Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-725-946/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
1-725-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00911-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-725-946/2016Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00911-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.1.; 1.2.16.2.; 1.2.16.3.; 1.2.16.4.; 1.1.7.2.4.; 2.3.6.4.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.gegužės 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorams Donatui Puzinui, Virgilijui Lazauskui,kaltinamajam V. B.,nukentėjusiajam G. K.,

ekspertui L. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, neteistas, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 196 str. 3 d., 197 str. 3 d., 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2013-08-19 laikotarpiu nuo 15:49:32 val. iki 15:55:45 val. ir 2013-08-20 18:31:45 val. bei laikotarpiu nuo 19:00:21 val. iki 20:47:28 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) panaudodamas personalinį kompiuterį „BMS", kuriam priskirtas internetinės prieigos adresas IP (duomenys neskelbtini), priklausantį „Meganet" interneto klientei A. B., panaudodamas programinę įrangą - standartinę, bendros paskirties informacinių sistemų administravimo įrankius, kompiuterines komandas bei persiuntimo programą WinSCP, nuotolinio kompiuterio valdymo programas TightVNC ir PuTTY, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai, be G. K. žinios ir sutikimo, įsilaužė į G. K. nuomojamus serverius, esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir perėmė juose saugomus neviešus elektroninius duomenis - dvejas duomenų bazes su G. K. klientų asmens duomenimis, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, taip pat sunaikino ištrindamas serveriuose saugomą informaciją - serverių naudotojų elektroninius duomenis, serverio failus, statistiką bei iš G. K. serverio atakavo kitus serverius bei pakeitė prisijungimo ir valdymo slaptažodžius ir taip apribojo naudojimąsi duomenimis ir neteisėtai sutrikdė informacinės sistemos darbą, padarydamas nedidelę (2896,20 eurų) žalą.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi buvo naudotasi jo IP adresu, kuriuo buvo įsilaužta į G. K. serverius. Parodė, kad jam atsisiuntus iš itiexposed.lt programą i.sql.exe ir nieko nesuvokiant, programa atliko už jį veiksmus. Ta parsisiųsta programa ir padarė viską. Tai ji padarė iš jo kompiuterio, todėl neneigia, kad viskas buvo padaryta iš jo IP adreso. Tačiau nepripažįsta, kad jis išplatino duomenis, kadangi jo IP adresai ir IP adresai, kuriais buvo išplatinti failai, nesutampa. Parsisiuntęs programą, kuri pati atliko už jį veiksmus, jis nenorėjo nieko blogo padaryti ar pakenkti K., nes pats buvo pas jį hostinge užsiregistravęs. Tiesiog rado temą pns.lt ir bazę su prisegtu failu, dėl ko norėjo patikrinti, kas ten yra, ar nėra jo asmens duomenų. Per Skype programą bandė susisiekti su K. ir telefonu, bet nepavyko. Jokiomis bazėmis nesidalino ir failų neplatino. P. K. byloje nurodo, kad buvo jungtasi iš kitų IP adresų į jo serverius. Jo parsisiųstoje programoje i.sql.exe buvo virusas, nes sumirksėjo užduočių programos langas. CMD langas sumirksėjo. Per tą langą vykdomos programos jungiantis į serverius. Atsidarius minėtą programą pažiūrėti, kas ten yra ir programa pasinaudojo jo IP adresu. Atsisiuntęs programą prieš ją atidarant patikrino Trojan remover programa ir tikrino portale virustottal.com. Jokių virusų nebuvo nustatyta. Todėl nesitikėjo, kad programoje bus virusas ir įvykdys viską per jo IP adresą. Pats jis yra kompiuterinių tinklų operatorius ir technikas. „Winscp“ naudojo savo reikmėms. Ji naudojama persiųsti failus į serverį, failų persiuntimo programa. Kas liečia „putty“, ji naudojama administruojant serverius. Turėjo serverius, ir juos administravo tomis programomis. Tas virusas, kurį parsisiuntė kartu su programa buvo suprogramuotas atlikti tam tikrą darbą, o pas jį antivirusinės programos nebuvo. Pasitikėjo Windows apsaugos programa, nes ji blokuodavo. Šį kartą neblokavo, todėl net neįtarė, kad yra virusas. Programa. „Tightnvc“ skirta jungtis nuotoliniu būdu į serverius, ją naudojo savo asmeninėms reikmėms. Turėjo kompiuterį BMS, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad iš jo prieigos, iš jo IP adreso, buvo įkelta tie duomenis, kurie buvo paimti iš K. serverio. K. jam žinomas, kaip asmuo teikiantis hostingo paslaugas. Skype programa naudojosi, bet neatsimena, koks buvo jo slapyvardis pokalbiuose.