 2,03 promilių neblaivumą. Pareigūnai apžiūrėjo jį, bet nieko nerado. Tą dieną tai buvo antras ar trečias konfliktas su D. U.. Pirmas konfliktas įvyko dėl to, kad D. U. jam paskambinęs išvadino jį visokiais žodžiais. Kodėl jam skambino, nežino, tikriausiai norėjo paprovokuoti. Todėl, susinervinęs jis, kaltinamasis, išdaužė D. U. buto langą. Dvi dienas prieš įvykį vyko konfliktas su D. U., D. U. prie jo kabinėjosi. Jam tai įgriso ir jis paskambino D. U. broliui ir prašė, kad nuramintų D. U., kad jis nuo jo atstotų, neskambinėtų. Nurodė, jog D. U. galėjo turėti pagrindą tikėti jo grasinimas, nes iš jo, kaltinamojo, galima visko tikėtis – D. U. mato su kokiais asmenimis jis, kaltinamasis, bendrauja.
Nukentėjusysis D. U. parodė, kad su E. S. pažįstami nuo 2020 m. liepos mėnesio, gyvena tame pačiame kieme. Santykiai buvo pakankamai normalūs, nebuvo konfliktų. Tiksliai datos neprisimena, gal rugsėjo mėnesį, E. S. paprašė paskolinti pinigų, žadėjo po poros dienų grąžinti, ir jis paskolino kaltinamajam apie 30 eurų. Tą patį vakarą jis buvo užpultas kieme, pinigai buvo atimti. Užpuolė nepažįstamas asmuo, jis gavo stiprų smūgį į veidą, teko kreiptis į medikus. Jis pareiškimo policijai nerašė, nes vietiniai gyventojai jam pasakė, kad negali kreiptis į policiją. Jo sugyventinė laukėsi vaiko, jis nenorėjo nemalonumų, dėl to ir nesikreipė į policiją. Vėliau sužinojo, kad tai buvo E. S. pasiųstas žmogus, kadangi E. S. matė, kad jis turi pinigų, ir norėjo atimti juos. Įrodyti, kad tai E. S. darbas, negali. Skolos E. S. negrąžino. Praėjus savaitei po pinigų paskolinimo, prašė E. S. grąžinti skolą, bet buvo atsakyta, kad skolos neatgaus. Nuo tada įtempti santykiai buvo. Per savo gimtadienį jis buvo du kartus E. S. užpultas. Jis buvo su draugais neblaivus, muštynių išvengė, nes pamatęs, kad geruoju tai nesibaigs, pabėgo. Pirmą kartą pareigūnai E. S. neišvežė, nes jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Abu kartus E. S. jo laukė prie laiptinės. Antrą kartą iškvietus pareigūnus E. S. buvo išvežtas areštinę, bet po kelių valandų buvo išleistas. Jo, nukentėjusiojo, sugyventinė gulėjo ligoninėje, E. S. jai paskambino iš areštinės ir pasakė, kad ruoštųsi jo, nukentėjusiojo, laidotuvėms. Vėliau, po kelių dienų, paskambino jo broliui. Visi skambučiai buvo įrašyti.
