Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-768/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
1A-232-768/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32074-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Evaldas Vanagas, Pranas Šimkus
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-768/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32074-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylankės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pagal 2017 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviem) metams, bausmę paskiriant atliekti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 9 d. iki 2016 m. liepos 10 d.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 9 d., 00.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įlenkdamas vairuotojo durelių spynelę už 20 eurų, įsibrovė į nukentėjusiajam G. Ž. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pasikėsino pagrobti automobilio priekinę panelę, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė ir iš automobilio nieko nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apeliaciniu skundu V. V. prašo, kaip galima suprasti, sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuri yra per griežta ir neteisingai subendrinta. Tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas netinkamai subendrino galutinę laisvės atėmimo bausmę, kadangi neįskaitė atliktos bausmės dalies pagal ankstesnius nuosprendžius, nes veika, dėl kurios pripažintas kaltu, padaryta iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje.Akcentuoja, kad yra jauno, darbingo amžiaus, kad suprato savo klaidas ir netinkamą elgesį, kad pasižada ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, be to, turi draugę, su kuria planuoja sukurti šeimą, garbaus amžiaus tėvus, kuriems reikia padėti, todėl prašo suteikti jam dar vieną galimybę įrodyti teismui, jog yra vertas jo pasitikėjimo ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytojų R. J. ir D. U., nukentėjusiojo G. Ž. parodymai yra šališki, kadangi jie jam nėra priimtini, todėl prašo juos dar kartą apklausti. Teigia, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos metu jis buvo neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, ten sugrįžti nenorėjo, todėl minčių nusikalsti neturėjo. Nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino visiškai, pirmiausia vedinas baimės jausmo, kad juo nebus tikima vien dėl jo kriminalinės praeities, taip pat dar ir dėl to, kad kitu atveju jam būtų skirta griežtesnė bausmė, tačiau iš tiesų savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes į svetimą automobilį įsibrovė ne todėl, kad būtų kesinęsis kažką pagrobti, o todėl, jog buvo neblaivus ir nesuprato savo veiksmų. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. V. ir jo gynėja advokatė Lidija Blinkevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nuteistasis apeliaciniu skundu, nors kritikuoja liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, teigdamas, kad jie yra šališki, tačiau iš esmės nesutinka tik su teismo paskirtąja bausme, nes mano, kad ji neteisingai subendrinta, taip pat prašo ją sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nors nuteistasis V. V. teigia, kad jo nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., jis prašo iš esmės priimti tą patį sprendimą, kokį priėmė pirmos instancijos teismas, t.y., nubausti jį už tai, kad jis įsibrovė į svetimą automobilį. Nuteistasis teigia, kad jokių daiktų iš automobilio pagrobti nenorėjęs, tačiau bylos duomenys leidžia teigti priešingai. Liudytojas D. U. teismo posėdyje patvirtino girdėjęs nuteistojo, stovėjusio prie namo kampo, žodžius, kad negali išlaužti panelės. Vėliau, nuteistasis automobilyje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, šalia jo rastas atsuktuvas, be to, jis su savimi turėjo kuprinę, kurioje rastos dvi replės. Apie V. V. planus iš kur nors pavogti daiktų patvirtino žinojęs ir šalia įvykio vietos sulaikytas R. J.. Atkreiptinas dėmesys ir į nenuoseklius V. V. parodymus. Teisiamojo posėdžio metu jis kaltę pripažino visiškai ir teigė, kad vis dėl to norėjęs iš automobilio pagrobti kolonėles. Taigi visuma šių teismo ištirtų įrodymų patvirtina, kad V. V. veika teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Tai, kad apeliacinio proceso metu V. V. teigia nenorėjęs apskritai jokių daiktų vogti, teisėjų kolegija šiuos paaiškinimus vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Atkreiptinas apelianto dėmesys dar ir į tai, kad veikos kvalifikacijai neturi reikšmės aplinkybė, kokius konkrečiai daiktus buvo siekiama pagrobti. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis neįgyvendino savo ketinimų, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t.y., nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. V. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslus bei stadiją (pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tinkamai įvertino ir V. V. asmenybę. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo teistas 9 kartus), turintis neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, esantis darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio.Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl V. V. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Taigi, ši už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti paskirtoji bausmė švelninama – taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, nors, kaip dabar jis nurodo apeliaciniame skunde, savo kaltę jis neigia, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertintos. Kitos apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog pasižada kardinaliai keisti savo gyvenimą, jog turi draugę, su kuria nori sukurti šeimą, taip pat garbingo amžiaus tėvus, kuriais reikia pasirūpinti, nelaikomos esminėmis ir bausmės švelninimui, nagrinėjamu atveju, įtakos visiškai neturi. Taip pat, įtakos neturi ir tai, kad liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai jam nėra priimtini vien tik dėl to, kad nepatvirtina jo keliamos versijos, todėl nenustačius objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius apie liudytojų ir nukentėjusiojo šališkumą, minėti skundo argumentai vertintini kaip bandymas bet kokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apskritai naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui, baudžiamojoje byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui V. V. švelninti skundžiamu nuosprendžiu už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ir jos vykdymą atidėti, nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bausmių bendrinimą reglamentuojantį baudžiamąjį įstatymą, dėl to ši klaida taisytina ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes ir skirdamas galutinę subendrintą bausmę, nors ir nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, tačiau iš tiesų jas aiškino ir taikė ne visiškai tinkamai. Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylankės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pagal 2017 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, iš dalies pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskiria galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 metams. Taigi, jei priėmus nuosprendį teismas nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Su neatliktos bausmės dalimi bausmės bendrinamos, kai taikomos BK 64 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamoje byloje teismas, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, bendrino paskirtas bausmes. Šio straipsnio nuostatos, skirtingai nei BK 64 straipsnio, nereikalauja nustatyti, kokia nuteistojo bausmės dalis liko neatlikta bausmių bendrinimo metu, kadangi pagal BK 63 straipsnį bendrinamos teismo paskirtos bausmės. Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę ir į bausmės laiką neįskaitydamas bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuosprendžio paskelbimo dieną V. V. jau buvo atlikęs 10 mėnesių ir 24 dienas iš 2 metų 6 mėnesių 2017-01-06 ir 2016-09-21 nuosprendžiais, subendrintais 2017-05-23 nutartimi, paskirtos bausmės. Bausmę jis atlieka nuo 2016-08-16, kuomet jam buvo paskirtas suėmimas, o ne nuo 2016-09-21, kaip nurodyta 2017-05-23 nutartyje. Matyti, kad subendrindamas bausmes pirmos instancijos teismas prie likusios neatliktos bausmės dalies, kuris nuosprendžio paskelbimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai ir 16 dienų, pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, nustatydamas 2 metų laisvės atėmimo bausmę, t.y., realiai taikė BK 64 str. 3 d. taisykles. Minėta, kad kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrinamos, bausmė bendrinama su subendrinta bausme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Esant tokiai situacijai, kai ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam V. V. buvo paskirta dviejų metų ir šešių mėnesių subendrinta bausmė, pritaikius dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę į bausmės laiką turėjo įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, todėl šis nuosprendis keistinas. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustačius esminius BPK pažeidimus (BPK 369 straipsnio 2 dalis), pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylankės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pagal 2017 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir V. V. paskirta galutinė subandrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. V. paskirti galutinę subendrintą dviejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnius, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi subendrintus, nuosprendžius. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Donatas JatužisPranas ŠimkusEvaldas Vanagas