- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- N1-107-108/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01087-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Špelveris
- Kaltinamasis
- L. J., V. C., H. M.
- Advokatai
- Vitalijus Guntis
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.3;1.1.11.1.;
1.1.11.2.;1.1.11.7.;1.1.11.9.;1.1.11.10.;1.1.11.11.; 1.2.14.1.1.1.; 1.2.14.1.2.1.;2.1.15.3.3.1.;2.3.2.2.11.;2.3.6.4.5.
2014 m. kovo 6 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Vitalijui Gunčiui, Antanui Lekstučiui, Tatjanai Borik, įstatyminiams atstovams V. J., J. C., V. Š., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini),, 7 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį;
V. C. (V. C.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini),, 8 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini),, neteistas,
H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini),, 7 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-06-24 apie 04.00 val., parke, esančiame Klaipėdoje, prie I.Simonaitytės g. 18 namo, L. J., H. M. ir V. C., veikdami bendrai, pagal išankstinį susitarimą užpuolė L. E., kuriam L. J. smogė kumščiu vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą kojos keliu smogė į pilvą, o tuo pat metu V. C. spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir nurodė „ištraukti viską, ką turi“ bei pagrasino sakydamas „jeigu neduosi, gausi į galvą“. Nukentėjusysis L. E. išsigandęs tolimesnio fizinio smurto, atidavė V. C. 14 Lt grynųjų pinigų, o po to V. C. nuo L. E. peties nuplėšė rankinę, kurią perdavė H. M., o šis iš rankinės pagrobė piniginę 10 Lt vertės su joje buvusiu viešojo transporto elektroniniu bilietu 28 Lt vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 50 Lt vertės su SIM kortele „Labas“ 8 Lt vertės. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, V. C. smogė kumščiu du kartus nukentėjusiajam į veidą ir vieną kartą į pilvą, o šiam nugriuvus ant žemės L. J. su V. C. bendrai spyrė jam ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, L. J., H. M. ir V. C., veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą pagrobė L. E. priklausančio turto už 110 Lt.
L. J. 2013-07-07 apie 21.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Klaipėdoje, Laukininkų g. 11 namo kieme, paėmė iš T. M. rankos N. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson Yedo“ ir jo negrąžinęs pasišalino. Tokiu būdu, atvirai pagrobė N. M. priklausančio turto už 300 Lt.
Kaltinamasis L. J. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir dėl 2013-06-24 epizodo parodė, kad ėjo kartu su H. M., V. C. iš Mogiliovo gatvės pro Simonaitytės kalną. Kadangi L. E. buvo negerai apie jį prišnekėjęs, pamatę jį, sugalvojo jį sumušti. Jis primas pribėgo prie L. E. ir vieną kartą sudavė į galvos sritį. Jam nukritus ir vėl atsistojus, jis dar kartą trenkė. Kai jis vėl bandė stotis, jis trenkė trečią kartą. Jokių daiktų iš L. E. jis neėmė. Su V.C. L. nemušė ir jo nespardė, apie paimtus daiktus sužinojo policijoje. Kitą rytą pas V. C. matė telefoną, o rankinės ar pinigų nematė. Dėl 2013-07-07 epizodo savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis ėjo iš kiemo Laukininkų g. 11 su H. M.. Priėjęs prie T. M., kurį pažinojo, paprašė jo telefono. Telefoną T. M. atidavė pats, jis išėmė SIM kortelę, kurią atidavė nukentėjusiajam ir iš įvykio vietos pasišalino. Kitą dieną telefoną jis pardavė lombarde už 50 Lt.
Kaltinamasis V. C. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ėjo kartu su L. J. ir H. M. link miesto. L. E. jis nepažinojo, jokių reikalų su juo neturėjo. L. E. pažino Lukas ir H. M.. Jis trenkė L. E. du kartus, t.y. į galvos sritį ir į pilvo sritį. Kas liepė L. E. ištraukti visus daiktus ji nežino, jis asmeniškai to nesakė. L. E. jam padavė pinigus, kuriuos jis perdavė L. J.. V. C. jam pinigų neperdavė. Telefoną iš L. E. paėmė H. M..
