Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-08-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-119-581/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-29
Bylos Nr.
AN2-119-581/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00067-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-119-581/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00067-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. birželio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės L. U. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) S. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda – bauda 1025 Eur. S. V. nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini) ribose, būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 1,7 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,66 promilių girtumas, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotam Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau ir – VSAT) pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę panaudojus garsinį signalą ir įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus. Tokiais savo veiksmais S. V. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16 punktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. birželio 2 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) netenkintas S. V. skundas ir Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas S. V. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną S. V. atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma dalis apylinkės teismui teikto 2025 m. sausio 27 d. skundo dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) argumentų, cituojama Skundžiama nutartis, joje padarytos išvados ir nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. 2024 m. lapkričio 2 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), turinyje pažeidimo aplinkybės dėstomos taip, kad galima suprasti, jog protokolas rašomas už vairavimą esant neblaiviam, o S. V. to neginčijo. 2024-12-31 į savo elektroninį paštą gavo valstybės mokesčių inspekcijos pranešimą, kad jam yra paskirta 1025 Eur bauda už administracinį nusižengimą administracinio nusižengimo byloje (ROI (duomenys neskelbtini)). Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime buvo nurodyta administracinio nusižengimo data 2024-11-20. Kadangi jokio nutarimo iš valstybės sienos apsaugos pareigūnų negavo, o dėl aukščiau minėto įvykio, t. y. vairavimo neblaiviam, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesuprato, kokį pažeidimą yra padaręs. Paštu nebuvo gavęs jokio pranešimo ar nutarimo apie papildomai dar kažkokį padarytą pažeidimą, papildomai patikrino savo elektroninį paštą, tačiau ir jam laikotarpiu nuo 2024-11-20 iki 2024-12-31, nebuvo gautas joks pranešimas ar nutarimas apie jo galimai padarytą administracinį nusižengimą. Kadangi neturėjo kokių duomenų dėl ko jam buvo paskirta ši administracinė nuobauda, todėl jis 2025-01-02 prašymu kreipsi į Vilniaus pasienio rinktinę, prašydamas pateikti nutarimo byloje kopiją bei kitus dokumentus. Nevyko į Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. rengiamą posėdį, nes manė, kad šiuo klausimu buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl neteikė jokių papildomų paaiškinimų. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad pilnai visos faktinės aplinkybės tinkamai nebuvo įvertintos, išvada, kad S. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, yra nepagrista, neobjektyvi ir neteisėta;

3.2. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo fakto ir kitų sprendžiamų klausimų pagrįstos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, administracinio nusižengimo padarymo faktas kelia pagrįstų abejonių, jo padarymo faktą apylinkės teismas grindžia išimtinai tik VSAT pareigūnų parodymais, kurie nepalankūs S. V., taip pat prielaidomis;

3.3. vien tas faktas, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų S. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo faktą, išskyrus VSAT pareigūnų, dalyvavusių įvykyje parodymus, akivaizdžiai patvirtina, kad šie pareigūnai, dirbdami šioje institucijoje, yra suinteresuoti šios administracinės bylos baigtimi, nes jie atstovauja būtent tą instituciją, kuri ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Apylinkės teismui ši aplinkybė nepasirodė reikšminga;

3.4. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad liudytojų I. G., M. Ž. ir I. R. teismo posėdyje duoti parodymai iš esmes sutampa, jie išsamūs ir detalūs, be to, analogiškos aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime. Tačiau išsamiausius parodymus apie įvykį davė liudytojas I. G., kuris nurodė, kad švyturėlius jis įjungė jau prieš pat (duomenys neskelbtini), garso signalą įjungė likus iki S. V. automobilio apie 100 m, visas veiksmas truko trumpai iki 10 min, taip pat liudytojas I. G. patvirtino, kad S. V. sustojo būtent tame kelyje, kuris buvo užfiksuotas pateiktose fotonuotraukose ir kelio danga buvo bloga, tuo keliu galima nuvažiuoti tik į sodybą, kurioje gyvena S. V., jokių kitų namų toje vietoje nėra, valstybinė siena su (duomenys neskelbtini) yra šalia už poros šimtų metrų, jokių kitų kelių, kuriais būtų galima išvažiuoti iš tos vietos kitur, nėra. Tačiau šių parodymų apylinkės teismas niekaip nevertina, jų net nenurodo, nors iš minėtų parodymų akivaizdu, kad bėgti S. V. neturėjo kur, galėjo sąžiningai klysti dėl pareigūnų nurodymų, dėl prastos kelio būklės iš karto negalėjo sustoti, nes būtų užklimpę tiek jo, tiek pareigūnų automobilis, tamsiu paros metu taip pat tiksliai negalėjo įvertinti ir matyti bei girdėti visų pareigūnų veiksmų, nes tą naktį buvo itin prastos oro sąlygos. Kiti liudytojo I. G. parodymai yra tik asmeniniai samprotavimai ir prielaidos, ką S. V. galėjo matyti ir kaip galėjo suprasti pareigūnų veiksmus;