Spalio 31 d. jis rūkė pro atidarytą langą, o E. S. ėjo gatve pro jo langus ir pasakė, kad pagaus jo dukras ir nukapos joms galvas. Po kiek laiko, ryte, jie susitiko kieme ir susimušė. Jiems besimušant link jų ėmė bėgti A. M., todėl supratęs, kad su dviem nesusitvarkys, jis pabėgo ir iškvietė policiją. Po to E. S. išdaužė jo kambario langą, todėl vėl iškvietė pareigūnus. Tą dieną jo tėvai buvo atvykę aplankyti anūkių. Spalio 31 d. apie 18 val. lydint tėvus namo, E. S. su A. M. įėjo į bendro naudojimo koridorių, esantį pirmame aukšte. Jo tėvas užstojo kelią A. M., E. S. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir puolė jį, t. y. ėmė smūgiuoti į veidą, tačiau smūgių išvengė, gindamasis jis jam smūgiavo atgal. Tai nebuvo apsistumdymas, tai buvo muštynės. Tiek jis, tiek E. S., sužaloti nebuvo. Koridoriuje buvo tik jis ir jo tėvai. Jis buvo visiškai blaivus. Muštynės buvo trumpos, E. S. pasišalino ir grįžo su peiliu. Grįžęs su peiliu E. S. vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad jis, nukentėjusysis, bus lavonas. Peilis E. S. rankoje labai jį išgąsdino, jis patikėjo, kad gali būti sužalotas. Peilį kaltinamasis laikė nuleidęs rankoje. Kiek laiko, laikė pasakyti negali. Smūgiuoti peiliu E. S. nebandė, rankos pakėlęs nebuvo. Viskas vyko labai greitai. Peilį E. S. galėjo pasiimti iš kažkurio buto, gali būti, kad ir iš 120 kambario, nes matė kaip jis nuėjo į tą kambarį. Jis tą peilį rankoje matė gerai. Supratęs, kad reikės gintis, jis pasiėmė medinį pagalį ir stengėsi būti kuo toliau nuo tėvų, kad jų nesužaloti. Išgirdęs, kad jo tėtis iškvietė pareigūnus, E. S. pasišalino ir peilį kažkur numetė ar paslėpė. Tai buvo virtuvinis peilis, trumpa geležte, gal kokių 6 cm. Buvo daug streso, todėl neatkreipė dėmesio į detales. Bijojo, kad tėvai nenukentėtų šioje situacijoje, nes E. S. ir A. M. buvo neblaivūs. Jie abu buvo nusiteikę sumušti jį, galimai to ir buvo atėję. Jo tėvai patyrė didelį stresą, nežino ar tėvai peilį matė. A. jam negrasino, jis laikėsi atokiau. Dabar santykiai su E. S. neutralūs, su juo nebendrauja, materialinių pretenzijų neturi, tik išdaužtą langą reikės pakeisti. E. S. tą dieną buvo neblaivus jau nuo ryto. Jis, nukentėjusysis, buvo blaivus. Jo brolis, žinodamas apie jų santykius su E. S., pamatęs jog E. S. skambina, pokalbius įrašė ir atsiuntė. Tai buvo iki spalio 31 d. įvykių, todėl tikėjo, kad gali atsitikti tai, ką sakė E. S..
Liudytojas G. U. parodė, kad D. U. yra jo brolis. E. S. yra matęs 1-2 kartus. E. S. turėjo jo telefono numerį, todėl kai D. U. ir E. S. susipyko, E. S. pradėjo jam skambinėti, pasakojo ką su D. U. darys, kaip D. U. žudys ir pan. Jis nežino ko jis norėjo. Mano, kad E. S. yra neadekvatus, geriantis. Skambindavo būdamas išgėręs. Grasinimai atrodė realūs. Įrašė pokalbius, nes manė, kad tai bus naudinga, jeigu kažkas įvyktų. Kodėl tarp D. U. ir E. S. tokie santykiai, nežino. Jis gyvena Kaune, o brolis Klaipėdoje. Apie spalio 31 dienos įvykį jam žinoma, kad tėvai buvo atvažiavę pas D. U. jo aplankyti, o E. S. su kažkokiu žmogumi D. U. užpuolė, panaudojo peilį. Jam žinoma, kad E. S. išdaužė brolio D. U. buto langą su metalo gabalu, kad D. U. buvo užpultas. Grasinimai vyko ilgai, mažiausiai 5 kartus jam skambino E. S., kai kuriuos įrašus ištrynė, kitus perdavė pareigūnams.
Liudytoja D. U. parodė, kad D. U. yra jos sūnus. Tą dieną, kai buvo pas sūnų, D. U. bute pamatė išdaužtą langą, D. U. sakė, kad E. S. išdaužė. Vakare jiems išvažiuojant namo juos koridoriuje pasitiko įniršęs E. S. su draugu. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Ji įvykio metu E. S. draugą prilaikė, kad nepultų. Jai buvo baisu, ji išsigando. E. S. su D. U. trumpam susikibo, smūgių šiek tiek buvo. Buvo vakaras, koridoriuje buvo tamsu, todėl nepastebėjo, kuris puolė pirmas. Tarp jos ir E. S. buvo jos vyras, todėl ji nematė peilio, tačiau jos vyras peilį matė. Jos vyras iškvietė policijos pareigūnus, policija sulaikė E. S. su draugu kieme. E. S. jos sūnui, D. U. sakė: „ galas tau“. Kodėl tarp D. U. ir E. S. tokie santykiai, jai sūnus nepasakojo. Anksčiau buvo mačiusi, kad jie vienas kitą vaikosi kieme. Prieš tai rugsėjo mėnesį buvo konfliktas tarp jų, dėl ko tiksliai nežino, gal dėl paskolintų pinigų.
