Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Ž.“ apdailininku,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. neteisėtai trukdė vaikui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, t. y. vadindamas įvairiais įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais (debilas, išsigimėlis, idiotas) savo šeimos narį bei sugyventinės S. S. nepilnametį sūnų D. S. be jokios pateisinamos priežasties, 2014 m. rugsėjo mėnesio 5-7 d., rugsėjo 12-14 d., rugsėjo 19-21 d., rugsėjo 26-28 d., 2014 m. spalio mėnesio 3-5 d., spalio 10-12 d., spalio 17-19 d., t. y. visais savaitgaliais grasindamas fiziniu susidorojimu, uždraudė jam grįžti iš ugdymo įstaigos Šiaulių logopedinės mokyklos į biologinę šeimą, bendrauti su motina, todėl vaikas D. S. buvo priverstas išimties tvarka visais savaitgaliais gyventi mokyklos bendrabutyje, nors toks gyvenimo būdas mokyklos administracijos nėra numatytas. Šiais veiksmais N. S. neteisėtai sutrukdė vaikui D. S. pasinaudoti savo teise į tinkamą poilsį ir laisvalaikį, tinkamą bendravimą su motina, bei sukėlė jam emocinį stresą, veikė priešingai vaiko interesams, pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 1 d., 16 str. 1 d., padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 181(³) str. 1 d.

Teismo posėdžio metu N. S. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad visi jo vartojami žodžiai „debilas“, „išsigimėlis“, „idiotas“ buvo pasakyti, bet jis taip nevadino D. S.. D. S. šie žodžiai buvo pasakyti tokioje formoje: „ gal tu nori, kad tave taip vadintų“, „ar mokykloje taip dar nepradėjo vadinti“. Taip jam sakė, nes jis yra nesuvaldomo, nenuspėjo būdo, jo charakteris gali pasikeisti 10 kartų per dieną. Jis yra D. S. mamos sugyventinis. Neturi teisės su juo taip kalbėti. D. S. neuždraudė grįžti į namus savaitgaliais. Pirmą savaitę buvo pasakyta, kad negrįžtų ir būtų mokyklos bendrabutyje, bet tai pasakė susitaręs su jo mama. Jam grįžus, nupirko batus, megztinį, D. S. pasakė, kad vis tiek važiuos į mokyklą, nes nori būti mokykloje ir išvažiavo. 2014 m. spalio 11 d. buvo šeštadienis, D. S. grįžo į namus, paskui jis pats savo noru išvažiavo atgal. Jis visada išvažiuodavo iš namų pats, vos nepabėgdavo. Iš visų savaitgalių, D. S. į namus buvo grįžęs du savaitgalius. D. S. yra 16 metų. Mama domėjosi, kur jos sūnus būna savaitgaliais, jis visada būdavo mokykloje. Mokyklos direktorė pasakė, kad yra galimybė gyventi mokyklos bendrabutyje visus metus ir savaitgaliais pasilikti. Su mokyklos administracija nekalbėjo dėl savaitgalinio gyvenimo mokykloje. Jo manymu, jis D. S. negrasino. Šiuo metu jo santykiai su D. S. neblogi, nėra barnių. Jis mokosi Šiauliuose logopedinėje mokykloje, savaitgaliais grįžta namo, dažnai pas jį užeina. Dabar jis ir D. S. mama gyvena atskirai. Gyvenant su D. S. mama, beveik visi nesutarimai kildavo tik su D. S..

