Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Agrosaulė 17“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai (skundą padavęs asmuo), kurią atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2013-08-23 prašymu Nr. 15R-820 kreipėsi į Komisiją, prašydama kompensuoti 3 750 Lt už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, 100 Lt už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokų, 166, 19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokesčio ir 51,24 Lt antspaudo gamybos išlaidas (Komisijos byla, l. 39–40). Komisija 2013-10-01 sprendimu Nr. 17R-447 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas ir kompensavo 1 350 Lt (b. l. 68).

VAGK 2013-12-11 sprendimu Nr. 3R-431(AG-366/01-2013), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, panaikino Komisijos 2013-10-01 sprendimą Nr. 17R-447 bei įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-820 iš naujo ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. VAGK konstatavo, kad Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų (b. l. 69–73).

Komisija 2014-01-24 sprendimu Nr. 17R-3505, atsižvelgdama į VAGK 2013-12-11 sprendimą Nr. 3R-431, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2013-08-30 prašymą Nr. 15R-820 ir nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, t. y. kompensavo 1 350 Lt. Minėtame sprendime VAGK, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino kompensuotinomis išlaidomis, susijusiomis su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, 1 250,00 Lt už konsultavimo pa­slaugą dėl elektrinės įrengimo proceso, nes šios išlaidos yra pagrįstos ir patvirtintos įrodančiais do­kumentais. Vadovaudamasi Aprašo 4 ir 5.7 punktais, nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas, t. y. 2 500,00 Lt už saulės elektrinių verslo finansavimo ir dėl teisinių saulės elektrinės verslo rizikų ir galimybių kon­sultavimo paslaugas, nes jos nepagrįstos ir tiesiogiai nesusijusios su saulės šviesos energijos elekt­rinės projekto plėtojimu, kadangi šios išlaidos nebuvo būtinos projekto įgyvendinimui (nebuvo valstybės prievolės). Vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, kompensuotina pripažino 100,00 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, nes išlaidos patirtos iki 2013-02-01, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino nekompensuotinos išlaidas už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos yra patirtos po 2013-02-01. Vadovaudamasi Aprašo 5.7 punktu, Komisija nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas, t. y. darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, virtualaus ofiso paslaugos, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos kursų išlaidos, antspaudo gamyba, nes šios bendro administracinio pobūdžio išlaidos neatitinka Aprašo 5 punkte nustatytų išlaidų kategorijų ir nėra tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu ir nebuvo būtinos, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta valstybės pareiga saulės šviesos energijos elektrinės projektų vykdymui įsteigti atskirą juridinį asmenį (b. l. 74).

VAGK 2014-04-11 sprendimu Nr. 3R-150(AG-124/02-2014), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2014-01-24 sprendimo panaikinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.1, 44.2 ir 44.3 punktuais, panaikino Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3505 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo bei įpareigojo UAB „AgroSaulė 17“ 2013-08-23 prašymo Nr. 15R-820 dalį nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusioje dalyje skundą atmetė (b. l. 47–54).

Komisija nesutinka su VAGK 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-150(AG-124/02-2014) dalimi, kuria panaikinta Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3505 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo bei įpareigojimo šioje dalyje nagrinėti pareiškėjos 2013-08-23 prašymą pakartotinai ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Taigi, šioje byloje vertintina, ar pagrįstai VAGK ginčijama sprendimo dalimi 5 000 Lt nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidas vertino kaip kompensuotinas ir šioje dalyje panaikino Komisijos sprendimą. Dėl kitų VAGK 2014-04-11 sprendimo dalių nepasisakytina, nes atsakovė jų neginčijo.

VAGK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais, kurių 44 punkte nustatytos VAGK priimamų sprendimų rūšys. Šių nuostatų 46 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių ginčo šalių, kitų proceso dalyvių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.

Komisija 2014-01-24 sprendime Nr. 17R-3505 nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidas pripažino nekompensuotinomis dėl to, kad jos buvo patirtos po 2013-02-01, o VAGK jas įvertino priešingai.

Vertintinos faktinės aplinkybės dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą patyrimo momento.