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jos kaltė yra įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo G. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad kaip ir kiekvieną dieną bandė prisijungti prie serverio, patikrinti ar viskas gerai, ar veikia, bet neišėjo, nes buvo pakeisti prisijungimų slaptažodžiai. Prisijungus vėliau pamatė, kad ištrinta viskas. Pastebėjo, kad prie vieno serverio buvo prisijungta per „Tightnvc“. Tada jis taip pat prisijungė ir matė gyvai, ką įsilaužėlis darė. Matė gyvai, kad jis atakavo serverius. Tai, kas matėsi kompiuterio ekrane nufilmavo ir į cd diską įrašė. Jeigu jis tik būtų pajudinęs pelę, įsilaužėlis tai būtų matęs savo kompiuterio ekrane. Tokiu atveju matyti kaip dvi pelės ir dvi klaviatūros prijungtos prie vieno kompiuterio. Jei jungtųsi iš proxi, tai matytųsi proxi adresai, o šiuo atveju matėsi kaltinamojo adresai. Matosi, ar buvo prisijungęs, ar matėsi prisijungimų sesijos. Daugiausia prisijungti buvo bandoma iš vieno IP adreso. Po kiek laiko pastebėjo, kad ištrintos duomenų bazės, buvusios serveryje. Paskambino pažįstamas ir pasakė, kad jo duomenų bazės neveikia. Buvo ištrinti klientų failai, duomenų bazės buvo paviešintos, todėl po to niekas nebenori talpinti į jo serverius duomenų. Pats asmeniškai kreipėsi į interneto tiekėją, kad atsiųstu duomenis, kas jungėsi kelias dienas prieš tai. Jie atsiuntė ir matėsi viskas. Jis pats yra informacinių technologijų specialistas, todėl abejoja, kad kaltinamojo kompiuteriu galėjo pasinaudoti kažkas kitas, o ne jis pats, nes per Windows aplinką neįmanoma valdyti tokių programų, atsisiuntus virusą. Duomenų bazę vėliau atstatyti pavyko, ištrintų duomenų visų atkurti nepavyko. Padaryta žala apskaičiuota ir įvertinta atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja svetainės sukūrimas. Kas patalpino duomenis į failai.lt ir ieškok.lt., nežino, nes jos nepateikė duomenų, kas įkėlė. Paviešinti galima per proxi serverius, galima nusiųsti draugui, kitu serveriu pasinaudojant. Jis kreipėsi į tas svetaines, kad ištrintų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat parodė, kad pastebėjo kad ištrinti serverių failai ir neina įeiti į 15 serverių, kuriuose kiekvienam būdavo apie 100 klientų. Veikiantys buvo tik 2 serveriai. Ką daro įsilaužėlis žiūrėjo per programą „TightVNC Viever", nufilmavo ir įrašė į 2 CD diskus. Prie serverio, kurio IP (duomenys neskelbtini), įsilaužėlis buvo prisijungęs iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir iš šio serverio vykdė atakas į kitus IP adresus. Tuo atveju, jei žmogus parsisiunčia apkrėstą failą, atakos yra vykdomos iš jo IP adreso. Šiuo atveju, įsilaužėlis atakas vykdė per jo serverį, todėl, jo manymu, būtent iš šio adreso ir veikė įsilaužėlis ir ištrynė jo serverių failus. Įsilaužėlis per jo serverį atakavo kitus serverius IP adresai (duomenys neskelbtini). Taip pat sužinojo, kad jis prieš tai atakavo koridorius.lt svetainę, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini). Ataką į IP (duomenys neskelbtini) sustabdė. Po šio veiksmo įsilaužėlis daugiau nieko nedarė. Matė, kad jis įsilaužė iš IP (duomenys neskelbtini). Įsilaužėlis su savo IP buvo prisijungęs prie jo internetinių svetainių www.pns.lt ir www.cloudvps.lt. Dėl įsilaužėlio veiksmų neveikė serveriai, dėl to klientai negali naudotis jo teiktomis paslaugomis, jų žaidimų failai, statistikos ištrintos nepataisomai. Įsilaužėlis taip pat ištrynė duomenų bazę su klientų pavardėmis, sąskaitomis ( t. 1 b.l. 18-19). Duomenų bazės buvo įkeltos į: (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.1.21-32, b.l. 33-34).