Liudytojas G. K. paaiškino, kad dirba socialiniu pedagogu Šiaulių logopedinėje mokykloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. 2014 m. rugsėjo pradžioje pas jį atėjusi D. S. klasės auklėtoja papasakojo, kad D. visiškai nenori važiuoti namo, kad jis nelabai bendrauja, pasidarė uždaras. D. logopedinėje mokykloje mokosi ir gyvena. Jis būna savaitę mokykloje, o savaitgaliais arba švenčių metu grįžta į namus. D. grįžo į namus pirmąjį 2014 m. rugsėjo mėnesio savaitgalį, 5-7 dienomis, po to daugiau nebevažiavo namo iki pat 2014 m. spalio 24 d. Kreipdamasi į jį, 2014 m. rugsėjo mėnesį, D. auklėtoja sakė, kad kažkas yra ne taip vaiko namuose. Po to, jis pasikvietė D., kalbėjo su juo apie tai, kodėl jis nenori grįžti į namus. D. pradėjo kalbėti apie mamos sugyventinį K. Pasakojo, kad K. neleidžia grįžti į namus, sako, kad jei grįš į namus, bus primuštas. D. brolis E. irgi mokosi logopedinės mokyklos 5 klasėje, jis grįžinėdavo savaitgaliais į namus. Matydamas, kad D. yra neramus, pasimetęs, skambino į R. Socialinių paslaugų centrą, kur jam buvo paaiškinta, kad ši šeima jiems yra žinoma, nurodė kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Jis su D. turėjo konsultacijos-pokalbius, po kurių skambindavo jo mamai ir teiraudavosi, kokia yra situacija. Kalbėjo su D. mama telefonu, ji patvirtino, kad K. jos sūnui neleidžia grįžti į namus. Iš mamos pasakojimo suprato, kad viskas prasidėjo nuo to, kad D. nepadėjo kasti bulvių, tada sugyventinis supykęs ant jo pasakė, kad tu čia nereikalingas, čia negrįžk, nes jeigu grįš, jis D. primuš. Ir socialiniams darbuotojams, ir D. mamai, buvo pasakyta, kad D. gali gyventi mokykloje ir savaitgaliais. Tačiau buvo nerimas dėl atostogų, nes per atostogas mokykla nedirba. Mama retai atvyksta į mokyklą, teiraujasi apie vaiką telefonu. D. turi mamos parašytą raštišką sutikimą, kad D. gali važiuoti savarankiškai namo. Tai galioja visus metus. Dėl konkretaus savaitgalio išvykimo į namus, žymima trečiadienį, nes reikia užsakyti maitinimą savaitgaliui. D. pasakydavo – važiuoja, ar nevažiuoja namo. Ar D. 2014 m. spalio 11 d. buvo grįžęs į namus ir po to grįžo į mokyklą, nežino. D. nuo 2014-10-24 grįžinėja namo. Grįžus po šių atostogų į mokyklą, vaiko emocinė būsena pasikeitė, jis tapo drąsesnis, judresnis, atviresnis. Su D. kalbėjosi apie tai, kaip jam sekasi namuose, jis džiaugiasi, ir to priežastis yra gyvenamosios vietos pasikeitimas, gyvenimas kitame bute.

Liudytoja E. P. paaiškino, kad dirba socialine darbuotoja su rizikos šeimomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, tai yra socialinės rizikos šeima, kuri į įskaitą įrašyta 2013-08-09, ir nuo tada šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos. Į įskaitą šeima įrašyta dėl girtavimo, dėl socialinių įgūdžių stokos ir fizinės prievartos prieš vaikus. 2014 m. rugsėjo 19 d. nuvykus į namus pas S. S., ji atvirai papasakojo, kad nebeįmanoma gyventi su sugyventiniu, kad namuose situacija yra labai sunki, kad jie tarpusavyje nesutaria, kad vyras vartoja alkoholį. Alkoholį jis vartoja tik savaitgaliais, kada socialinis darbuotojas nesilanko. Papasakojo, kad šeimoje kyla dideli barniai, prieinama iki muštynių. Esminė priežastis dėl ko buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių yra tai, kad S. S. nepilnametis sūnus D. S. negali grįžti į namus, nes iš mamos pasakojimų buvo aišku, kad sugyventinis neleidžia vaikui grįžti į namus. Taip pai buvo išsiaiškinta, kad buvo grasinimai, jei vaikas grįš, tai sugyventinis N. S. jį užmuš, išvarys, po to užmuš ir S. S., t. y. N. S. grasino atimti gyvybę. S. S. paaiškino, kad vaikas turi neįgalumą. Jos sugyventinis pyksta ant vaiko, kad jis viską daro lėtai, kad ne taip daro, tiesiog jis jaučia neapykantą vaikui. S. S. pasakojo, kad N. S. vaiką vadina visokiais baisiais įžeidžiančiais žodžiais. Vaikas negalėjo grįžti namo nuo 2014 m. rugsėjo 5 d., trumpam buvo grįžęs prieš N. S. gimtadienį, jo pasveikinti, po to išvažiavo atgal į mokyklą. Vaikas bijojo pasilikti, anot S. S., vaikas specialiai buvo iškviestas, kad jį galima būtų nubausti fiziškai. Kadangi vaikas išvažiavo, tuomet namuose 2014 m. spalio 11 d. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjo pati S. S., ji buvo spardoma kojomis.