3.5. liudytojai I. G., M. Ž. ir I. R. buvo nuoseklūs tik aiškinant teismui bendrąsias įvykio aplinkybes, t. y. su kuo patruliavo, kokią užduotį vykdė, kad neva vijosi S. V., kokiais keliais, kaip S. V. elgėsi po sustabdymo. Tačiau po šių liudytojų apklausų S. V. atstovei pradėjus šiems liudytojams uždavinėti konkrečius klausimus, kada buvo įjungti šviesos ir garso signalai, kokiu atstumu jie buvo nuo S. V. automobilio, ar atsidarė S. V. automobilio vairuotojo pusės durelės, visi trys liudytojai į šiuos klausimus atsakinėjo skirtingai ir nebuvo nuoseklūs. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismui nepasirodė svarbios, jas nutylėjo ir sąmoningai iškraipė minėtų liudytojų parodymus, nutartyje cituodamas tik S. V. nepalankias jų parodymų dalis;

3.6. iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo daromas vaizdo registratoriaus įrašas, tačiau jis dėl neaiškių priežasčių nėra išsaugotas. VSAT atstovė apylinkės teismui paaiškino, kad vaizdo įrašas buvo sunaikintas, nes S. V. laiku neskundė priimto nutarimo, o taip pat tai, kad VSAT neturi techninių galimybių saugoti tokius įrašus ilgiau nei mėnesį. S. V. dėl neaiškių priežasčių laiku negavo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, o jau 2025 m. sausio 2 d. su prašymu kreipėsi į Instituciją, prašydamas pateikti nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopiją bei kitų su šiuo nutarimu susijusių dokumentų kopijas, iš ko buvo akivaizdu, kad ateityje S. V. planavo imtis tam tikrų veiksmų. Nepaisant to, vaizdo įrašas buvo sunaikintas. Įvertinus tai, akivaizdu, kad tokie VSAT atstovės paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu;

3.7. vaizdo registratoriaus įrašo metu aiškiai matytųsi, iš kur įvykio metu S. V. važiavo, kada jį pradėjo vytis VSAT pareigūnai, kokie buvo S. V. ir pareigūnų veiksmai, kada buvo įjungti šviesos ir garso signalai, ar S. V. rodė posūkio signalą, kada sustojo, kaip elgėsi po sustojimo ir pan. Todėl nepagrįstas ir nelogiškas apylinkės teismo teiginys, kad nėra pagrindo vaizdo registratoriaus įrašą vertinti kaip pagrindinį įrodymą, kuriuo gali būti grindžiamas veikos padarymas, nes įrašu tiesiogiai nebūtų nei patvirtinama, nei paneigiama asmens tyčia, o kitos reikšmingos bylai aplinkybės gali būti nustatytos ir iš kitų byloje gautų įrodymų. Ši išvada patvirtina, kad byla išnagrinėta neišsamiai;

3.8. apylinkės teismas ypač vadovavosi liudytojos M. Ž. parodymais, kad F. S. įvykio metu buvo išvykęs ir savo namuose nebuvo apie mėnesį, todėl S. V. pas jį negalėjo svečiuotis, kad kitą dieną po įvykio S. V. buvo nuvykęs pas pareigūnę į namus ir prašė pakeisti parodymus, t. y. duoti S. V. palankius parodymus dėl įvykio, kad su tokiu pačiu prašymu S. V. kreipėsi ir į pareigūnės vyrą, taip pat ir pakartotinai į pareigūnę. Apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje šališkai nurodė, kad S. V. šių aplinkybių neneigė, apie jas nieko nepasisakė. F. S. tikrai prieš įvykį buvo išvykęs pas savo giminaičius, tačiau 2-3 dienos iki įvykio grįžo į namus, M. Ž. nėra nei F. S. šeimos narys, nei jo giminaitė, nei jį prižiūrintis ar lankantis asmuo, todėl M. Ž. negali tiksliai nurodyti, kada F. S. buvo išvykęs ir kada grįžo, be to, M. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), jie nėra kaimynai, todėl net fiziškai M. Ž. negali nurodyti tokių aplinkybių. Apylinkės teismas nesiėmė veiksmų šioms aplinkybėms patikrinti. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu M. Ž. vengė atsakyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo jai, nenurodė aplinkybių kaip S. V. jai grasino. Liudytojos M. Ž. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, kadangi priešingu atveju būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas. Tai duoda pagrindą abejoti M. Ž. parodymų teisingumu.

Atsiliepimas

4. Institucijos įgaliotos atstovės L. U. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinkama, prašoma apeliacinį skundą atmesti ir Skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad S. V. savo apeliaciniame skunde kelia tuos pačius klausimus, kurie jau buvo keliami, atsakyti ir išnagrinėti apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti S. V. administracinio nusižengimo padarymu nenustatytas joks logiškai paaiškinamas pagrindas. Pareigūnai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. S. V. buvo stabdomas ir kitais jau aptartais teisėtais būdais, kuriuos matė ir suprato, tačiau reikalavimo nevykdė.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo atliktu administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų vertinimu ir išvada dėl tyčios padaryti ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvimo, t. y. apeliaciniame skunde keliamas nubaudimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį pagrįstumo klausimas, prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir nutraukti S. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad S. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkte nustatytą reikalavimą (tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti), nepakluso pasienio pareigūno reikalavimui sustoti ir šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pareigūnų duodamų nurodymų turinį, suprato, kad privalo juos vykdyti, tačiau sąmoningai jų nevykdė. Apeliaciniu skundu su šiomis išvadomis nesutinkama ir nurodoma, kad apylinkės teismas vadovavosi išimtinai tik S. V. nepalankiais ir jo kaltę patvirtinančiais duomenimis, o taip pat ir prielaidomis, todėl padarė neteisingą išvadą. Tačiau, išnagrinėjus pateiktą administracinio nusižengimo bylą, su šiais argumentais apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutikti neturi pagrindo.

8. Priimdamas Skundžiamą nutartį, apylinkės teismas įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą – Institucijos pareigūnų liudytojų I. G., I. R. ir M. Ž. teismo posėdžio apylinkės teisme metu duotus paaiškinimus, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo S. V. duotus paaiškinimus, jo atstovės ir Institucijos atstovų nurodytus argumentus, tarnybiniame pranešime dėl nesustojimo nurodytus duomenis (b. l. 8), skundo dėl Institucijos vyriausiosios specialistės L. U. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir Institucijos atstovo atsiliepimo į šį skundą argumentus, kitus administracinio nusižengimo bylos duomenis. Apylinkės teismas įvertino liudytojų I. G., I. R. ir M. Ž. duotų parodymų nuoseklumą ir neprieštaringumą dėl esminių tirto įvykio aplinkybių, kad patruliuodami 2024 m. lapkričio 1 d., teritorijoje – (duomenys neskelbtini) prieigose, apie 23.20 val., būdami tarnybiniame automobilyje, pamatė (duomenys neskelbtini) iš šalutinio į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) išvažiuojančią transporto priemonę, kuri įtartinai manevravo, dėl to nusprendė šią transporto priemonę sustabdyti ir patikrinti. Institucijos pareigūnai liudytojai I. G., I. R. ir M. Ž. visi patvirtino, kad stabdomas automobilio vairuotojas važiavo padidinęs greitį; pareigūnų automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos švyturėliai, garso signalas; jie važiavo stabdomam automobiliui iš paskos, tačiau šis nestojo; priartėjus prie stabdomo automobilio, pareigūnas I. G. per garsiakalbį tris kartus nurodė automobilio vairuotojui sustoti, tačiau šis važiavo toliau, iki kol jo vairuojamą automobilį keliuke „sumėtė“ ir automobilis slydo, apsisuko ir sustojo keliuko pakraštyje. Sprendžiant klausimą dėl S. V. kaltės, nėra esminiai apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojų Institucijos pareigūnų I. G., I. R. ir M. Ž. duoti paaiškinimai nėra pakankamai nuoseklūs dalyje dėl tarnybiniame automobilyje įrengtų šviesos ir garso signalų įjungimo laiko ir šio veiksmo atlikimo metu buvusio atstumo iki S. V. vairuoto automobilio, aplinkybės ar atsidarė S. V. automobilio vairuotojo pusės durelės. Institucijos pareigūnai liudytojai I. G., I. R. ir M. Ž. tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį, patvirtino aptariamo administracinio nusižengimo padarymo faktą ir davė vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, kad patruliuodami išvydo keistai manevruojantį automobilį, kad šį automobilį vijosi esant tarnybiniame automobilyje įjungtiems šviesos ir garso signalams, o vairuotojui (S. V.) buvo aiškiai išsakytas nurodymas sustoti, tačiau šis didino greitį ir nesustojo. Be to, pats S. V. teismo posėdžio apylinkės teisme metu pripažino, kad buvo pastebėjęs Institucijos pareigūnus ir pusiaukelėje girdėjo įjungtą garsinį signalą, pamatė įjungtus švyturėlius, tačiau neigė kažką girdėjęs per garsiakalbį. Nepaisant to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuotą automobilį nepakluso.