Kaltinamasis H. M. parodė, kad tarp jo ir L. E. buvo įvykęs asmenins konfliktas. 2013-06-24 eidamas kartu su draugais, jis pamatė L. E. ir viskas gavosi labai greitai. Jis L. E. smūgių nesudavė, tik ant jo garsiai rėkė. Konflikto metu kažkas iš L. E. tašės ištraukė telefoną ir perdavė jam. Tašę jis taip pat laikė rankose, bet pinigų neėmė. Paskui matė, kaip V. C. skaičiavo pinigus. Apie pavogtus daiktus jis sužinojo policijoje. Telefoną jis praturėjo dvi dienas ir jį išmetė, nes buvo prastas, o L. E. už paimtus daiktus jis sumokėjo 110 Lt, o draugai turėjo sumokėti už gydymą.
Nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2013-07-07 apie 21 val. jis išvedė pavedžioti šunį į lauką. Prie „Sodros“ pastato stovėjo L. J. ir H. M.. H. M. trenkė jam į galvos sritį 3 kartus be jokios priežasties ir jis nuėjo. Jam paėjus kokius 500 metrų, jį pasivijo L. J., kuris jį nusivedė prie Laukininkų g. namo ir atėmė telefoną. Telefoną jam buvo padovanojęs brolis. Žala jam atlyginta.
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2013-07-07 ji visą dieną buvo namie. Jos sūnui skambino draugai ir kvietė išeiti į kiemą, tačiau jis nenorėjo. Vakare sūnus išvedė pavedžioti šunį ir apie 21.45 val. jo dar nebuvo namuose. Ji paskambino sūnui, bet telefonu jis neatsiliepė. Paskambinus 22.05 val. telefonas jau buvo ne ryšio zonoje. 22.10 val. sūnus grįžo verkdamas ir paaiškino, kad iš jo buvo atimtas telefonas. Jie kartu nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Padarytą žalą atlygino L. J. sesuo.
Nukentėjusysis L. E. parodė, kad jis yra asmeniškai susipykęs su H. M. ir L. J.. Atsimena, kad jį pirmasis užpuolė L. J.. Taip pat jam sudavė V. C.. H. M. smūgių nesudavė. Taip pat iš jo buvo paimtas telefonas ir piniginė. Rankinė liko pas jį. Iš piniginės buvo paimta 10 Lt ir 4 Lt iš rankinės. Piniginėje dar buvo autobuso bilietas ir pasas. H. M. jam atlygino 110 Lt žalą.
Liudytojas E. M. parodė, kad byloje esančius kaltinamuosius jis pažįsta. Įvykis įvyko dėl skolos. Tą dieną jis kartu eidamas su L. J., V. C. ir H. M., sutiko L. E.. Iš jo H. M. norėjo pasiimti skolą. Jie pradėjo klabėtis, tačiau kad pirmas trenkė jis nematė. L. E. nukrito ant žemės. Jis pats vieną kartą įspyrė L. E. į koją. V. C. nieko nedarė. L. J. taip pat sudavė smūgius L. E.. Taip pat matė, kaip buvo atimtas telefonas Samsung. Reikalavimų išimti daiktus iš kišenių, jis negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, kad jis matė, kad V. C. spardytų Liutaurą, buvo neteisingi.
Liudytojas T. R. parodė, kad jis buvo su H. M., V. C. ir L. J.. L. J., pamatęs L. E., pakvietė jį priteiti. L. J. ir V. C. pradėjo link jo bėgti ir pradėjo jį spardyti. Liutauro daiktus paėmė L. J.. Daiktų niekas iš Liutauro daiktų neprašė, tiesiog jie buvo išplėšti iš jo rankų.
Liudytoja G. R. parodė, kad 2013-06-24 ji buvo su Deimante ir S. R. bei L. E.. Einant, juos užpuolė H. M., V. C. ir L. J.. Kokie daiktai buvo pagrobti ji nežino, ji stovėjo toliau ir tikslių įvykio aplinkybių nematė.
Liudytoja S. R. parodė, kad jie keturiese kartu su L. E. ėjo ir L. E. buvo užpultas. Jį užpuolė H. M., V. C. ir L. J.. Kokie veiksmai buvo atlikti ir kokie daiktai buvo paimti, ji nematė.
