- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1S-805-719/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
Teisėja Ledina Šinkūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-805-719/2014
2014 m. rugsėjo 22 d.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. (keturios veikos), 180 str. 1 d., 259 str. 1 d. įtariamas tuo, kad jis:
– 2014 m. birželio 6 d. apie 14 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su S. J., pastarajai papurškus dujų į veidą G. J., kumščiais sudavė G. J. į galvą, kairį šoną, parkritusiam spyrė į įvairias kūno vietas ir padarė G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą;
– 2014 m. birželio 6 d. apie 14.30 val., būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė iš G. J. piniginės 200 eurų;
– 2014 m. liepos 17 d. apie 21 val. P. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pavartodamas fizinį smurtą prieš P. B. pagrobė iš nukentėjusiojo 50 Lt;
– 2014 m. rugsėjo 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. P., įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė bendros 1300 Lt vertės A. V. turtą;
– laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. 20 val. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. 7 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, iš kur pagrobė bendros 999 Lt vertės A. M. turtą;
– 2014 m. rugsėjo 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. P., įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė bendros 1703,8 Lt vertės I. Š. turtą;
– 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo tablečių „Clonazepam TC2 mg“, kurių sudėtyje yra 0,02 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, jas neteisėtai laikė ir gabeno iki 2014 m. rugsėjo 2 d. 13.20 val., kol Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate atliekant asmens kratą 8 vienetus tablečių surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Gynėjas teigia, kad nors įtariamasis savo kaltės nepripažįsta, jis duoda parodymus, todėl pasitvirtinus jo parodymams bylos prieš jį turėtų būti nutrauktos. Taip pat nurodo, kad S. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo mama, kuri užtikrina įtariamajam pragyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes gynėjas mano, kad paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą – būtų galima visapusiškai kontroliuoti suimtąjį ir užtikrinti jo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime, taip pat ir tai, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Įtariamasis S. J. skundu prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis neigia padaręs jam inkriminuotas veikas ir dėsto savo poziciją dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. Taip pat nurodo, kad anksčiau jam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė ir jos vykdymo tvarkos jis nėra pažeidęs, jis buvo registruotas darbo biržoje, norėjo mokytis, tačiau rugsėjo 2 d. buvo sulaikytas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
Įtariamasis kaltu neprisipažįsta, tačiau byloje esantys duomenys: nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietų apžiūrų protokolai, kratų protokolai, tarnybinis pranešimas apie elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą ir kaupimą, kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad S. J. galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam byloje esančius įtarimus.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, įtarimą kelių nusikaltimų padarymu ir kitus duomenis.
Suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su savo mama. Tai yra pakankamai svarbi aplinkybė sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau nemažiau svarbu yra tai, kad S. J. įtariamas padaręs 2 nesunkius ir 5 apysunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Penki iš jam inkriminuojamų nusikaltimų numatyti BPK 122 str. 4 d. Įtariamasis niekur nedirba, jam inkriminuoti 5 nusikaltimai yra savanaudiško pobūdžio, nes nukreipti į praturtėjimą nusikalstamu būdu. S. J. teistas 8 kartus, paskutinį kartą nuteistas už analogiškų nusikaltimų – nusikalstamų veikų nuosavybei – padarymą, jo teistumas neišnykęs, kas pagrįstai leidžia manyti, jog S. J. lėšas pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje ir norėdamas pragyventi, toliau darys naujas nusikalstamas veikas. S. J. nevedęs, jo nesaisto tvirti šeiminiai ryšiai. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad jam inkriminuojamame nusikaltime S. J. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai. Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus duomenis, ypatingai į tai, kad visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas S. J. įtariamas padaręs per 3 mėnesius praėjus vos metams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog S. J. nedarytų naujų nusikalstamų veikų negalima.
Savo skunde įtariamasis skiria didelį dėmesį savo pozicijos dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dėstymui. Tačiau čia pažymėtina, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas įrodymų nevertina. Visų įrodymų, taip pat ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, paties įtariamojo parodymų pakankamumą, nuoseklumą, jų šalinių patikimumą ir kitus svarbius duomenis privalės įvertinti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą teisiamajame posėdyje.
Kartu gynėjas skunde netiesiogiai prašo vietoje suėmimo paskirti S. J. švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Tačiau šiuo metu klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 2 mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl šiuo metu keisti įtariamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.
Tai, kad įtariamajam anksčiau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė ir šios priemonės vykdymo tvarkos jis nebuvo pažeidęs, suėmimo taikymo S. J. pagrindų neeliminuoja.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 3 p., kuris patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundus atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.