- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3300-485/2009 pagal ieškovo UAB „Kaminta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kaminta“ kreipėsi su 2009 m. spalio 26 d. ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą, vykdomą supaprastinto atviro konkurso būdu „Raudondvario dvaro sodybos pilies (G254K1) rekonstravimas, įgyvendinant investicinius projektus „Raudondvario dvaro sodybos pilies kompleksinis pritaikymas turizmo reikmėms“ ir „Šilumą taupančių priemonių diegimas Raudondvario dvaro pilyje“.
Ieškovas UAB „Kaminta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo ir uždrausti atsakovui pradėti vykdyti naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto. Prašyme nurodoma, kad perkančiosios organizacijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimas nutraukti minėtą viešąjį pirkimą suvaržė ieškovo teisę tinkamai dalyvauti viešajame pirkime bei sąžiningai konkuruoti dėl pripažinimo viešojo pirkimo laimėtoju. Ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina, kadangi atsakovas gali pradėti vykdyti naują viešąjį pirkimą, dėl ko gali būti sudaryta nauja viešojo pirkimo sutartis ir esant tokioms aplinkybėms, teisingumo vykdymas šioje byloje pasidarys sudėtingesnis arba neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Kaminta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Nutartyje rašoma, kad konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Remdamasis tokiu įstatyminiu reguliavimu, teismas padarė išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymo, taikymas yra aktualus tol, kol nėra įvykę įvykiai, nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. kol nėra sudaryta pirkimo sutartis arba nustatytas projekto konkurso laimėtojas, nėra atmestos visos paraiškos ar pasiūlymai, nėra nutrauktos pirkimo procedūros. Kadangi nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo procedūros laikytinos pasibaigusiomis, o ieškinyje yra keliamas klausimas dėl procedūrų pasibaigimo teisėtumo, teismo nuomone, šiuo atveju išnyko teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje, nes toks procesinis veiksmas tapo teisiškai bereikšmis. Teismas pažymėjo, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui skelbti naują konkursą, ieškovas visiškai neargumentavo, kodėl jis negalėtų dalyvauti naujai paskelbtame konkurse ir taip įgyvendinti savo siekius ir kodėl vienintelis jo interesų gynimas būtų vykusio konkurso tęsimas. Ieškovas nenurodė, kuo naujai paskelbtas konkursas pažeistų jos interesus. Kauno rajono savivaldybės administracijos supaprastinto atviro konkurso sąlygų 14.8 punktas numatė, jog minėto projekto darbai bus vykdomi ir už juos atsiskaitoma tik gavus finansavimą konkrečiam investiciniam projektui iš ES struktūrinių fondų. Teismo nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą, nes jos sukeltų neproporcingai sunkius padarinius viešajam interesui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad uždraudus atsakovui skelbti naują konkursą minėtoms paslaugoms pirkti, būtų užkirstas kelias atsakovui disponuoti gautomis iš atitinkamų fondų lėšomis bei labai užvilkintų pačios programos įgyvendinimą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kaminta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas savo ieškinyje teismui ginčija atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą, reikalaudamas šį sprendimą panaikinti. Atsakovo neteisėti ir nepagrįsti veiksmai ne tik suvaržė ieškovo teisę tinkamai dalyvauti viešajame pirkime, bet ir panaikino teisėtus lūkesčius laimėti vykusiame konkurse. Kadangi atsakovo sprendimas nemotyvuotas ir jame nenurodytos aplinkybės, dėl kurių pirkimo procedūra nutraukta, todėl manytina, kad nėra priežasčių, dėl kurių ieškovas vėl negalėtų dalyvauti naujai skelbtiname konkurse. Neteisėtas atsakovo sprendimas negali būti teisėtu pagrindu pradėti naują viešųjų pirkimų procedūrą.
2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą yra apskųstas teismui, manytina, kad viešojo pirkimo procedūros nėra pasibaigusios ir toks procesinis veiksmas kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo yra teisiškai reikšmingas, o teisinis pagrindas, numatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 3 dalyje, nėra išnykęs.
3. Teismas nesivadovavo civilinio proceso principais ir nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netiesiogiai pasisakė dėl viešojo pirkimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. suformavo išankstinę nuomonę.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje byloje pažeidžia ne tik teisingumo principą, bet ir viešąjį interesą, kadangi pripažįstant tik perkančiosios organizacijos interesus ir paneigiant kitų asmenų teisėtus interesus, yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Kaminta“ atskirąjį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad ieškovas reikalauja sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, kurios jau nevyksta, nes atsakovas yra priėmęs sprendimą jį nutraukti. Niekuo nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo teiginys, jog atsakovo sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą yra apskųstas teismui ir sprendimas byloje nėra priimtas, todėl viešojo pirkimo procedūros nėra pasibaigusios. Ieškovas viešąjį interesą traktuoja siaurindamas jį iki šalių interesų pusiausvyros, tuo tarpu atsakovas, kaip pirkimų organizatorius, turi užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ne dėl savo interesų, o dėl nepriekaištingo investiciniam projektui skiriamų lėšų panaudojimo. Be to, ieškovui niekas neužkerta kelio lygiateisiais pagrindais dalyvauti ir naujo viešojo pirkimo konkurse. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi teismas nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jeigu tai būtina, siekiant apginti viešąjį interesą. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.
Skundžiama nutartimi teismas netenkino prašymo sustabdyti pirkimo procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo ir uždrausti atsakovui pradėti vykdyti naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto. Pagal VPĮ (čia ir toliau tekste vadovaujamasi VPĮ redakcija, galiojusia atsakovo vykdyto viešojo pirkimo paskelbimo momentu, įvertinant 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1673 atliktus paskutinius tuo momentu VPĮ pakeitimus) 95 straipsnio 1 dalį tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VPĮ 7 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada pirkimas yra laikomas pasibaigusiu. VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad pirkimas yra laikomas pasibaigusiu, kai pirkimo procedūros yra nutraukiamos. Nors viešojo pirkimo dalyvis turi teisę VPĮ nustatyta tvarka ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras, teisėjų kolegija vadovaujasi nuostata, kad pirkimo pabaiga laikytina perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą (VPĮ nustatytais atvejais – gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą) priėmimo momentas. Pagal turimus duomenis perkančioji organizacija – Kauno rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 8 d. nusprendė pirkimą nutraukti, todėl nuo to sprendimo priėmimo momento perkančiosios organizacijos vykdytas viešasis pirkimas yra pasibaigęs. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje, nes toks procesinis veiksmas pasidaro teisiškai bereikšmis. Dėl šios priežasties ieškovo UAB ,,Kaminta“ atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad viešojo pirkimo procedūros nėra pasibaigusios, nes atsakovo sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą apskųstas teismui, yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netaikė ir kitos ieškovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimo atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai pradėti naują viešąjį pirkimą „Raudondvario dvaro sodybos pilies (G254K1) rekonstravimas, įgyvendinant investicinius projektus „Raudondvario dvaro sodybos pilies kompleksinis pritaikymas turizmo reikmėms“ ir „Šilumą taupančių priemonių diegimas Raudondvario dvaro pilyje“. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, kai yra pagrindo manyti, jog bus pažeistas viešasis interesas. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos organizuojamo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 14.8 punktą projekto darbai bus vykdomi ir už juos atsiskaitoma gavus finansavimą konkrečiam investiciniam projektui iš ES struktūrinių fondų. Teismo nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą, nes sukeltų neproporcingai sunkius padarinius viešajam interesui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad uždraudus atsakovui skelbti naują konkursą minėtoms paslaugoms pirkti, būtų užkirstas kelias atsakovui disponuoti gautomis iš atitinkamų fondų lėšomis, labai užvilkintų pačios programos įgyvendinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomas pirkimas susijęs su viešuoju interesu. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje byloje pažeidžia tiek teisingumo principą, tiek viešąjį interesą, kadangi pripažįstant vien perkančiosios organizacijos interesus ir paneigiant kitų asmenų teisėtus interesus, nesilaikoma šalių interesų pusiausvyros. Tačiau ieškovas nenurodė, kuo ir kaip pažeistų jo interesus iš naujo skelbtinas viešojo pirkimo konkursas. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešą interesą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje byloje, visų pirma, susijęs su viešo intereso apsaugos užtikrinimu ir tik užtikrinus viešą interesą reikėtų spręsti, kiek tai gali turėti įtakos siekiant ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu kolegija daro išvadą, kad būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų viešo intereso apsaugos, o tuo pačiu pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) ir neatitiktų teisėtų visuomenės tikslų. Kolegija taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime pateiktu argumentu, kad ieškovas viešąjį interesą traktuoja susiaurindamas jį tik iki bylos šalių interesų lygsvaros, nors atsakovas, kaip pirkimų organizatorius, privalo užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ne dėl savo interesų, o siekdamas užtikrinti nepriekaištingą investiciniam projektui skiriamų lėšų panaudojimą.
Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškiniu ginčija atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą, reikalaudamas šį sprendimą panaikinti. Savo ieškinį ieškovas grindžia atsakovo neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais, nemotyvuotu sprendimu, kuris ne tik suvaržė ieškovo teisę tinkamai dalyvauti viešajame pirkime, bet ir panaikino teisėtus lūkesčius laimėti konkursą. Kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo, nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o vertina tik tai, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo procesinį sprendimą. Šiuo atveju sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo UAB „Kaminta“ atskirojo skundo argumentu, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismas netiesiogiai pasisakė dėl viešojo pirkimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. suformavo išankstinę nuomonę. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties turinys neleidžia daryti tokios išvados. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje stadijoje teismas nesvarsto, ar ieškinys pagrįstas, ar ne, o sprendžia klausimą dėl galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atsižvelgė į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimo, tačiau nesprendė dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį tik į viešąjį interesą, kuris šiuo atveju galėtų nukentėti uždraudus atsakovui vykdyti naują viešąjį pirkimą, kurio objektas - Raudondvario dvaro sodybos pilies rekonstravimas ir kompleksinis pritaikymas turizmo reikmėms.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.