Liudytoja D. P. parodė, kad kartu su draugais ėjo vakare pro Simonaitytės kalną ir H. M., V. C. ir L. J. užpuolė kartu su jais einantį L. E.. Kas ir kokius smūgius sudavė šiuo metu jis nebeatsimena. Atsimena, kad buvo iš Liutauro atimta tašė.
Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamieji H. M., V. C. ir L. J. užpuolė Liutaurą, kurį jis pažįsta iš matymo. Liutauro jis asmeniškai nelietė. L. J. pirmas pribėgo prie L. E. ir sudavė smūgį. V. C. irgi trenkė. H. M. veiksmų nematė. Telefoną matė pas H. M. rankose.
Kaltinamojo V. C. įstatyminė atstovė J. C. parodė, kad šiuo metu jos sūnus lanko mokyklą ir yra pasikeitęs į gerąją pusę. Policijoje dėl sūnaus teko būti 2-3 kartus. Daugiau baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nėra.
Kaltinamojo L. J. įstatyminis atstovas parodė, kad jo ilgą laiką nebuvo Lietuvoje, jis dirbo Vokietijoje. Sūnus šiuo metu yra pasitaisęs, būna namuose, tačiau jis negali jo priversti mokytis ar užsiimti kažkokia veikla.
Kaltinamojo H. M. įstatyminė atstovė V. Š. parodė, kad Henrikas pas ją gyvena nuo 2013 m. gruodžio vidurio ir sekasi jiems gerai. Ankščiau jis su ja negyveno, todėl už jo elgesį tuo metu ji negali atsakyti. Šiuo metu jis bando savarankiškai mokytis ir išsilaikyti skolas. Ruošiasi važiuoti į Alsėdžių karo mokyklą ir joje tęsti mokslą.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė Vaidilutė Stalmokienė paaiškino, kad daugiausia problemų yra su kaltinamuoju L. J., kuris pabėgęs iš specialiojo centro, buvo gydomas sanatorijoje, kur sumušęs vaiką pabėgo. Mokyklos nelanko, atestuotas nėra, tėvai visiškai juo nesirūpina. Apie kitus kaltinamuosius H. M. ir V. C. nieko pasakyti negali.
Iš specialisto išvados Nr. G 1348\13(03) matyti, kad L. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 32, 1 T.).
Iš 2013-08-30 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. E. atpažino V. C. kaip nuplėšusį nuo jo peties rankinę ir perdavusį H. M. bei sudavusį jam smūgius (b.l. 21-23, 1 T.).
Iš 2013-07-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta iš L. E. pavogta piniginė, asmens tapatybės kortelė, viešojo transporto bilietas, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, prekybos centro „Big“ kliento kortelė, parduotuvės „Drogas“ nuolaidų kortelė, Sim kortelė ir fotonuotrauka, kurie pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam L. E. (b.l. 26-30, 1 T.).
Iš asmens parodymo atpažinti fotonuotraukų protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. M. atpažino L. J. kaip asmenį, pagrobusį jo telefoną (b.l. 138-140, 1 T.)
2013-07-09 Valstybės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos sk. specialisto išvada Nr. G/1389/13(03) nustatyta, kad T. M. užfiksuotas odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje padarytas kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje apie 3-5 paros iki apžiūros (nukentėjusysis nurodo, kad šis sužalojimas iki tiriamo įvykio). Konstatuotas išorinis nubrozdinimas priskiriamas nežymių sužalojimų kategorijai ( b.l. 144, 1 T.).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji L. J., V. C., H. M. panaudodami fizinį smurtą prieš L. E. pagrobė jam priklausantį turtą už 110 Lt. Fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji L. J. ir V. C. sudavė smūgius nukentėjusiajam L. E., o H. M. iš nukentėjusiojo rankinės pagrobė piniginę 10 Lt vertės su joje buvusiu viešojo transporto elektroniniu bilietu 28 Lt vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 50 Lt vertės su SIM kortele „Labas“ 8 Lt vertės. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika buvo baigta, nes jie turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, pagrotus pinigus išleisdami, o beverčius daiktus išmesdami. Kaltinamųjų L. J., V. C., H. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalį.
Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad visi trys kaltinamieji L. J., V. C., H. M. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kadangi jie turėjo išankstinę tyčią ir susitarimą panaudodami fizinį smurtą pagrobti nukentėjusioji L. E. turtą ir šią nusikalstamą veiką įvykdė. Nors kaltinamasis H. M. ir nesudavė nukentėjusiajam smūgių, tačiau iš nukentėjusiojo rankinės pagrobė joje buvusius daiktus ir atlikdamas šiuos veiksmus kaltinamasis suvokė, kad bendrai su kitais asmenimis jis dalyvauja darant nusikalstamą veiką.
Taip pat išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. J. 2013-07-07 apie 21.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Klaipėdoje, Laukininkų g. 11 namo kieme, paėmė iš T. M. rankos N. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson Yedo“ ir jo negrąžinęs pasišalino. Tokiu būdu atvirai pagrobė N. M. priklausančio turto už 300 Lt. Kaltinamojo L. J. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi L. J. turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo, pavogtą telefoną parduodamas lombarde.
Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą nukentėjusiesiems bei pilnai prisipažino ir gailisi T. M. epizode. Kaltinamojo atsakomybę L. E. epizode sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo H. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.
Kaltinamasis L. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę - niekur nedirba ir nesimoko, veiką padarė būdamas nepilnametis, ankščiau neteistas, tačiau charakterizuojamas neigiamai, padarytą žalą atlygino. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos turtinės žalos dydį bei tai, jog savo poelgių kritiškai nevertina, išvadų nepadarė, savo požiūrio į gyvenimą nežada keisti, nenori mokytis, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo išsivystymą socialinės ir emocinės brandos atžvilgiu, gebėjimą vertinti visuomenės keliamus reikalavimus ir savo poelgio padarinius, vadovaujantis BK 54 straipsniu, 81 straipsniu, L. J. už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, skiriamos sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima šios bausmės vidurkiui. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. J. yra jauno amžiaus, todėl yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 82, 87 straipsniais, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamasis V. C. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – mokosi, veiką padarė būdamas nepilnametis, ankščiau neteistas, tačiau charakterizuojamas neigiamai, padarytą žalą atlygino. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos turtinės žalos dydį bei tai, jog savo poelgio kritiškai nevertina, išvadų nepadarė, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo išsivystymą socialinės ir emocinės brandos atžvilgiu, gebėjimą vertinti visuomenės keliamus reikalavimus ir savo poelgio padarinius, vadovaujantis BK 54 straipsniu, 81 straipsniu, V. C. skiriama Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima šios bausmės vidurkiui. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. C. yra jauno amžiaus, todėl yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 82, 87 straipsniais, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamasis H. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirba ir nesimoko, veiką padarė būdamas nepilnametis, ankščiau neteistas, tačiau charakterizuojamas neigiamai, padarytą žalą atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė ir jis jam atleido. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos turtinės žalos dydį bei tai, jog savo kaltę pripažino ir gailisi, kritiškai vertina savo poelgį, išvadas padarė, žada keisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti. Kaltinamojo įstatyminė globėja V. Š. patvirtino, kad H. M. nori pakeisti savo gyvenimo būdą, užsirašė į Alsėdžių karo mokyklą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo H. M. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atleidžia kaltinamąjį H. M. nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsniu, siekiant padėti H. M. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas dvylikai mėnesių. Elgesio apribojimo laikotarpiu H. M. įpareigojamas per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamiesiems L. J. ir H. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamajam V. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems pareiškė 86,78 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosiojo L. E. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 34-38, 1 T.). Kadangi kaltinamojo L. J. įstatyminis atstovas V. J. prašomą priteisti žalą savanoriškai atlygino ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, civilinis ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti L. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Taikyti LR BK 92 str. 1, 2 d. ir L. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. LR BK 82, 87 str., tvarka paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamajam L. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. C. (V. C.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Taikyti LR BK 92 str. 1, 2 d. ir V. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. LR BK 82, 87 str., tvarka paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamajam V. C. (V. C.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
H. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsniu, kaltinamajam H. M. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 86,78 litų turtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.