Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-263-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
AN2-263-462/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00284-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
G. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-263-462/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00284-2017-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. bei jo atstovo pagal įstatymą G. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. P. nubaustas už tai, kad jis 2017-07-09, apie 16.21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo dviratį, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiavo per sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Škoda Yeti“ ir buvo jo partrenktas. Įvykio metu susižalojo pats, apgadintas automobilis ir dviratis. Dviračiu važiavo neužsidėjęs dviratininko šalmo. G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 56, 58, 59, 154 punktus bei padarė ANK 428 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. bei jo atstovas pagal įstatymą G. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06- 20 nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog su nutarimu G. P. iš dalies sutinka, pažymi, jog nesutinka su nutarimo dalimi, kuria konstatuotas ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Teigia, jog nutarimas priimtas pažeidžiant tiek procesines, tiek materialiąsias teisės normas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl kilusio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei priimta nutartis, kurioje pažymėta, jog būtina aiškintis, ar buvo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo A. A. kaltė (neatsargumas) dėl įvykio ir jo metu kilusių padarinių, ar nebuvo, tačiau nustačius, jog G. P. padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nebuvo atliekama jokių procesinių veiksmų, kuriais būtų siekiama nustatyti, ar buvo automobilio vairuotojo A. A. kaltė (neatsargumas) dėl šio įvykio ir jo metu kilusių padarinių, ar nebuvo (išskyrus A. A. apklausą). Konstatuoti G. P. kaltę dėl eismo įvykio kilimo buvo galima tikrai neabejotinai nustačius, kad autoįvykis kilo dėl G. P. kaltų veiksmų, t. y. neginčijamai nustačius G. P. neteisėtus veiksmus ir tai, kad šie G. P. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, o į šiuos klausimus būtų galima atsakyti tik paskyrus eismo įvykio eigos tyrimą bei pavedus specialių žinių turinčiam ekspertui atsakyti į šiuos klausimus, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino. Be to, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio teismo posėdžio metu A. A. duoti parodymai prieštarauja byloje esantiems eismo įvykio schemoje užfiksuotiems duomenims, tačiau prieštaravimai nebuvo pašalinti. Nebuvo tinkamai įvertinti automobilio vairuotojo veiksmai, nenustatytas automobilio greitis, ar pasirinktas greitis buvo saugus, ar vairuotojas laiku sureagavo ir stabdė automobilį, ar vairuotojas, atsižvelgiant į kelio matomumo, kelio dangos, meteorologines ir kitas sąlygas, turėjo bent kokią galimybę išvengti susidūrimo ir pan. Vien eismo įvykio vietos schemos analizė kelia įtarimų dėl saugaus važiavime greičio pasirinkimo ir vairuotojo veiksmų įvykio metu tinkamumo Automobilis po susidūrimo su G. P. vairuojamu dviračiu sustojo už 5 metrų nuo šalutinio kelio, kuriuo G. P. atvažiavo, dviratis buvo nublokštas už 9,1 metro nuo galimo susidūrimo vietos kairėje kelio pusėje pagal automobilio judėjimo kryptį. Kurioje kelio pusėje pagal automobilio judėjimo kryptį įvyko susidūrimas, nustatyta nebuvo. Nenustatyta ir tai, ar G. P. vairuojamas dviratis kirto visą kelią, ar tik kelio dalį, kokia trajektorija jis judėjo, ar automobiliui važiuojant leistinu greičiu, esant techniškai tvarkingai stabdžių sistemai ir stabdant toje vietoje, kur buvo būtina, G. P. galėjo spėti išvažiuoti iš automobilio judėjimo koridoriaus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06-20 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06-20 nutarimo dalis tik dėl ANK 428 straipsnio 3 dalies padarymo, šios nutarimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą vertins aukštesniosios instancijos teismas.

7. ANK 428 straipsnis nustato atsakomybę už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų (ANK 428 straipsnio 1 dalis), o šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų (ANK 428 straipsnio 3 dalis).

8. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog negalima daryti vienareikšmės išvados dėl G. P. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nes eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai nėra išsamiai ištirti, tačiau aukštesnysis teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

9. Iš ikiteisminiame tyrime esančių fotonuotraukų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1. 6-9) matyti, jog meteorologinės sąlygos bei matomumas buvo geras. Be to, sprendžiant iš transporto priemonių (automobilio bei dviračio) apgadinimo bei G. P. padarytų sužalojimų masto, teismo įsitikinimu, automobilio greitis nebuvo didelis, nes esant dideliam automobilio greičiui tiek transporto priemonių apgadinimas, tiek G. P. sveikatos sutrikdymo mastas būtų žymiai didesnis.

10. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilio vairuotojas A. A. tiek iš karto po įvykusio eismo įvykio 2017-07-09 duodamas paaiškinimus (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 88), tiek viso ikiteisminio tyrimo metu bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu davė nuoseklius parodymus apie galimą automobilio greitį eismo įvykio metu - 40-50 km/val., netikėti šiais A. A. duotais nuosekliais parodymais, kaip jau minėta, įvertinus ir automobilio apgadinimo bei G. P. sveikatos sužalojimo mastą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. P. paaiškinimai skyrėsi. Iš karto po įvykio duodamas parodymus G. P. nurodė, jog važiavo per (duomenys neskelbtini) gatvę į kitą pusę bei nematė iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1. 89), G. P. iš karto po įvykusio eismo įvykio nenurodė aplinkybės, kad jis, privažiavęs pagrindinę gatvę, sustojo, apsidairė, tačiau automobilio nematė ir tik įsitikinęs, kad kirsti kelią jam saugu, pagrindinę gatvę kirto. Ši aplinkybė G. P. paaiškinimuose atsirado vėliau, galbūt siekiant įrodyti, jog G. P. ėmėsi visų atsargumo priemonių bei kad galbūt automobilio vairuotojas viršijo leistiną greitį ir (ar) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių siekiant išvengti eismo įvykio. Be to, taip pat pažymėtina ir ta aplinkybė, jog G. P. po eismo įvykio duodamas paaiškinimus nurodė, jog „draugas matyt matė atvažiuojantį automobilį, todėl sustojo ir nepateko į šį eismo įvykį“, aukštesniajam teismui ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl G. P. skunde nurodomo argumento, jog automobilio vairuotojas galėjo viršyti leistiną greitį. Nei G. P., nei kartu dviračiu važiavęs A. Ž. duodamas parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1. 74-75) neužsiminė apie galbūt greitį viršijusio automobilio vairuotoją, todėl, teismo vertinimu, ši versija, jog automobilio vairuotojas galbūt viršijo greitį ar (ir) nesiėmė būtinų atsargumo priemonių eismo įvykiui išvengti, yra iškelta siekiant išvengti administracinės atsakomybės už ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo nutrauktas, nustatyta, jog būtent G. P., važiuodamas dviračiu, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės, nebuvo užsidėjęs dviratininko šalmo (KET 56 punktas), be to, jam kaip dviračio vairuotojui, prireikus pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedant dviratį (KET 58 punktas) ir tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59 punktas). Dviratininkas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones (KET 60 punktas). Nurodytų KET reikalavimų nesilaikymas sudarė tiesioginį priežastinį ryšį avarijos kilimui.

12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju yra būtina specialių žinių turinčio eksperto išvada, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš administracinio nusižengimo bei prie administracinio nusižengimo pridėtų ikiteisminio tyrimo duomenų yra akivaizdu, jog būtent G. P. veiksmai lėmė įvykio kilimą bei yra nustatytas priežastinis tarp G. P. padarytų KET reikalavimų pažeidimo bei eismo įvykio ir jo metu kilusių pasekmių, tam konstatuoti nėra reikalingos specialiosios žinios ar ekspertų išvados.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti G. P. kaltę dėl ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo bei atmesti A. A. kaltę dėl minėto nusižengimo padarymo. Nors nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra apeliuojama į eismo įvykio vietos schemos trūkumus, į prieštaravimus, esančius tarp minėtos schemos bei A. A. parodymų, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu apelianto aplinkybių bei įrodymų vertinimu, taip pat nesutiktina, jog dėl eismo įvykio vietos schemoje nurodytų transporto priemonių išsidėstymo vietų yra reikalinga ekspertizė. Teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek prie administracinio nusižengimo bylos pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai yra patikimi, jais remiantis galima daryti neabejotiną išvadą dėl administracinio pažeidimo padarymo subjekto.

14. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visete išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, gailimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Aukštesnysis teismas nenustatė nei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, be to, teisingą teismo procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, konstatuotina, jog nepadaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis grindžiamas skundžiamas procesinis sprendimas, pagrįstos, logiškos, atitinkančios byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat eismo įvykyje dalyvavusio A. A., liudytojų parodymus, todėl konstatuotina, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018- 06-20 nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. P. bei jo atstovo pagal įstatymą G. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06-20 nu tarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiamą.

TeisėjasRemigijus Preikšaitis