Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dirbk dabar“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dirbk dabar“ ieškinį atsakovui E. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Ieškovės nemokumo administratorius iš ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatė, kad iš ieškovės banko sąskaitos buvo atlikti mokėjimai ir grynųjų pinigų išėmimai už bendrą 129 982,87 Eur sumą, kurių panaudojimas ieškovės veikloje / ieškovės naudai nėra pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais. 3 495 Eur buvo grąžinti į ieškovės sąskaitą. Dėl 126 487,87 Eur ieškovės piniginių lėšų panaudojimo ne ieškovės veiklai ieškovei buvo padaryta 126 487,87 Eur žala.

5. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų ieškovės nemokumo administratorius nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – 2006 m. rugpjūčio 29 d. Šio automobilio rinkos vertė, nustatyta pagal 2006 m. gamybos šio modelio automobilių pardavimų skelbimus, yra 1 399,67 Eur. Automobilio VW Polo atsakovas ieškovės nemokumo administratoriui neperdavė. Todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei 1 399,67 Eur žalą dėl automobilio neperdavimo.

6. Iš viso iš atsakovei ieškovei turi būti priteista 127 887,54 Eur žalos atlyginimo.

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, nustatė ieškovės valdymo organams 10 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui ieškovės turtą, dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą ieškovės informaciją, susijusią su jos veikla. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 26 d.

9. Atsakovas nuo ieškovės įregistravimo iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. Atsakovas Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartyje nustatytu terminu neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui nei ieškovės dokumentų, nei turto.

10. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalį, bendrovės vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą ir savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7, 8 dalys).

11. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) nustatyta, kad juridinio asmens vadovas organizuoja juridinio asmens apskaitą ir, be kitų pareigų, parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas, užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba juridinio asmens vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitą tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba juridinio asmens vadovui (FAĮ 2 straipsnio 12 dalies 1 punktas, 13 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktai). Pagal FAĮ 10 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi juridinio asmens vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymu. FAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Ūkinė operacija – juridinio asmens veikla, nuo juridinio asmens priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą (FAĮ 2 straipsnio 18 dalis).

12. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui; juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams; juridinio asmens valdymo organas negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti ne juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

14. Atsakovas, kaip vienasmenis ieškovės valdymo organas, organizuojantis kasdienę ieškovės veiklą, organizuojantis ieškovės finansinę apskaitą, turėjo žinoti apie bankroto bylos ieškovei iškėlimą Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, turėjo žinoti apie šia nutartimi nustatytą terminą atsakovui įvykdyti JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus, turėjo organizuoti ieškovės finansinę apskaitą taip, kad ieškovės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai būtų saugomi ir laiku perduoti paskirtam nemokumo administratoriui ir privalėjo Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi nustatytu terminu įvykdyti JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus, t. y. perduoti ieškovės bankroto administratoriui ieškovės turtą, visus ieškovės dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus.

15. Atsakovas JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų neįvykdė – neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui bei ieškovės turto, nei dokumentų, nei buhalterinės apskaitos registrų.

16. Iš ieškovės pateiktų ieškovės banko sąskaitos 2019 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. išrašų bei iš Buhalteriniais dokumentais nepagrįstų mokėjimų suvestinės (toliau – Suvestinė) matyti, kad 2019 m. lapkričio 9 d. – 2022 m. sausio 4 d. iš ieškovės sąskaitos buvo atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims, apmokėta už prekes, išimti gryni pinigai už bendrą 129 982,87 Eur sumą, taip pat į ieškovės sąskaitą grynais pinigais buvo įnešti 3 495 Eur.

17. Ieškovės nemokumo administratorius nurodė, kad Suvestinėje nurodyti mokėjimai nėra pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, iš kurių būtų galima nustatyti, kokios prekės ir (ar) paslaugos buvo įsigytos, taip pat buhalteriniais apskaitos dokumentais nėra pagrįstas Suvestinėje nurodytų iš ieškovės sąskaitos paimtų grynų pinigų panaudojimas. Apie Suvestinėje nurodytų pinigų panaudojimą ieškovės interesais negalima akivaizdžiai spręsti iš nurodytų finansinių operacijų turinio ar gavėjų. Todėl ieškovės nemokumo administratorius negali nustatyti, kad Suvestinėje nurodyti mokėjimai buvo atlikti / iš sąskaitos paimti gryni pinigai buvo panaudoti ieškovės interesais.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2016).