Liudytojas V. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta į matymo. Tą vakarą jie susiruošė važiuoti namo, sūnus D. U. susiruošė juos palydėti. Kaltinamasis E. S. su draugu užėjo į bendrabučio koridorių. Jam kaltinamasis nieko nesakė, o jo sūnų puolė su keiksmažodžiais, sakė: „ užlenksiu, užmušiu“. E. S. ir jo draugas puolė ant sūnaus, E. S. sudavė, sūnus davė atgal. Žmona D. U. įsiterpė, žmoną nustūmė į šoną. Paskui sūnus pasiėmė pagalį, E. S. kažkur dingo. Už poros minučių E. S. atsirado, Edgaro draugas turėjo žiebtuvėlį suspaudęs rankoje, o E. S. rankoje turėjo peilį. Situacija nebuvo linksma. Sūnus liepė kviesti policiją. Jis išsigando, nes E. S. ir jo draugas atrodė pavojingi, todėl paskambino policijai. Kaltinamasis pradingo. Pareigūnai netrukus atvažiavo. E. S. lauke pats priėjo prie pareigūnų, sakė, kad nieko nedarė, jokio peilio neturi. Nuvažiavo į komisariatą, parašė pareiškimą ir išsiskirstė. Po spalio 31 d. įvykio E. S. kartą jam paskambino dienos metu, tą pokalbį įrašė, kitą kartą paskambino vėlai vakare. Jam jis negrasino, tik pasakė, kad D. U. pakas, užmuš. Antras skambutis buvo naktį, nebuvo galimybės pokalbio įrašyti. Tą vakarą peilį E. S. rankoje matė, ėjo nuleidęs rankas, peilis buvo dešinėje rankoje. Ėjo su peiliu link sūnaus. Peilis virtuvinis, koto nematė, nes buvo rankoje, tik geležtę. Geležtė buvo maždaug per rankos ilgį. Eidamas su peiliu rankoje, E. S. sakė: „ bus pyz***“ ar panašiai. Tai jo sūnui skirti žodžiai.
Liudytojas A. M. parodė, kad su E. S., Rolandu ir Sandra gėrė pas draugą (duomenys neskelbtini) name. Išgėrus pritrūko cigarečių. E. S. pasiūlė nueiti pas jo pažįstamą į (duomenys neskelbtini) bendrabutį cigarečių. Nuėjus į namą sutiko E. S. pažįstamą, tai yra nukentėjusįjį. Nukentėjusysis išsitraukė lazdas ir pradėjo juos pulti. E. S. žinojo kur eina, o jis ėjo jam iš paskos. Namas, kur jie gėrė, yra už 300 metrų. Nuėję į bendrabutį, įėję į laiptinę jie sutiko žmogų, jo vardo ir pavardės nežino. Tą žmogų matė pirmą kartą, jis buvo su tėvais. E. S. užšaukė ant to žmogaus ir prasidėjo konfliktas. E. S. buvo išgėręs, gal dėl to užšaukė. Ką konkrečiai E. S. pasakė nukentėjusiajam, jis negirdėjo. Tas žmogus išsigando, kad jie su E. S. dviese, todėl nubėgo į kampą, pasiėmė dvi lazdas ir pradėjo šokinėti. Jie atsitraukė, kad nepultų. Jis ramino nukentėjusįjį, kai atbėgo su lazdomis, sakė: „ raminkis, mesk lazdas“, gal dar koks žodis išsprūdo, tačiau grasinančio nieko jis nesakė. To žmogaus tėvai pradėjo irgi rėkauti, neleido praeiti. Jis E. S. pasakė: „eikime lauk, nes bardakas gaunasi“. Konflikto metu E. S. rankoje nieko neturėjo. Jie išėjo lauk ir atvažiavo policija. Jie su E. S. buvo dviese, gal nukentėjusysis ir išsigando. E. S. ką sakė, neprisimena, buvo išgėręs. Jis ramino E. S., kad nebūtų „balagano“. Peilio rankoje E. S. neturėjo. Jis buvo šalia E. S. visą laiką. E. S. į jokį kambarį nebuvo nuėjęs. Kai jie įėjo, nukentėjusysis pirmas juos pamatęs pradėjo šaukti. E. S. jam pašaukė atgal, tada nukentėjusysis nubėgo ir atsinešė lazdas. Jis su tomis lazdomis mosikavosi, pasakė: „ apsiramink“. Su lazdomis jie negavo. Išėjo iš laiptinės ir atvažiavo policija. E. S. buvo sulaikytas, o jį paleido. Po įvykio su E. S. nebuvo susitikę, neklausė jo, kodėl tas „balaganas“ prasidėjo. Dabar nežino, kuris pirmas pradėjo „balaganą“, tikriausiai nukentėjusysis. Jam nebuvo įdomu, kodėl kilo konfliktas. Tą pačią dieną apie pietus E. S. su tuo pačiu žmogumi taip pat turėjo incidentą. Jie ėjo į parduotuvę, E. S. greit nubėgo ir išdaužė jo buto langą. E. S. reikia klausti, kodėl jis išdaužė langą, jis nespėjo ir sureaguoti. Jis nesiartino prie jų, buvo atokiau. Paskui jis, liudytojas, vijosi nukentėjusįjį, nes jis jį „gaidžiu“ pavadino. Jis nežino, kodėl jį taip pavadino. Jis stovėjo prie laiptinės. Jis su juo pažįstamas nebuvo, nebuvo matęs. Jis vienas jį nusivijo už tą žodį. Nieko nebūtų jam daręs, būtų paklausęs, kodėl „gaidina“ jį. Tą dieną matė nukentėjusįjį pirmą kartą. Konfliktų priežasties E. S. neaiškino. Prie nukentėjusiojo nesiartino kai buvo koridoriuje, nieko nedarė nei nukentėjusiam, nei jo tėvams Negirdėjo nieko apie E. skolą.
Iš 2020 m. spalio 31 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo L. R. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo matyti, kad 2020-10-31 patruliuojant ekipaže su vyriausiuoju patruliu K. P., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme mušasi du asmenys, vienas iš jų turi peilį. 2020-10-31 18.15 val. atvykus minėtu adresu, prie jų pradėjo artintis agresyviai nusiteikęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. S., kuris šaukė :"aš kaltas". Asmeniui buvo pasakyta nusiraminti, o tuo metu prie jų priėjo V. U., kuris paaiškino, kad E. S. peiliu grasino jo sūnui D. U.. E. S. buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai, kadangi buvo nusiteikęs agresyviai. Taip pat vyriškiui buvo atlikta dalinė apžiūra, kurios metu draudžiamų daiktų ar peilių rasta nebuvo. E. S. pristatytas į Klaipėdos AVPK. V. U. taip pat nurodė, kad šalia buvo ir viską stebėjo M. A., tačiau jo sūnui jis negrasino. Iš A. M. paimtas paaiškinimas apie įvykį, jam nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Filmuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 19).
Iš 2020 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėti 2 vaizdo ir garso įrašai, daryti policijos pareigūnų „Body“ kameromis. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis D. U. aiškina policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, parodo vietą, kur viskas įvyko, nurodo, kad E. S. turėjo peilį, pareigūnai ieško peilio (tomas 1, b. l. 80-82).???
Iš 2021 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, buvo išklausyti garso įrašai, pateikti BPC. Atidarius CD laikmeną, girdėti, kad vyriškas balsas praneša, kad (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, du prie vieno prisikabino koridoriuje, vienas turi peilį. Girdisi triukšmas, minimas Edgaro vardas, fone girdisi išsigandęs moteriškas balsas (tomas 1, b. l. 86-88).???