9. Svarbu ir tai, kad Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas įvertino ne tik liudytojų I. G., I. R. ir M. Ž. duotus parodymus, kuriuos kaip nepatikimus ginčija apeliantas, tačiau ir jo paties pateiktą įvykio versiją. S. V. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme paaiškino, jog jis nesuprato, kad įvykio metu buvo stabdomas jam iš paskos važiuojančių pareigūnų. Pasak S. V., jis įvykio metu suprato, kad turi duoti pareigūnams kelią, tačiau dėl prastos kelio dangos, žinodamas, kad jame negali prasilenkti dvi transporto priemonės, nuvažiavo toliau link kalno, kur kelias sausesnis, ir ten sustojo. Apeliaciniame skunde S. V. nurodė, kad neturėjo kur bėgti, kad įvykio metu buvo tamsu, o taip pat ir dėl prastų oro sąlygų jis negalėjo tiksliai įvertinti ir matyti visų pareigūnų veiksmų, todėl galėjo sąžiningai klysti dėl pareigūnų ketinimų. Tačiau šią S. V. pateiktą įvykio versiją patvirtinančių objektyvių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Priešingai, būtent S. V. pateikta įvykio versija yra prieštaringa, nenuosekli ir nelogiška. Pastebėtina, kad iškart po administracinio nusižengimo padarymo surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad automobilio nevairavo, išėjo su šunimi pasivaikščioti (b. l. 11–12), t. y. neigė administracinio nusižengimo padarymo faktą. Nors apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad S. V., susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), manė, kad jis surašytas tik už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau tai nepateisina jo paties įvykio metu atliktų kitų veiksmų. Iš Institucijos pareigūnų liudytojų I. G., I. R. ir M. Ž. duotų paaiškinimų matyti, kad S. V. vairuotas automobilis sustojo ne dėl to, kad jį sustabdė pats S. V., tačiau dėl to, kad S. V. automobilio nesuvaldė ir šis nuslydo nuo kelio. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina ir tai, kad po to, kuomet S. V. vairuotas automobilis nuslydęs sustojo, S. V. bandė persėsti į keleivio vietą. Taigi, paties S. V. atlikti veiksmai, kuomet jis nesustojo jį stabdantiems pareigūnams, važiavo tolyn didindamas greitį, bandė persėsti į keleivio vietą, o vėliau ir neigė aplinkybę, kad vairavo transporto priemonę, patvirtina, kad S. V. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai įvertino paties S. V. elgesį administracinio nusižengimo padarymo metu bei jo elgesį po vairuoto automobilio sustojimo, kad jis važiuodamas didino greitį, nesustojo, o iškart po įvykio neigė automobilio vairavimo faktą ir nenurodė aplinkybių, kad norėjo praleisti pravažiuojančius pareigūnus. Šią įvykio versiją S. V. iškėlė, tik teikdamas skundą apylinkės teismui. Įvertinus išdėstytą, S. V. paaiškinimai, kad jis nesuprato, jog yra stabdomas pareigūnų, yra paneigti bylos įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami siekimu išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl S. V. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį.

10. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad Institucijos pareigūnai liudytojai I. G., I. R. ir M. Ž. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl Skundžiama nutartis, kuri priimta vadovaujantis šių liudytojų duotais paaiškinimais, turi būti panaikinta. Tačiau priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas ir tiesiogiai mačiusių įvykį parodymais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą (b. l. 67a), byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą S. V. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Liudytojai I. R. ir M. Ž. duodami paaiškinimus teismo posėdžio apylinkės teisme metu, o liudytojas I. G. tarnybiniame pranešime dėl nestojimo (b. l. 8) patvirtino, kad S. V. yra jiems žinomas tik iš matymo. Svarbu įvertinti ir tai, kad S. V. vairuotas automobilis buvo pradėtas stabdyti dar Institucijos pareigūnams nežinant šio automobilio vairuotojo tapatybės. Be to, nurodytų liudytojų duoti paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems. Todėl abejoti Institucijos pareigūnų liudytojų I. G., I. R. ir M. Ž. duotais paaiškinimais ir jų objektyvumu Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nurodyti liudytojai yra tos pačios Institucijos darbuotojai ir be jų duotų paaiškinimų nėra surinkta kitų S. V. kaltę patvirtinančių duomenų. Vien ta aplinkybė, kad S. V. nesutinka su liudytojų I. G., I. R. ir M. Ž. duotais paaiškinimais, be kita ko, neigdamas savo kaltę ir interpretuodamas administracinio nusižengimo aplinkybes savaip, neleidžia teigti, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti ir S. V. kaltę patvirtinantys duomenys yra neteisingi.

11. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su Institucijos pareigūnės liudytojos M. Ž. duotais paaiškinimais apie tai, kad S. V. automobiliu važiavo ne iš F. Š. buvusios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Tačiau aplinkybė dėl vietos, nuo kurios S. V. pradėjo kelionę automobiliu, nustačius ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, nagrinėjamu atveju nėra esminė. S. V. pareikštame administraciniame kaltinime yra aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir kitos aplinkybės, kurias patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų Institucijos pareigūnų I. G., I. R. ir M. Ž. duotais parodymais, kad S. V. vairuotą automobilį jie pastebėjo (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), t. y. išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini). Sprendžiant klausimą dėl S. V. kaltės, esminės reikšmės neturi ir Institucijos pareigūnės liudytojos M. Ž. nurodytos aplinkybės, kad kitą dieną po įvykio S. V. buvo nuvykęs į jos namus prašyti pakeisti duotus parodymus, jog dėl S. V. veiksmų, kaip nurodyta Skundžiamoje nutartyje – dėl grasinimo, buvo pradėtas, o vėliau ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės nepaneigia kitų Institucijos pareigūnės liudytojos M. Ž. duotų paaiškinimų patikimumo. Be to, aplinkybė dėl minėto nutraukto ikiteisminio tyrimo kitoje byloje, nėra susijusi su nagrinėjamu įvykiu ir S. V. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju abejoti liudytojų pareigūnų duotų parodymų patikimumu nėra pagrindo. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti apylinkės teismo ištirtų ir patikrintų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos patikimumu ir jų atliktu vertinimu, apeliaciniame skunde nėra nurodyta.

12. Iš apeliacinio skundo argumentų, Skundžiamos nutarties bei kitų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų matyti, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis buvo daromas vaizdo įrašas, kuris nėra išsaugotas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo šį vaizdo įrašą vertinti kaip pagrindinį įrodymą, kuriuo gali būti grindžiamas veikos padarymas, nes įrašu tiesiogiai nebūtų nei patvirtinama, nei paneigiama asmens tyčia. Tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytas vaizdo įrašas nėra išsaugotas, o jame užfiksuoti duomenys nebuvo vertinami nei priimant Institucijos vyriausiosios specialistės L. U. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), nei Skundžiamą nutartį. Nors vaizdo įraše užfiksuoti duomenys galimai būtų buvę reikšmingi nustatant aptariamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tačiau kaip ir teisingai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, šis vaizdo įrašas neturi būti vertinamas kaip pagrindinis ir vienintelis įrodymas administracinio nusižengimo byloje. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kurie buvo įvertinti priimant Skundžiamą nutartį, yra pakankami esminėms bylos aplinkybėms nustatyti ir S. V. kaltei pagrįsti.

13. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl S. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, teisės taikymo klaidų nepadarė. Skundžiama nutartis priimta įvertinus ne tik S. V. pateiktą įvykio versiją, tačiau ir kitus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Institucijos pareigūnų liudytojų I. G., I. R. ir M. Ž. duotais parodymais, kaip patikimais ir objektyviais S. V. kaltę patvirtinančiais duomenimis. Šių liudytojų duotų parodymų teisingumu neturi pagrindo abejoti ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. S. V. administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, o jo kaltė nekelia abejonių. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti Skundžiamą nutartį nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir S. V. apeliacinį skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaJolanta Raščiuvienė