Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, ieškinį atsakovui I. G., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. S., dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas I. G. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Iš ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei prie jo pridėtų įrodymų, nustatyta, kad ieškovė gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.62 straipsniu kreipėsi į Tauragės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiojo R. P. turtą. Nustatyta, kad R. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau jis yra (duomenys neskelbtini) mirusios B. P. palikimą priėmęs asmuo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis B. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). B. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su atsakovu I. G., nurodytas turtas įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

6. Sutuoktinio I. G. prašymas/ atsisakymas/ sutikimas dėl santuokos metu įgyto turto dalies nustatymo pergyvenusiam/mirusiam sutuoktiniui nėra gautas, todėl išduodant paveldėjimo teisės liudijimą reikia nustatyti sutuoktinių turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

7. Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atlieka mirusiojo R. P. palikimo perėjimo valstybei procedūras. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikėjui priklausiusio turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau nebuvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kadangi turtas, kurį paveldėjo R. P., įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiosios ir jos sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

9. Tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymu nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

10. Be to, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Po R. P. mirties liko įstatyminiai įpėdiniai, kurie nustatytu terminu palikimo nepriėmė. R. P. priėmė mamos B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis B. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje su atsakovu I. G.. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant minimą turtą, vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai būtų nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis, taip pat įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preziumuojama, kad šis nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios.

11. Ieškovė visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl tenkinus ieškinį visiškai žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovo. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, mano, kad žyminio mokesčio priteisimas iš atsakovo neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl žyminis mokestis bei byloje susidariusios 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos ir dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį iki B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) valdė: butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.