Iš 2021 m. sausio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausytas garso įrašas, pateiktas nukentėjusiojo D. U. el. paštu tyrėjai V. L., kuriame įrašytas telefoninis pokalbis tarp E. S. ir D. U. brolio G. U.. E. S.: "Man yra po***. Aš pasakiau tiesiai šviesiai, D. U. kentės. Ir ne vieną kartą. Čia yra likimo kortos išmestos. Ir kas bus? Langus išdauš, išplėš (neina suprasti, ką sako) ir paskui sakys ne jisai. Sulaužys visus, nieks neklaus. Jis nesupranta, dar prie jo akių paskambinau žmogui, kuris jam pis** suoliuku per galvą, kuris paėmė iš jo pinigus, nu dabar supratai, kas pasiuntė tą bičą? Aš pasakiau, aš nekišiu rankų į tavo tą mėšlą, man lįst prie tavęs yra sakau šlykštu, pamoina. Man neleidžia mano garbė lįsti prie jo, kadangi yra vagis. Jeigu jam kažkas dingsta, tai pastoviai skambina į mentus, yra kiti žmonės, kiti žmonės taigi laukia skambučio ir eik na***, tepk slides iš Klaipėdos. Nebuvo jo, buvo ramybė, vėl atsirado, kas darosi? Nu aš sakau, ar vėl jį daužyt reikia? Aš sakau jam, kad tavo mama norėjo man sumokėt pinigus, aš neėmiau, atsisakiau, nes pinigai yra tik paprastas metalo gabalas. Tam D. U. nedaeina. Ir nesupranta, kad jis po tą (duomenys neskelbtini) vaikšto, nes aš jam čia leidžiu. Jis dar nesuprato. Jis galvoja, kad su vaiku einu, ir nieks čia jo nepalies. Net vardo nepaklausiu. Aš pasakiau, kad prie tavo žmonos ir vaikų tikrai nieks nesilies. Jeigu jis papuls vienas, gaus į barzdą ir nesupras, kas įvyko. Supranti, kas yra? Aš realiai galiu čia po langais iškasti duobę, čia buvo variantas Klaipėdoje, Debreceno gatvėj kaip pomidorus ir agurkus sodino ant lavono, buvo toks variantas. Žmogus gavo 20 metų sroko, jo padėjėja gavo 15 metų sroko. Tai jeigu tu to nori, galim vėl pakartoti. Sakau, po langais užkas, po plytelėm ir D. U. čia tikrai nemirė. G. U.: "Baik tu, nežudyk tu jo". E. S.: "Daunas ne daunas, sakau, man dzin. Aš jam šiandien viską išaiškinau, kada ir dėl ko gavo į galvą, aš jam parodžiau. Mes galim visus pasekti ir viską, tereikia, kad būtų, supranti? Jūs esat saugūs, išskyrus D. U.. Ir čia priklauso viskas nuo D. U.. Bandys gelbėt savo plunksnas, jos nubyrės labai greitai. Jeigu pradės jis kažką su mentais chujentais gąsdinti, tai tie pagonai visi nubyrės irgi. Jeigu mano draugai pasisveikint norės su juo ar jo žmona, pajuokaut, tai viskas čia yra po***, bet čia niekas nepadės. Jis turbūt dabar vaikšto po (duomenys neskelbtini), nes aš jam leidžiu. Pro tuos vaikų namus, su vežimėliais, su vaikais, prie tos Norfos, Lidlo, prie Lukoilo degalinės Pempininkuose, aš jam viską leidžiu. Man užtenka paskambinti ir pasakyti: "Medžioklė". Viskas" (tomas 1, b. l. 91-95).???
2020 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prijungimo, kuriame nurodyta, kad išanalizavus medžiagas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas D. U. pareiškimas, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam iš matymo pažįstamas E. S. grasino jį stipriai sužaloti ir nužudyti. Jaučiasi nesaugiai, bijo dėl savo gyvybės bei sveikatos. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d., Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas D. U. pareiškimas, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., 20.55 val. grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės jį pasitiko iš matymo pažįstamas E. S., kuris pradėjo jam grasinti fiziniu susidorojimu, pasakė, kad jį nužudys, sumuš. Jis dėl to labai išsigando, tai kartojasi ne pirmą kartą, yra grasinęs ir anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad įvykiai yra susiję (minėtos medžiagos ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti pagal BK 145 str. 1 d., pareiškėjas ir įtariamasis yra tie patys), todėl tikslinga prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) prijungti nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašus iš medžiagų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 98-100, 101-106, 107-112).
Policijos duomenų bazės išraše (BIRT ataskaitų žiūryklėje) bei Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pristatyto asmens kortelės išraše užfiksuota, kad 2020 m. spalio 31 d., 18.45 val. E. S. pristatytas į policijos komisariatą, kuriam 2020 m. spalio 31 d., 18.40 val. nustatytas 2,04 promilių girtumas ( tomas 1, b. l. 112A-112D).?
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal ?grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).?
Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, tai yra neneigė, jog 2020 m. spalio 31 d. apie 18.03 val., (duomenys neskelbtini), namo pirmojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu, būdamas neblaivus, D. U. išsakė grasinančio pobūdžio žodžius, tačiau teigė, kad grasinimų išsakymo metu jokio peilio ar kito panašaus daikto rankoje neturėjo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad D. U. galėjo turėti pagrindą tikėti jo grasinimais, kadangi jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Iš nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir surinktos bylos medžiagos matyti, kad konfliktai su E. S. prasidėjo dar 2020 m. rugsėjo mėnesį, dėl to, kad D. U. buvo sumuštas kaltinamojo, šie konfliktai tęsėsi, nukentėjusįjį E. S. persekiodavo, 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. spalio 31 d. ryte kaltinamasis nukentėjusįjį užpuolė, 2020 m. spalio 31 d. apie 11 val. tyčia išdaužė jo namų langą, dėl ko nukentėjusysis D. U. kvietė kaltinamajam policiją ir už tai E. S. tą pačią dieną, dar iki šio įvykio, nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, o vėliau už tyčinį nukentėjusiojo turto gadinimą pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį; už 2020 m. rugsėjo 15 d. įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą E. S. taip pat buvo nubautas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu (tomas 1, b. l. 199-122). Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, byloje surinktų ir ištirtų rašytinių duomenų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo brolio G. pokalbio garso įrašo, kaltinamasis skambino iš areštinės nukentėjusiojo sugyventinei, kuri tuo metu gulėjo ligoninėje, ir pasakė, kad ruoštųsi D. U. laidotuvėms, skambino nukentėjusiojo broliui G. U. ir išsakė grasinimus, kad D. U. bus nužudytas, kad užkas D. U. po langais, po plytelėm, kad jam niekas nepadės, siekdamas, kad tuos grasinimus brolis perduotų D. U.. Šie visi duomenys rodo, kad nukentėjusysis nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. intensyviai patyrė kaltinamojo psichologinį, turtinį ir fizinį poveikį ir nuolat jautė grėsmę dėl savo ir savo artimųjų saugumo. Kaltinamasis 2020 m. spalio 31 d. atvykus policijos pareigūnams elgėsi agresyviai, tai nurodė ir tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas (tomas 1, b. l. 19). Pats kaltinamasis parodė teisiamojo posėdžio metu, kad jo išsakytus grasinimus :“jau lavonas, jau miręs”, nukentėjusysis galėjo suprasti kaip realų grasinimą, ir kad šis grasiniams gali būti įvykdytas, nes nukentėjusysis žino, su kuo jis, kaltinamasis, bendrauja, tai yra su smurtaujančiais asmenimis. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusysis patikėjo, kad šie grasinimai yra tikri ir realūs ir turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Visa tai–nukentėjusiojo santykiai su kaltinamuoju, kaltinamojo asmenybė, jo elgesys iki šio įvykio, agresyvus elgesys paties įvykio metu, išsakytų grasinimų turinys ir jų išsakymo būdas, sudarė nukentėjusiajam pagrindą manyti, kad 2020 m. spalio 31 d. vakare laiptinėje įvykusio konflikto metu kaltinamojo išsakyti grasinimai jį nužudyti gali būti realiai įvykdyti ir tai nukentėjusįjį išgąsdino. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis išsakė nukentėjusiajam grasinimus nužudyti, norėjo, kad nukentėjusysis suprastų jo žodžius kaip realią grėsmę jo gyvybei, patirtų išgąstį.
