Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-02-28 · Byla Nr. TS-21-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-28
Bylos Nr.
TS-21-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28823-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
S. G.
Kategorijos
Byla Nr. TS-21-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28823-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 28 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 91-19 netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis S. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 91-19 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra teistas tik vieną kartą ir bausmę atlikęs, darbas jam buvo siūlytas tik vieną kartą, praėjus kelioms dienoms po jo patekimo į įkalinimo įstaigą, tuo metu buvo praėję tik šeši mėnesiai po kairės rankos riešo lūžio ir raktikaulio lūžio, todėl organizmo funkcijos dar nebuvo atsistačiusios ir daugumos fizinių darbų jis negalėjo dirbti. Per įkalinimo įstaigoje praleistą laikotarpį neturi nei vienos drausminės nuobaudos, buvo vieną kartą paskatintas. Teiginys, jog jis ne visada teigiamai vertina prižiūrinčių pareigūnų darbą, prieštarauja jo konstitucinei teisei dėl nuomonės laisvės. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose, įvairiuose šventiniuose renginiuose, psichologų organizuojamuose kursuose, viktorinose, lanko atvirus ir uždarus AA susirinkimus, taip pat vidurinę mokyklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 91-19 nutarta netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, būdamas laisvėje nesilaikė jam skirtų reikalavimų, taip pat konstatavus, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, dinaminių balų, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėn. laisvės apribojimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 9 mėn. 21 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 6 mėn. 14 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta 7 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėn. 16 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 23 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. sausio 27 d. nutarimu netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. sausio 23 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo S. G. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. sausio 27 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam S. G. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, S. G. nustatoma vidutinė – 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, S. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, priešingai nei skunde tvirtina nuteistasis, anksčiau nuteistasis buvo du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus prieš tą patį asmenį, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia S. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. G. teistumai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nurodė, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, darbine veikla neužsiima, yra išrankus darbo pobūdžiui. Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Kaip nustatyta iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis 2018 m. gruodžio 31 d. prašyme Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui nurodė, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jis nedirbs pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto darbo. Todėl, nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog atlikdamas laisvės bausmę nuteistasis nesiekė įsidarbinti ir jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Nuteistajam pataisos įstaigoje nesiekiant galimybės įsidarbinti, tik patvirtina nuteistojo dviprasmišką požiūrį į darbą. Nors nuteistasis teismui skunde nurodė, jog jis daugumos fizinių darbų negalėjo dirbti po rankos riešo ir raktikaulio lūžio, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų teismui nėra pateikta, tokių įrodymų nėra ir nuteistojo asmens byloje. Todėl nuteistasis, atsisakydamas pataisos įstaigos jam pasiūlyto darbo, nevykdė vienos iš nuteistųjų pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje – pataisos įstaigoje dirbti, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.

Teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, priešingai nei jis nurodo skunde, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai - neteistasis 2018 m. gruodžio 31 d. padarė drausmės pažeidimą, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju S. G. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia abejoti probacijos efektyvumu.

Šią išvadą, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami trys S. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teistumai; mąstymas ir elgesys: nusikalsta „pagautas momento“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio praranda savitvardą ir elgiasi emocijų vedamas, neapgalvodavo savo elgesio pasekmių ir pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu; nuostatos: būdamas laisvėje yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus S. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, savivertė yra aukšta, nuteistasis save laiko tobulu žmogumi, silpnųjų savybių mano neturintis; kalbant apie esamas problemas, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau spręsdamas savo problemas nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį; apie ateities tikslus kalba abstrakčiai; linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu; bausmės atlikimo metu išryškėja kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, tokios kaip nenoras dirbti pataisos įstaigoje, nusikaltimų darymas siekiant savo tikslų; ne visada teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą; nelinkęs savo elgesį suvaržyti dėl naudos kitiems, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu S. G. atžvilgiu teismui kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Pataisos įstaigoje nuteistojo atžvilgiu yra gauti vykdomieji dokumentai 4160,07 Eur, tačiau nuteistasis šios sumos nėra pradėjęs dengti. Ši aplinkybė teismui leidžia pagrįstai manyti, jog turėdamas didelių finansinių įsipareigojimų, S. G. iš esmės nededa jokių pastangų jiems atlyginti, kas nuteistąjį neabejotinai taip pat charakterizuoja labiau neigiamai.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro 24 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo S. G. skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 91-17 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis skunde prašo taip pat įpareigoti Komisiją supažindinti jį su Socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo rezultatus, tačiau nagrinėjimu atveju, teismui yra skundžiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurį išnagrinėjęs teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Todėl galimybės spręsti nuteistojo prašymą dėl Komisijos įpareigojimo supažindinti nuteistąjį su byloje esančiais duomenims, teismui nagrinėjant skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įstatymas nenumato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 91-19 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis