Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-22 · Administracinė byla Nr. P-502-54-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-22
Bylos Nr.
P-502-54-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P5 – 54/2006Procesinio sprendimo kategorija 66.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo O. P. (O. P. ) prašymą atnaujinti procesą O. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-1333/2005.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus 2005 m. kovo 4 d. nutarimu O. P. nubaustas subendrintąja 3500 litų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole jis apkaltintas tuo, kad 2005 m. sausio 14 d., apie 18 val. 30 min., Vilniuje, Saracėnų g. ties Konstitucijos pr., vairuodamas automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 p., 172 p., 173 p, 269.3 p., 269.4 p. reikalavimus, kai automobilį parkavo, atsitrenkė į priekyje stovėjusį kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nepranešęs apie tai policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

O. P. , nesutikdamas su policijos nutarimu, ir manydamas, kad policijos nutarimas neteisėtas bei nepagrįstas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti policijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo įvykio. Teigė, kad policijos nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, kadangi iš nutarimo neaišku, už ką jis nubaustas, todėl jis negalėjo tinkamai pasiruošti gintis nuo kaltinimo. Skunde buvo ginčijamos nukentėjusios nurodytos incidento aplinkybės, teigta, kad pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos schema neatitinka norminiame akte nustatytų reikalavimų ir t. t.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 19 d. nutartimi policijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pripažino, kad atmestinas patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teiginys, jog jis incidente nedalyvavo, nes teismas, įvertinęs visų surinktųjų įrodymą visumą, pripažino, kad šis teiginys prieštarauja nustatytoms fakto aplinkybėms ir nukentėjusiosios L. Ž. aiškinimui, o O. P. tokiam aiškinimui patvirtinti nepateikė jokių svaresnių argumentų. Padaryta išvada, kad O. P. kaltė įrodyta teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Šalies argumentai

O. P. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti policijos nutarimą ir apygardos administracinio teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigė, kad apygardos administracinio teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas nurodė policijos nutarimo surašymo trūkumus, nesutiko su teismo nutartyje padarytu įrodymų vertinimu dėl autoįvykio mechanizmo, dėl automobilių pažeidimų, dėl įvykio vietos, taip pat pažymėjo trūkumus paskiriant administracinę nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartimi O. P. apeliacinio skundo netenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, turėjo nustatyti, ar jo veikoje yra inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtys, ir pirmiausia buvo būtina nustatyti, ar jis, O. P. , buvo incidento vietoje. Teismas konstatavo, kad apygardos administracinio teismo nutartyje išnagrinėti visi pareiškėjo kelti klausimai ir padarytos bylos medžiaga pagrįstos išvados. Be to, teismas akcentavo, kad O. P. parodymai bylos nagrinėjimo proceso metu kito. Teismas atkreipė dėmesį, kad proceso pradžioje O. P. neigė buvęs incidento vietoje, o vėliau teismo padarytos išvados, kad jis vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į stovėjusį automobilį su jame sėdėjusia L. Ž. , nebeginčijo.

O. P. 2005 m. gruodžio 1 d. padavė prašymą atnaujinti procesą byloje. O. P. nuomone, buvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai, turėję įtakos priimtiems nutarimui ir nutartims. O. P. nurodo, kad nustatyti, ar buvo pažeistos materialinės teisės normos (ATPK 9 straipsnis, 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis) galima tik per procesinių normų taikymą. O. P. nurodo, kad policijos nutarime nėra nurodyti visi duomenys, kuriuos būtina nurodyti pagal ATPK 286 straipsnio 1 dalį, šių duomenų nenurodė ir bylą nagrinėję teismai, tuo pažeisdami Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, 86 straipsnį ir 87 straipsnio 4 dalį. Nei policijos nutarime, nei teismų nutartyse nemotyvuotas nuobaudos parinkimas. O. P. teigimu, bylą nagrinėję teismai neatsakė į klausimą ir reikalavimą nustatyti, kaip galėjo būti apgadintas automobilio Renault Laguna galinio bamperio dešinysis kampas, jeigu į šį bamperį Mitsubishi Galant automobilis atsitrenkė savo priekiniu bamperiu „frontaliai“. Teismai neatsakė ir į klausimą bei reikalavimą nustatyti, kaip galėjo būti apgadintas (įtrūkti ir ištrupėti) automobilio Renault Laguna galinis bamperis 60 cm aukštyje, jeigu automobilio Mitsubishi Galant priekinis bamperis nubrozdintas 30 ir 40 cm aukštyje ir kodėl ryškiai skiriasi abiejų galimai kontaktavusių bamperių apgadinimai. O. P. nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neatsakė, kodėl atmeta jo argumentus dėl autoįvykio schemos ir vietos. Be to, O. P. vertinimu, teismai nenustatinėjo objektyvios tiesos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 1 dalis, 159 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas O. P. prašymą atnaujinti procesą padavė 2005 m. gruodžio 1 d., nepraėjus trijų mėnesių terminui, numatytam Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. N-1333-05 priėmimo, taigi prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino.

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu bylos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Tačiau iš pareiškėjo prašymo turinio nėra aišku, kokias, pareiškėjo manymu, materialinės teisės normas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai esmingai pažeidė jas taikydami. Iš prašymo turinio matyti, kad O. P. iš esmės nesutinka su įrodymų įvertinimu, nurodo, kad surinkti ne visi reikalingi įrodymai (nepaskirta autotechninė ekspertizė), taigi mano, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, yra proceso, o ne materialinės teisės, normos, todėl dėl jų netinkamo taikymo procesas prašyme nurodytu pagrindu negali būti atnaujinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. P. iš esmės analogiškus argumentus, kurie dėstomi ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, nurodė įgyvendindamas teisę į apeliaciją. Tačiau pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra antra apeliacija. Nagrinėjant galimybę atnaujinti bylos procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu turi būti vertinamas tik materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo jau nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingumas. Prašyme dėl proceso atnaujinimo ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, jokie teisiniai argumentai dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo nustatytoms faktinėms aplinkybėms nenurodyti, todėl konstatuotina, kad procesas šiuo pagrindu neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 159 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

O. P. (O. P. ) prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą O. P. (O. P. ) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-1333/2005.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius