- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- e2YT-24318-1050/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18782-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Jūratė Mockuvienė, A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė Jūratė Mockuvienė, A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas patikslintas pareiškėjo V. K. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti notarės Jūratės Mockuvienės 2020-06-08 nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą aukščiau nurodytą butą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama M. K. Pareiškėjas kreipėsi į notarę Jūratę Mockuvienę dėl palikimo, kurį sudaro 2 kambarių butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo. Pareiškėjo brolis A. K. į notarų biurą nesikreipė, pareiškimo apie palikimo priėmimą notarei nepateikė. Įstatymo nustatytu terminu pareiškėjui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2020-06-01 pareiškėjas kreipėsi į notarę Jūratę Mockuvienę, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldėtiną turtą. 2020-06-08 nutarimu notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą butą, kadangi galimai palikėjos sūnus A. K. yra priėmęs palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškėjo nuomone, nutarimo dalis, kuria atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį buto nėra teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, o notarė įpareigotina atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą butą. Nurodė, kad tai, jog A. K. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruoja ginčo bute ir kito gyvenamojo būsto neturi, nepatvirtina galimo faktinio buto valdymo bei rūpinimosi kaip savo turtu po M. K. mirties. Gyvenamosios vietos deklaravimo metu A. K. buvo nepilnametis, todėl jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota kartu su jo mama. Pastaruosius 7-8 metus A. K. gyveno pareiškėjui priklausančioje gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje. Dėl nuolatinio netinkamo A. K. elgesio pareiškėjui daug metų priekaištavo tiek kaimynai, tiek buvusi sutuoktinė. Paminėtu adresu ne kartą buvo kviesta policija. Ginčo butui yra susidarę ilgalaikiai įsiskolinimai už teiktus resursus ir paslaugas, tai patvirtina, kad A. K. po mamos mirties nevaldė ir nesirūpino butu kaip jo savininkas. A. K. įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad jis priėmė palikimą, todėl laikytina, kad A. K. neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Jūratė Mockuvienė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo V. K. skundą.
Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure yra M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus V. K., o sūnus A. K. į notarų biurą nesikreipė. Pagal paveldėjimo bylos duomenis, palikimą sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byloje nėra duomenų apie testamentą. Paveldėjimo bylos duomenimis, palikėjos sūnus A. K. nurodytame bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini), kito gyvenamojo būsto neturi. Pareiškimo apie palikimo atsisakymą ar pareiškimo, kad palikimo nepriėmė A. K. notarei nėra pateikęs. Siekiant įsitikinti, ar A. K. gali būti priėmęs palikimą faktiniu valdymu ir išvengti galimų įpėdinių ginčų ateityje, jam gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti pranešimai su prašymu informuoti notarę apie ketinimus priimti palikimą. Tačiau notarų biuras buvo informuotas, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra ligoninėje, reanimacijoje, sunkios būklės, neaišku, ar ateityje dėl pasekmių sveikatai jis galės savarankiškai pasirūpinti savimi. A. K. objektyviai neturėjo galimybės informuoti notarų biurą apie savo ketinimus priimti palikimą, todėl ir notarė neturėjo galimybės įsitikinti dėl tolesnių jo ketinimų palikimo priėmimo klausimu. Notarės teigimu, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, galėtų būti pažeistos A. K. teisės ir teisėti interesai, apsunkintas jo teisių gynimas.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai, teismui 2020-10-21 paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso jam nekyla abejonių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. K. ir suinteresuoto asmens A. K. mama M. K. Palikėjai nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2020-06-01 pareiškėjas kreipėsi į notarę Jūratę Mockuvienę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą. 2020-06-08 nutarime „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini) notarė Jūratė Mockuvienė nurodė, kad pareiškėjui V. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas gali būti išduotas į ½ dalį palikėjai M. K. priklausiusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė nurodė, kad į kitą ½ dalį aukščiau paminėto buto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas negali būti išduotas, kadangi galimai kitas palikėjos sūnus A. K. yra priėmęs palikimą faktiškai valdydamas. Be to, A. K. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs paveldimo turto adresu ir kito gyvenamojo būsto neturi, į notarų biurą nesikreipė ir pareiškimo apie palikimo priėmimą nepateikė. Esant nurodytam, notarė kreipėsi į A. K., prašydama informuoti dėl ketinimų priimti palikimą. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) A. K. buvo ligoninėje, reanimacijoje, sunkios sveikatos būklės, nėra aišku, ar ateityje jis galės pasirūpinti savimi savarankiškai. Esant nurodytam, notarė nurodė, kad A. K. galimai objektyviai negalėjo pateikti pozicijos dėl palikimo priėmimo, dėl ko notarė negalėjo įsitikinti dėl A. K. tolimesnių ketinimų palikimo priėmimo klausimu, o išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į visą ginčo butą galėtų būti pažeistos A. K. teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad notarei pagrįstai kilo abejonių dėl mirusiosios M. K. įpėdinių statuso, būtent, dėl kito įpėdinio A. K., apie kurio buvimą žinoma, tačiau nesurinkta pakankamai informacijos apie jo valią dėl palikimo priėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu potencialus įpėdinis A. K. nėra atsisakęs palikimo (CK 5.60 straipsnis) ar atlikęs kitus veiksmus, kurie leistų daryti išvadą apie jo atsisakymą priimti jam priklausančią palikimo dalį. Esant nurodytam, A. K. įstatymo nustatyta tvarka turi teisę išreikšti savo valią dėl galimybės priimti palikimo dalį, atsiradusią po palikėjos mirties, ir paveldėti ar atsisakyti paveldėjimo teisės į ½ dalį palikėjai priklausiusio turto. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad notarė, kilus abejonėms dėl potencialaus įpėdinio valios, veikė pagrįstai ir teisėtai. Todėl, nesant nustatytų sąlygų notarės veiksmų pripažinimui neteisėtais, pareiškėjo V. K. skundas dėl notarės Jūratės Mockuvienės veiksmų atmetamas.
Pareiškėjas V. K. taip pat prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl notarinių veiksmų atmetamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290-292, 510-513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. K. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.