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitų objektų apžiūros protokolais, vaizdo ir garso įrašais, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis nurodė, kad peilio jis neturėjo, tačiau nukentėjusysis parodė, kad E. S. pasišalinęs netrukus sugrįžo su peiliu rankoje, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad jis, nukentėjusysis, bus lavonas. Peilis E. S. rankoje labai jį išgąsdino, jis patikėjo, kad gali būti sužalotas. Peilį kaltinamasis laikė nuleidęs rankoje. Liudytojas V. U. nurodė kad tą vakarą peilį E. S. rankoje matė, jis ėjo nuleidęs rankas, peilis buvo dešinėje rankoje, jis ėjo su peiliu link jo sūnaus. Peilis virtuvinis, koto nematė, nes buvo rankoje, matė tik geležtę. Geležtė buvo maždaug per rankos ilgį. Eidamas su peiliu rankoje, E. S. sakė: „ bus pyz***“ ar panašiai. Tai jo sūnui skirti žodžiai (tomas 2, b. l. 7-8). Skambindamas telefonu bendrajam pagalbos centrui liudytojas V. U. nurodė, kad vienas iš užpuolikų turi peilį (tomas 1, b. l. 85-88). Policijos pareigūnas L. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kad mušasi du asmenys ir vienas jų turi peilį, ir jiems atvykus E. S. buvo agresyviai nusiteikęs, liudytojas V. U. nurodė, kad jo sūnui E. S. grasino peiliu ( tomas 1, b.l.19 ). Policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuota, kaip atvykus pagal iškvietimą nukentėjusysis D. U. aiškino policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, parodė vietą, kur viskas įvyko, nurodė, kad E. S. turėjo peilį, pareigūnai ieškojo peilio (tomas 1, b. l. 80-82). Kaltinamasis policijos pareigūnų buvo sulaikytas jau išėjęs į lauką, taigi daiktą, kurį nukentėjusysis ir liudytojas V. U. apibūdino kaip peilį, kaltinamasis galėjo išmesti.
Liudytojo A. M. ir kaltinamojo E. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys. E. S. nurodė, kad nežino iš kur atsirado A. M., o pastarasis teigė, kad iš buto, kuriame vyko išgertuvės, jie išėjo kartu. Tai rodo, kad kaltinamasis ir liudytojas A. M., būdami neblaivūs, galėjo neteisingai suvokti įvykio aplinkybes. Kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne viską atsimena, kaltinamasis pripažino ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su nukentėjusiuoju metu ( tomas 1, b.l. 161-163). Liudytojas A. M. nurodė, kad kaltinamasis peilio rankoje neturėjo. Tačiau liudytojas yra kaltinamojo draugas, jie kartu dalyvavo šiame nusikaltime, liudytojas prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, kad ir jis grasino nukentėjusiajam. Dėl šių paminėtų aplinkybių liudytojo parodymai vertinami rezervuotai, nes jis gali būti suinteresuotas padėti kaltinamajam išvengti gresiančios atsakomybės. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Byloje esantys įvairių įrodymų šaltinių duomenys savo informaciniu turiniu nėra prieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą, todėl sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl daro išvadą, kad E. S. kaltę patvirtinantys įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog E. S. padarė nusikalstamą veiką.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. S. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2020 m. spalio 31 d., apie 18.03 val., (duomenys neskelbtini), namo pirmojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu, būdamas neblaivus, keikdamas necenzūriniais žodžiais ir rankoje laikydamas daiktą, panašų į peilį, juo grasino D. U. nužudyti, sakydamas: "Gaidy, lavonas tu, tu jau miręs", taip jį baugindamas ir sudarydamas realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Nukentėjusysis pagal E. S. grasinimo išraišką, panaudotą įrankį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai jog jis vykdo individualią veiklą (tomas 1, b. l. 115), iki šios veikos padarymo kaltinamasis buvo teistas, jo teistumas neišnykęs, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis nurodė teismui, kad yra neįgalus, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi, nurodė, kad turi šeimą, vykdo individualią veiklą, keičia savo gyvenimo būdą. Nors kaltinamasis teistas daug kartų, tačiau bausmę atliko, duomenų apie jam pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus teismas neturi. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), kurio terminas, nustatomas artimas bausmės vidurkiui. Kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 22 val. iki 6 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ministerijos, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2020 m. spalio 31 d. 18.20 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 13.05 val. (1 para) (tomas 1, b. l. 143-144, 152-153), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 3 CD laikmenos, esančios byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 22 val. iki 6 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos ir darbo ministerijos, uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2020 m. spalio 31 d. 18.20 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 13.05 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 3 CD laikmenos, esančios byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.