Liudytoja S. S. paaiškino, kad D. S. yra jos sūnus. N. S. yra jos sugyventinis. Jie abu nesutaria. Buvo, kad N. S. vadino jos sūnų D. S. negražiais įžeidžiamais žodžiais. 2014-10-16 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje rašytame paaiškinime surašė viską teisingai. Per N. S. gimtadienį vaikas buvo grįžęs į namus, bet tą pačią dieną išvažiavo. Tą pačią dieną ji nukentėjo fiziškai nuo N. S.. Neprisimena, ar D. grįžo 2014 m. rugsėjo mėnesio pirmą savaitgalį – 5-7 dienomis, į namus.

Vadovaudamasis LR ATPK 257 str., teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

N. S. pažeidimas įrodytas daliniu jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu bei byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta medžiaga: 2014-10-16 S. S. paaiškinimu, kuriame išdėstytas aplinkybes ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro informacija apie S. S. šeimą, Šiaulių logopedinės mokyklos informacija apie D. S., administraciniu teisės pažeidimo protokolu.

N. S. iš dalies pripažino padaręs administracinės teisės pažeidimą, paaiškino, kad neleido D. S. grįžti į namus, tačiau tai darė su jo motinos pritarimu. Taip pat nurodė, kad vartojo įžeidžiamus žodžius, tačiau ne konkrečiai D. S. atžvilgiu, o pateikdamas jam pavyzdžius, dėl ko, vaikas tokiais žodžiais galėtų būti vadinamas. Liudytoja S. S. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu duodama parodymus, nurodė tas pačias aplinkybes, kad N. S. grasino jos sūnui, neleido savaitgaliais grįžti į namus, vadino negražiais įžeidžiančiais žodžiais. Liudytojas G. K. patvirtino aplinkybes, kad D. jam pasakojo, jog jo mamos sugyventinis neleidžia jam grįžti į namus savaitgaliais, grasina užmušti, jei jis grįš į namus. Nurodė, kad vaikas negrįždavo namo savaitgaliais, būdavo mokyklos bendrabutyje. Po to, kai D. S. mama ir N. S. pradėjo gyventi atskirai, vaiko emocinė būsena pasikeitė, jis tapo drąsesnis, judresnis, atviresnis. Liudytoja E. P. parodė, kad S. S. jai papasakojo, kad sugyventinis jaučia neapykantą jos sūnui, kabinėjasi prie jo, nes vaikas yra neįgalus, viską daro lėtai, tai erzina sugyventinį. N. S. vaiką vadina negražiais įžeidžiamais žodžiais. Byloje nėra jokių duomenų apie liudytojų R. K. ir E. P. interesą N. S. apkaltinti nepagrįstai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti ir liudytojos S. S. parodymais, kurie yra analogiški ir rašytame paaiškinime, ir teismo posėdžio metu. Teismas sprendžia, kad N. S. pozicija, kad jis nevadino vaiko įžeidžiančiais žodžiais, kad D. S. pats nenorėjo grįžti namo, yra gynybinė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, N. S. padarytas pažeidimas laikytinas visiškai įrodytu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie N. S. patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra.

LR ATPK 181(3) str. 1 d. numatytas pažeidimas – už trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų (28,00 Eur), nenumatant skirtinos baudos minimalaus dydžio. Pagal LR ATPK 24 str., už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dešimt litų (2, 80 Eur). Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, N. S. asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina didesnė nei minimali straipsnio sankcijoje už įvykdytą teisės pažeidimą numatyta bauda, tikint, kad ji bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR ATPK 224, 280-284, 286-287, 291-293 str., str., teisėja

nutaria:

N. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181(3) str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – 14,00 Eur (keturiolikos eurų 00 ct) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti nuobaudą gavimo dienos, o jei nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo skundo atmetimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 6030, sąskaitos Nr. LT 247300010112394300). Sumokėjus baudą, kvito šaknelę būtina pristatyti teismui, priešingu atveju, bauda bus išieškoma per antstolius.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.