Pareiškėja su ŽŪB „A. V.“ 2012-08-27 sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis, Komisijos byla, l. 53–56). Pareiškėja pagal šią Sutartį išsinuomojo karvidę (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą ((duomenys neskelbtini). Šį turtą pareiškėja įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai; jai suteikta teisė karvidės pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti (Sutarties 2.1–2.2 p.). Kaip matyti iš Sutarties, nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Pagal Sutarties 3.1 punktą, turtas išnuomotas iki 2035-08-27, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 p.). Turto nuomos mokestis yra lygus 1 000 Lt + PVM per vieną mėnesį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 4.1 p.). Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012-08-27, moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 p.).

Minėta Sutartis 2012-09-03 buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre (Komisijos byla, l. 51). Priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir ŽŪB „A. V.“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27 (Komisijos byla, l. 57). PVM sąskaita-faktūra Nr. ŽŪB2540 už 2012 m. rusėjo–2013 m. sausio mėn. laikotarpį išrašyta 2013-01-31 (Komisijos byla, l. 48), o 5 000 Lt apmokėjimas atliktas 2013-08-13 (Komisijos byla, l. 47). VAGK, įvertinusi anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjos 2013-08-23 prašymas atitiko Aprašo 5.4.4 p. bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensuotinumo.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (kuris buvo priimtas 2013-01-17) 3 straipsnyje numatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Aprašu. Šio Aprašo 3 punkte nustatyta, kad dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės (toliau – elektrinė) projekto plėtojimu susijusių išlaidų (toliau – išlaidos) kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų (toliau – pareiškėjas). Taigi, pagal Aprašą galėjo būti kompensuojamos tik tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pagal Aprašo 5.4.4 punktą prie kompensuotinų išlaidų priskirtas ir sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinus minėtas Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad kompensuotinomis išlaidomis pripažįstamos iki 2013-02-01 realiai patirtos išlaidos. Nesutiktina su VAGK išvada, kad vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Akivaizdu, kad tokios išlaidos turėjo būti patirtos, t. y. apmokėtos iki 2013-02-01. Taigi, išlaidų patyrimas siejamas tiesiogiai su jų apmokėjimo momentu. Nors pareiškėjai 2013-01-31 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) ir ji iki Aprašo 5.4.4 punkte nustatyto termino buvo įregistravusi Sutartį, tačiau nuomos mokestį apmokėjo tik 2013-08-13. Taigi, tik 2013-08-13 ji patyrė realias nuomos mokesčio išlaidas, todėl nesutiktina su VAGK vertinimu, kad pareiškėja ginčo išlaidas patyrė nuomotojui pateikus 2013-01-31 sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta apmokėjimo data iki 2013-03-02, o pareiškėja apmokėjo ją praėjus daugiau nei pusei metų nuo nurodytos apmokėjimo datos. Be to, nors ir nuomos mokestis buvo sumokėtas iki 2013-08-23 prašymo pateikimo, tačiau Aprašas išlaidų patyrimą sieja su realiu jų patyrimu iki 2013-02-01. Vien tik Sutarties laisvės principas negali paneigti Aprašo nuostatų, kurios imperatyviai Komisiją įpareigoja kompensuotinomis pripažinti išlaidas, patirtas iki 2013-02-01.

VAGK sprendė, kad ginčijama sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir Komisijos padarytą išvadą, kad pareiškėjai nekompensuotinos išlaidos už žemės sklypo nuomą, nes jos patirtos po 2013-02-01, teismas konstatuoja, jog Komisija iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei taikė Aprašo nuostatas. Tai, kad Komisija iš naujo įvertinusi ginčijamą sprendimo dalį, jame išsamiau ir detaliau įvertintų tas pačias faktines aplinkybes bei pateiktų išsamesnį teisės normų aiškinimą, nepakeistų ginčo esmės. Pareiškėja nei Komisijai, nei teismui naujų duomenų, pagrindžiančių nuomos išlaidų patyrimą iki 2013-02-01, nepateikė.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijama VAGK sprendimo dalis naikinama, VAGK netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai aiškinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Negali būti tenkintas antrasis Komisijos skundo reikalavimas įpareigoti VAGK priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, nes jis būtų perteklinis. Teismui dėl anksčiau nustatytų aplinkybių panaikinus ginčijamą sprendimo dalį, Komisijos 2014-01-24 sprendimas Nr. 17R-3505, t. y. ir ginčijama jo dalis dėl nuomos išlaidų kompensavimo, yra teisėta. Taigi, pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3505 panaikinimo yra atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-150(AG-124/02-2014) dalį dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3505 dalies dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.