- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-612-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00888-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- V. S., R. S.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-612-278/2011
Teisėja V.Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00888-2011-1
2011 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1787-452/2011 pagal ieškovo I. T. ieškinį atsakovams V. S. , R. S. , trečiajam asmeniui Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei dėl išlaikymo palikėjo mirties dieną ieškovui reikalingumo ir dėl paveldimo turto dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad 2009-07-29 mirus sutuoktinei A. T. jis liko gyventi jų pastatytuose namuose ir pilnai disponuoja po žmonos mirties visu likusiu turtu. Teigia, jog iš notarės sužinojo, kad A. T. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko V. S. ir R. S. . Nurodė, kad sutuoktinės mirties dieną jam buvo 81 metai, nes jis ir sutuoktinė gyveno tik iš jų abiejų pensijų, kitų pajamų negaudavo, todėl jam reikalingas išlaikymas ir jis pretenduoja į palikimo privalomąją dalį. Teigia, jog nuo 2008 m. prašė skirti socialinę priežiūrą, jis yra persirgęs infarktu, yra išėminio insulto požymiai, todėl neturi galimybių gauti papildomų pajamų. Nurodė, kad iki žmonos mirties turėjo ūkį, augino gyvulius, o po to gyveno iš pensijos. Visas turtas, kurį jie su žmona sugyveno, yra įgytas santuokoje. Prašė teismą pripažinti, kad A. T. mirties dienai jam buvo reikalingas išlaikymas ir nustatyti, kad jam priklauso ½ testatorės turto dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesuformulavo ieškinio reikalavimo dėl turto dalių nustatymo, neįvardijo, kokį turtą ir kokia nuosavybės forma (asmenine ar bendrąją jungtine) jis su sutuoktine įgijo, todėl vien tik prašymas pripažinti, kad sutuoktiniams I. T. ir A. T. priklausė po ½ dalį jų santuokoje įgyto turto, nelaikytina tinkamu ieškinio reikalavimo suformulavimu. Ieškovas neįvardijo, koks turtas ir kaip jis įgytas, nereiškė reikalavimo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe ar jį atidalinti, nustatyti turto dalis ir pan. Nurodė, kad pagal bendrą taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą nėra išduotas, todėl ieškovas nežino, kokia paveldimo turto dalis priklauso atsakovams. Tik žinodamas, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į visą turtą, jis turės teisę reikšti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas, kadangi ieškovo teisė dar nėra pažeista. Nurodė, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, esant gyvai sutuoktinei, buvo darbingas, gaudavo papildomų pajamų, todėl neįrodyta aplinkybe, kad velionė A. T. iš savo pensijos teikė finansinę paramą ieškovui ir kad ši parama buvo pagrindinis, nuolatinis ir vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis. Be to, nurodė, kad ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis turėjo kitų, su sveikatos gydymu ir vaistų pirkimu susijusių papildomų išlaidų, kurių negalėtų pats apmokėti ar jas padengdavo A. T. . Teismas konstatavo, kad ieškovas, gaudamas 734,77 Lt pensiją ir papildomų pajamų iš laikomo ūkio, turėdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turėjo pakankamai pajamų, reikalingų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl palikėjos mirties dieną išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Nustačius, kad ieškovas neturėjo teisės į privalomąją palikimo dalį po savo sutuoktinės mirties, negali būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jam po testatorės mirties priklauso ½ jos paveldimo turto dalis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. T. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto dalių nustatymo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą, o dalyje dėl ieškovo teisės į privalomą palikimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad yra nesuformuluotas ieškinio reikalavimas, bylą dalyje dėl santuokoje įgyto turto dalių nustatymo išnagrinėjo ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Mano, jog teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą siejo su tuo, kad atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą dar nėra išduotas, todėl jis nežino, kokia paveldimo turto dalis jiems priklauso, ir kad jo teisės nėra pažeistos. Nurodo, kad prašė teismą nustatyti kam ir kokia santuokoje įgyto turto dalis priklausė sutuoktinės A. T. mirties dieną, tačiau ieškovui savo reikalavimo tinkamai suformuluoti nepavyko. Teismas, nustatęs aplinkybę, jog ieškovas nesuformulavo ieškinio reikalavimo, privalėjo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, o šio reikalavimo neįvykdžius, palikti ieškinį nenagrinėtą. Teismas tokių priemonių nesiėmė, taip pažeisdamas CPK 115 ir 296 straipsnių nuostatas. Nesutinka su teismo išvadomis, kad sutuoktinės mirties dieną 2009-07-29 buvo darbingas. Byloje esantys duomenys apie sveikatos būklę, dėl kurių teismas savo sprendime nieko nepasisakė, patvirtina, kad jis turėjo rimtų sveikatos problemų, buvo patyręs infarktą, nustatyti išeminio insulto požymiai. Po sutuoktines mirties be kitų asmenų priežiūros negalėjo gyventi. A. T. mirties dieną vieninteles pajamas sudarė gaunama pensija, kurios pragyvenimui ir gydymo išlaidoms neužtekdavo, todėl A. T. jį išlaikė iš savo pensijos. Yra įregistravęs ūkininko ūkį, tačiau realių pajamų iš jo negauna. Teismas nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos per 2008 - 2010 m. jam išmokėjo 48 487,50 Lt paramos sumą, tačiau šią pažymą vertino formaliai, neanalizavo jos turinio, todėl neįvertino fakto, kad didžiąją paramos dalį sudarė kompensacinės išmokos žemės apželdinimui mišku, kurios buvo panaudotos miško priežiūrai ir apsaugai. Pažymoje taip pat nurodoma, kad 2008 - 2010 m. jis gaudavo tiesiogines išmokas už kvotinį pieną ir gyvulius. Minėti duomenys taip pat neteisingi, kadangi gyvulių, už kuriuos šios išmokos yra skiriamos, neaugino nuo 1998 m. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad turimos 15 ha žemės prižiūrėti nėra pajėgus, todėl samdo žmones ir moka jiems atlyginimą iš savo pensijos. Buvo planuojama sudaryti dovanojimo sutartį, pagal kurią A. K. ir D. K. dovanojo 50 arų žemės sklypą, o jie įsipareigojo iki gyvos galvos aprūpinti malkomis, nušienauti pakeles, padėti šieno sutvarkymo darbuose, padėti su transportu, apsodinti medelius 10,10 ha miško plote, tačiau sudaryta ir vykdoma minėta sutartis niekada nebuvo, todėl yra niekinė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar ieškovui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, byloje esančius įrodymus vertino formaliai ir paviršutiniškai, taip pažeisdamas įrodymų vertinimą nustatančias civilinio proceso normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. S. ir R. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl turto dalių nustatymo, teisingai nurodydamas, kad nesant jiems išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovo teisė nėra pažeista. Be to, ieškovas gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kad jam būtų išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad po sutuoktinės mirties pas jį apsigyveno E. M. , kuri padeda jam prižiūrėti ūkį. Iš tokių ieškovo argumentų darytina išvada, kad jis laiko ūkį, iš kurio gauna naudos ir pats jį prižiūri, o E. M. jam tik padeda. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo reikalingumo ieškovui, pagrįstai vertino visas palikimo atsiradimo dieną I. T. gaunamas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, jo konkrečius poreikius, sudarančius būtinų jo reikmių visumą. Be to, pagrįstai įvertino, kad ieškovas gauna reguliarias pajamas - 737,77 Lt senatvės pensiją kas mėnesį, turi žemės, kurios dalis apsodinta mišku, taip pat daržą, šiltnamius, pats augina ožkas, yra įregistravęs ūkininko ūkį, jo vardu registruoti 2 traktoriai, dvi priekabos, už padovanotą žemę gauna malkų. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis pats negali dirbti žemės, vairuoti traktorių, neatima iš jo galimybės disponuoti šiuo turtu: išnuomoti, parduoti ir iš to gauti pajamas, reikalingas pragyvenimui. Teigia, jog teismas pagrįstai nurodė, kad I. T. nepateikė dokumentų, įrodančių, jog turėjo išlaidų, susijusių su gydymu, vaistų pirkimu, ar kitų išlaidų, reikalingų patenkinti jo konkrečius poreikius, kurių pats negalėjo apmokėti ir jas būtų padengusi velionė A. T. .
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2009-07-29 mirė ieškovo sutuoktinė A. T. , kuri testamentu visą turtą lygiomis dalimis paliko atsakovams V. S. ir R. S. (1 t., b. l. 8). Ieškovas I. T. nurodė, kad sutuoktinės mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Įstatymuose vartojama sąvoka „išlaikymas“ nėra atskleidžiama, todėl jos turinio universaliai apibrėžti negalima. Kalbine prasme „išlaikymas“ reiškia lėšų teikimą asmeniui, kad šis galėtų pragyventi, todėl galima teigti, kad išlaikymo reikalingumas ar jo faktinis teikimas įstatymų siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai, pvz., yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos būklės (neįgalus, invalidas), arba kitų svarbių priežasčių. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005, 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005, 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006 irt kt.). Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėja A. T. , sudarydama testamentą atsakovų naudai, nušalino nuo paveldėjimo ieškovą, sutuoktinį I. T. . Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams grindžiamas šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove, todėl kiekvienoje konkrečioje byloje teismas privalo taikyti teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4d.). Konstatuotina, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną ieškovo I. T. gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant atsižvelgtina į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktinės mirties dieną I. T. buvo pensijinio amžiaus, jam buvo mokama 770,09 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (3 t., b. l. 25-29). Byloje nustatyta, kad minėtu metu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 15,1868 hektarų žemės sklypas, iš jų 12 ha apsodinta mišku, jo vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis (3 t., b.l. 77, 94-96, 112-117). Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, ieškovo ūkis nuo 2008 m. gavo išmokas už žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, taip pat tiesiogines išmokas už kvotinį pieną ir gyvulius (3 t., b.l. 90). Minėtas išmokas ieškovas gauna ir šiuo metu, kas leidžia daryti išvadą, kad iš ieškovui priklausančio ūkio pajamos buvo gaunamos tiek sutuoktinei esant gyvai, tiek ir šiuo metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį turto ieškovas yra padovanojęs tretiesiems asmenims, kurie yra įsipareigoję teikti jam malkas, šienauti pakeles, tvarkyti šieną, padėti transportu, sodinti medelius ir kt. (1 t., b.l. 169). Aplinkybę, jog ieškovas augino gyvulius ir gavo pajamų, kad minėtą ūkį turi ir šiuo metu bei gauna pajamų, iš dalies pirmosios instancijos teismui patvirtino ir liudyt. E. M. (3 t., b.l.129-132). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų ieškovo paaiškinimų matyti, jog jis iki sutuoktinės mirties yra gavęs palikimą ir turi santaupų. Minėti duomenys patvirtina, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovo gaunamos ir turimos pajamos buvo pakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog nors ieškovas yra pensijinio amžiaus, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad gaunamų pajamų jam nepakako asmeniniams poreikiams tenkinti ir jį išlaikė sutuoktinė (CPK 178 str.). Iš ieškovo paaiškinimų teismui nustatyta, kad jo ir sutuoktinės gaunama valstybinio socialinio draudimo pensija buvo vienoda, be to, A. T. turėjo sveikatos sutrikimų, kas leidžia daryti išvadą, kad jos gaunama pensija buvo panaudojama asmeniniams poreikiams tenkinti (3 t., b.l. 129-132). A. T. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad iki sutuoktinės mirties šalių turimą ūkį pastoviai prižiūrėjo tretieji asmenys. Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog sutuoktinės mirties dieną ieškovas, nors ir buvo pensijinio amžiaus ir gaudavo pensiją, iš esmės buvo darbingas, gaudavo papildomų pajamų. Ieškovas neįrodė, jog iš gaunamos pensijos sutuoktinė teikė jam išlaikymą ir ši parama buvo nuolatinis bei vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti sveikatos sutrikimai nepaneigia fakto, kad ieškovas tiek sutuoktinei esant gyvai, tiek ir šiuo metu gauna pakankamai pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Nors apeliantas nurodo, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenys apie išmokas už gyvulius bei pieną neatitinka tikrovės, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. I. T. teiginiai, kad yra priverstas mokėti samdomiems darbuotojams atlyginimus iš gaunamos pensijos, vertintini kritiškai ir nepagrįsti neginčijamais įrodymais. Pateikti duomenys apie vykdomus mokėjimus UAB „Girios tyla“ už miško priežiūrą ir apsaugą nepatvirtina, jog minėtiems mokėjimams nepakanka gaunamų Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų (3 t., b.l. 67, 69-71, 90). Byloje pateikti 2010-01-11 mokėjimo nurodymai apie mokėjimus A. K. įmonei bei 2010-11-03 UAB „Girios tyla“, kurios vadovas yra A. K. rodo, jog už miško priežiūrą minėtu laikotarpiu sumokėta 7 628,69 Lt, tuo tarpu 2009-12-24 - 2010-12 29 laikotarpiu ieškovui tik miško priežiūrai skirta 15 394,64 Lt parama (3 t., b.l. 67, 69, 90). Be to, liudytoja E. M. teismui nurodė, kad ji rūpinasi ieškovu, prižiūri jam priklausančius šiltnamius, gyvulius ir ieškovas jokio užmokesčio jai nemoka. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog gaunamos pajamos ir šiuo metu yra pakankamos ieškovo poreikiams patenkinti.
Ieškovas prašė teismą pripažinti, kad po sutuoktinės mirties jam priklauso ½ santuokoje įgyto turto. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, jog yra preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš byloje esančio 2005-12-06 A. T. sudaryto testamento matyti, kad A. T. po mirties atsakovams paliko visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl išduodant paveldėjimo liudijimą V. S. ir R. S. gali paveldėti tik mirusiajai priklausiusį asmeninį bei ½ d. santuokoje įgyto turto (1 t., b.l. 8). Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad dėl santuokoje su A. T. įgyto turto yra kilęs ginčas, ar kad konkretus atskiras turtas, registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra jo asmeninis turtas, minėtų aplinkybių nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Teismas pagrįstai nurodė, kad nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovo teisės nėra pažeistos, o kilus ginčui dėl paveldimo turto, šalys turės teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo atskiru ieškiniu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismui palikti ieškinį nenagrinėtu, nebuvo pagrindo.
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.