Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl eismo įvykio, įvykusio 2007 m. gegužės 30 d., apie 21.56 val., Baldžio gatvėje, Vilniuje, kurio metu V. Š. (V. Š.) vairuojamas automobilis partrenkė bei sužalojo pėsčiąją D. K.. Buvo nustatyta, kad šis eismo įvykis kilo dėl to, kad D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 93.4 punkto reikalavimus (Kelių eismo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 8 d.), t. y. išbėgo į kelio važiuojamąją dalį iš už stovinčios transporto priemonės, neįsitikinusi, kad tai bus saugu ir nėra artėjančių transporto priemonių. Atsižvelgus į tai, kad šio eismo įvykio metu nukentėjo pati D. K., o vairuotojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantei už ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą 2008 m. spalio 27 d. Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 50 litų bauda.

ATPK 131 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad pėsčiųjų nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama <...>, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. Administracinio teisės pažeidimo protokole, formuluojant kaltinimą, yra nurodyta ir konkreti Kelių eismo taisyklių nuostata, kurios pažeidimu kaltinama D. K., t. y. KET 93.4 punktas. Šiame KET punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) buvo nurodyta, jog pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių (analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios KET redakcijos 55.4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. K. padarė ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl plačiau dėl to nepasisakys. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pati D. K. iš esmės neneigia padariusi pažeidimą, tačiau ji mano, kad terminas priimti nutarimą, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda, buvo pratęstas jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, todėl administracinė nuobauda jai negalėjo būti paskirta.

ATPK 35 straipsnyje yra nustatyti terminai, per kuriuos gali būti paskirta administracinė nuobauda. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę <...>, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>“. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių, ATPK 35 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai gali būti pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

ATPK 35 straipsnyje nėra detalizuota termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo tvarka, o tik išvardyti atvejai, kurie gali būti pagrindas pratęsti šį terminą. Aiškinant šią teisės normą termino pratęsimo aspektu, darytina išvada, kad termino pratęsimas turi būti atliktas priimant atitinkamą procesinį sprendimą, o tokį sprendimą gali priimti tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek organas, nagrinėjantis administracinę bylą iš esmės, tokiame sprendime turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju - pasibaigė ir atnaujinama (Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 122-125, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N575-3394/2009). Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N3 -1601/07). Procesinių terminų skaičiavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais yra nurodyta jo pradžia.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2008 m. gegužės 10 d. (b. l. 10), todėl administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ar terminas administracinei nuobaudai paskirti galėjo būti pratęstas iki 2008 m. liepos 10 d. Institucija nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą priėmė 2008 m. liepos 10 d., t. y. paskutinę šio termino dieną. Šiuo nutarimu buvo nuspręsta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki 2008 m. lapkričio 30 d. (b. l. 13). Apeliantės argumentas, kad nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą turi būti registruojamas šį nutarimą priėmusioje institucijoje, visų pirma, nepagrįstas įstatymo norma, be to, tokio pobūdžio procesinis pažeidimas pats savaime nedaro nutarimo neteisėtu. Teismas taip pat neturi pagrindo manyti, jog institucijos 2008 m. liepos 10 d. nutarimas yra priimtas atgaline data, kadangi to nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

Apeliaciniame skunde nurodytas apeliantės argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti išnagrinėta per 15 dienų, taip pat yra atmetamas. D. K. iš esmės teisingai nurodo, jog ATPK 282 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama byla, tačiau šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau, negu numatyta ATPK 35 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, 2008 m. liepos 10 d. nutarimu terminas skirti nuobaudai buvo pratęstas iki 2008 m. lapkričio 30 d. Be to, pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai nenumato, kad toks galimai padarytas ATPK 282 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas pats savaime būtų pagrindas panaikinti galutiniam procesiniam sprendimui.

Remdamasi aptartu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, o administracinė nuobauda D. K. buvo paskirta laikantis ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai vertino pateiktus įrodymus. Nuobauda paskirta laikantis ATPK 30 ir 24 straipsniuose įtvirtintų taisyklių. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.