19. Todėl būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo vadovavimo ieškovei metu Suvestinėje nurodytais iš ieškovės sąskaitos atliktais mokėjimais ir paimtais grynaisiais pinigais buvo įsigytos ieškovei reikalingos prekės ir (ar) paslaugos ar ieškovė gavo kitokią adekvačią naudą.

20. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko nei į 2025 m. vasario 18 d., nei į 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdį, prašė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. 2025 m. sausio 1 d. prašymu atsakovas prašė suteikti 60 dienų terminą surinkti informaciją ir pateikti nemokumo administratoriui duomenis, dokumentus ir buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių kontaktus, bet nei prašomu terminu, nei vėliau nurodytos informacijos ir duomenų atsakovas nei nemokumo administratoriui, nei teismui nepateikė.

21. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjimas vyksta laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys. Teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva.

22. Atsakovas, žinodamas apie jam pareikštą ieškinį ir jo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, ne tik nenurodė, kokios prekės ir (ar) paslaugos buvo įsigytos Suvestinėje nurodytais mokėjimais, kaip / kam buvo panaudoti Suvestinėje nurodyti iš ieškovės sąskaitos paimti gryni pinigai, bet ir nesuformulavo aiškios pozicijos, ar atsakovas sutinka su pareikštu ieškiniu, ar nesutinka.

23. Todėl teismas negali už atsakovą rinkti ir vertinti faktų, kokios prekės ir (ar) paslaugos buvo įsigytos Suvestinėje nurodytais mokėjimais, kaip / kam buvo panaudoti Suvestinėje nurodyti iš ieškovės sąskaitos paimti gryni pinigai, ir kaip tai yra susiję su ieškovės veikla / ieškovės interesais.

24. Yra pagrindas pritarti ieškovės bankroto administratoriaus išsakytai pozicijai, kad apie Suvestinėje nurodytų pinigų panaudojimą ieškovės interesais negalima akivaizdžiai spręsti iš nurodytų finansinių operacijų turinio ar gavėjų, kadangi, nesant ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, atsakovo paaiškinimų, nėra pagrindo nurodytų mokėjimų vienareikšmiškai sieti tik su prekių ir (ar) paslaugų ieškovei / ieškovės interesais įsigijimu. Pažymima, kad į Suvestinę nėra įtraukti mokėjimai, kuriuos akivaizdžiai galima identifikuoti kaip susijusius su ieškovės veikla (darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susiję mokėjimai darbuotojams, mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, piniginių lėšų nurašymai už banko operacijas).

25. Taigi, atsakovui nepateikus įrodymų, kad 126 487,87 Eur ieškovės lėšų buvo panaudoti ieškovės veikloje / ieškovės interesais, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 126 487,87 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

26. Iš ieškovės pateikto kelių transporto priemonių registro matyti, kad ieškovei priklauso 2006 m. gamybos automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ieškovės nemokumo administratoriui nėra perduotas. Ieškovė prašo atlyginti automobilio neperdavimu padarytą 1 399,67 Eur žalą, kurią sudaro šio automobilio rinkos vertė, apskaičiuota pagal 2006 m. gamybos automobilių VW Polo vidutinę pardavimo kainą, nurodytą pardavimo skelbimuose. Prieštaravimų dėl ieškovės nurodytos automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nepateikta.

27. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 70 punktas).

28. Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1 399,67 Eur žalą, padarytą neperdavus ieškovės bankroto administratoriui ieškovei priklausančio automobilio (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

29. Iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisiamos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 127 887,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos – 2024 m. gruodžio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 1 934 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dirbk dabar“, juridinio asmens kodas 305289896, naudai 127 887,54 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 127 887,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos – 2024 m. gruodžio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 934 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.