- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-5762-887/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- L. A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., J. M.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., J. M. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. A. S. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. M., J. M., prašydama nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) numirė jos vyras J. S., su kuriuo santuokoje pragyveno virš penkiasdešimt metų. Gyvendami santuokoje susilaukė ir užaugino dvi dukras: R. M. ir J. M.. Santuokoje jie įgijo registruotą turtą - 0,3000 ha dydžio sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas sutuoktinio J. S. vardu. Šiame žemės sklype buvo jų gyvenamasis namas ir jame jie gyveno iki 2019-01-09. Tačiau šis gyvenamasis namas teisiškai VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas. 2019-01-09 šis namas sudegė ir nuo to laiko jie persikraustė gyventi pas savo dukrą R. M.. Ji po vyro mirties netvarkė jokių paveldėjimo dokumentų, nes manė, jog tai yra beprasmiška, kadangi namas vis tiek yra sudegęs. Tačiau padedant dukroms, ji buvusią sodybą prižiūrėjo ir prižiūri iki šių dienų: po gaisro su dukromis sutvarkė gaisravietę, kiekvienais metais nušienauja žolę, nusiskina derlių nuo vaismedžių, dažnai čia su dukromis lankosi, ypač šiltuoju metų laiku bei iki šiol šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Ji neseniai sužinojo, kad po savo vyro mirties ji turėjo per 3 mėnesius kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes likęs žemės sklypas, nors ir registruotas vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Suinteresuoti asmenys R. M., J. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja L. A. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad L. A. S. ir J. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė ir užaugino dvi dukras: R. M. ir J. M.. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, J. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,3000 ha dydžio sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). L. A. S. po sutuoktinio mirties turtą pradėjo faktiškai valdyti: po sodybos gaisro sutvarkė gaisravietę, kiekvienais metais nušienauja žolę, nusiskina derlių nuo vaismedžių, dažnai čia su dukromis lankosi bei iki šiol šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po sutuoktinio mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti sutuoktinio palikimą ir to siekė. Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro 2024-04-24 išduotas liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. S. mirties neužvesta. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Pripažintina, kad L. A. S. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio J. S. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). L. A. S. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jos sutuoktinio J. S. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur ir jos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Priteisti iš pareiškėjos L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.