- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-3879-771/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03020-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Pažeidėjas
- D. Ž.
- Advokatai
- Rimvydas Butis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajam R. S., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Rimvydui Bučiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. 2014 m. rugsėjo 2 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodama J. Ž. priklausančią transporto priemonę „Nissan Almera“, v.n. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama nepaliko saugaus tarpo iš šono nuo stovinčio R. S. priklausančio automobilio OPEL VECTRA, v.n. (duomenys neskelbtini) jį kliudė it apgadino;
be to, ji buvo kaltinama, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama kelių eismo taisykles.
D. Ž. kalta prisipažino visiškai bei parodė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 16.00 val. važiavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kiemo ir suko į dešinę pusę. Priešais ją važiavo krovininis automobilis. Įvertinusi atstumą tarp krovininės transporto priemonės ir stovėjusio lengvojo automobilio, pravažiavo pro tarpą tarp jų. Prasilenkimo metu ji nepajuto, kad kliudė lengvąjį automobilį. Įvykio metu jos automobilyje grojo muzika, o ir šalia važiuojančio krovininio automobilio variklis garsiai dirbo. Kitą rytą, valydama automobilį, pamatė įbrėžimus ant veidrodėlio. Nuvažiavusi į darbą, po kelių valandų pamatė prie savo automobilio du asmenys, kurie apžiūrinėjo jos automobilį. Pokalbio su jais metu sužinojo, kad įvykio dieną kliudė svetimą transporto priemonę. Pasiūlė nukentėjusiajam užpildyti deklaraciją dėl kelių eismo įvykio. Apgadinto automobilio savininkas atsakė, kad jie gali susitarti ir be draudimo. Nukentėjusysis už apgadintą automobilį paprašė 1000 Lt, tačiau ji nesutiko. Ji vairuoja automobilį 16 metų, už kerlių eismo taisyklių pažeidimus nebausta. Pripažįsta, kad galėjo dėl neatsargumo apgadinti svetimą priemonę, tačiau nepripažįsta, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nukentėjusysis R. S. teismo metu parodė, kad įvykio dieną, apie 7.00 val., automobilį paliko Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu. Apie 15.30 val. automobiliu grįžo į namus, pastebėjo dešinėje automobilio pusėje ant bamperio ir sparno dažų įbrėžimus. Ant padarytų apgadinimų matėsi vyšninės spalvos dažai. Kitą dieną, nuėjęs į darbą, peržiūrėjo filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje pamatė jo automobiliui apgadinimus padariusią transporto priemonę. Kai surado tą automobilį, jo savininkė paaiškino, kad nepajuto jokio atsitrenkimo į svetimą transporto priemonę.
Liudytojas A. V. teismo metu parodė, kad 2014-09-04 buvo gautas pranešimas nuvykti į Šiauliuose, esančią (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės apgadinimo. Nuvykęs į vietą, apklausė policijos pareigūnus iškvietusį asmenį, peržiūrėjo užfiksuotą vaizdo įrašą, išsikvietė pažeidėją ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apgadinimai ant eismo įvykį padariusio asmens automobilio buvo ant dešinio automobilio šono, o nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės užpakalinis bamperis. Apgadinimai ant automobilių buvo slystančio pobūdžio. Abiejų automobilių apgadinimų aukštis atitiko. Eismo įvykio kaltininkė sakė, kad nepajuto, kaip kliudė kitą automobilį, tačiau paties apgadinimo fakto, kad važiuodama galėjo kliudyti kitą automobilį, neneigė.
Liudytoja K. S. teismo metu parodė, kad rugsėjo pradžioje buvo gautas iškvietimas dėl automobilio pasišalinimo iš įvykio vietos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijoje. Nuvykę į įvykio vietą, apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį. Pranešėjas nurodė galimą pažeidėją. Padarė abiejų automobilių apgadinimų išmatavimus. Apgadinimų aukščiai sutapo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pats rado kaltininką, nes viskas buvo užfiksuota vaizdo kameromis. Bematuojant padarytus apgadinimus, išėjo pati kaltininkė, bet nepamena, ką pasakojo.
Liudytojas D. R. teismo metu parodė, kad D. Ž. jį pasikvietė, kad padėtų pasikalbėti su per eismo įvykį apgadinto automobilio savininku. Ji sakė, kad važiuodama prisilietė prie kito automobilio. Apie tai jai paskambinęs pranešė nukentėjusysis. D. Ž. paaiškino, kad pamatė, kaip svetimi žmonės apžiūrinėja jos automobilį, išėjo parūkyti ir sužinojo apie padarytą eismo įvykį. Nesakė, kad važiuodama, ką nors būtų kliudžiusi, ar pajutusi. Apžiūrėjus automobilį, matėsi šiek tiek įbrėžtas bamperis. Ant D. Ž. automobilio buvo juostelė, tokia, kaip dulkelės būtų nubrauktos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. Ž. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta liudytojų parodymais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), D. Ž. paaiškinimu (6 b. l.), R. S. paaiškinimu (7 b. l.), policijos pareigūnų A. V. ir K. S. tarnybiniais pranešimais (8, 9 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (10, 11 b. l.), išrašu apie asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (14 b. l.), vaizdo įrašu (16b. l.)
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, D. Ž. asmenybę (administracine tvarka nebausta), į tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad D. Ž. skirtina nuobauda – bauda, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Tiek duodama parodymus teisme, tiek savo paaiškinime D. Ž. teigė, kad nejuto jog kliudė R. S. priklausantį automobilį ir jį apgadino. Neneigė savo kaltės ir norėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Iškviesti policijos pareigūnus bei pranešti draudimui apie įvykį, nepavykus susitarti. Pats apgadinto automobilio savininkas R. S. nesutiko pranešti policijai ir draudimui ir tik D. Ž. nesutikus su jo prašoma suma už padarytą žalą ir pasiūlius iškviesti policijos pareigūnus, jis kitą dieną, 2014-09-04, pats iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus - proceso dalyvių parodymus, objektyvius duomenis – filmuotą medžiagą, transporto priemonių apgadinimų pobūdį bei mastą, daro išvada, kad D. Ž. galėjo nepajusti ir neišgirsti, kad kliudė nukentėjusiojo transporto priemonę. Kiekviena abejonė yra sprendžiama kaltininko naudai. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad D. Ž. anksčiau administracine tvarka nebausta, turėjo galiojančią transporto priemonės techninę apžiūrą, turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, todėl neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutrauktina, nesant D. Ž. veiksmuose teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30², straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302² - 302⁶ straipsniais, teismas
nutaria:
D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nubausti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą - 100 Lt (vieną šimtą litų) baudos.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukti, nesant D. Ž. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.