Ekspertas L. M. paaiškino, kad teoriškai įmanoma prisijungti iš kito kompiuterio, bet jis atlikdamas ekspertinį tyrimą nagrinėjamu atveju to nenustatė. Jo išvadoje buvo išvardinti serveriai, prie kurių buvo prisijungta. Teoriškai įmanoma, bet po atliktų apžiūrių nerado, kad kiti galėjo prisijungti. Kaltinamojo kompiuteryje esančius visus failus su virusais antivirusinė programa atpažino juos kaip infekuotus. Tyrimo metu sukūrus virtualų kompiuterį, tie virusai patys automatiškai nepasileido, todėl daro išvada, kad tuos virusus, kad jie imtų veikti, turėtų kažkas paleisti iš kompiuterio. Taip pat tikėtina, kad iš tyrimui pateikto kaltinamojo kompiuterio buvo išimti programos Skype pokalbiai, nes jie yra standžiajame diske. Tiriamu atveju buvo nustatyti sąmoningi veiksmai, nes buvo padaryti ekrano atvaizdai, kurie buvo siunčiami Skype programa, kur matosi prisijungimai prie serverių. Tai yra tikslingai padaryta. Tikėtina, kad padaryta iš to kompiuterio, kurį tyrė, nes pats darė tokį eksperimentą. Dalinai automatizuotu būdu tas screenshot (ekrano atvaizdas) darytas, tai yra paspaudžiamas mygtukas printscreen ir Skype lange padaroma funkcija paste ir tada automatiškai tas screenshot išsaugomas kompiuteryje, kurį tyrė, ir išsiunčiamas Skype programos pašnekovui. Kaltinime nurodytos programos WinSCP TightVNC ir PuTTY skirtos sistemos, serverių administravimams nuotoliniu būdu. Tos programos tirtame kompiuteryje buvo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad būtų buvę bandyta pakeisti kompiuteryje sukurtų failų sukūrimo laiką. Atliekant tyrimą dėl IP adreso (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta požymių, rodančių, kad iš to kompiuterio į „įkelt.lt ir „failai.lt“ buvo įkelti paviešinimui duomenys, kurie buvo gauti įsilaužus į nukentėjusiojo serverius. Tuo tikslu buvo žiūrimos naršyklių istorijos, bet požymių, jog įkelta buvo iš to tiriamojo kompiuterio, nebuvo, bet buvo nustatyta, jog prie nukentėjusiojo serverių buvo jungtasi iš šio kompiuterio. Nenustatyta, kad tuo metu būtų aktyvuotas virusas. Komunikuota įsilaužiant buvo tik per tas tris programas WinSCP, TightVNC ir PuTTY. Pokalbiai Skype programa tirtame kompiuteryje rodė, kad kompiuterio naudotojas buvo perspėtas apie policiją. Pašnekovas su kompiuterio vartotoju kalbėjo, kad „tavęs ieško“, kompiuterio vartotojas teigė, kad niekas nieko neras, nes jis apsisaugojęs. Kompiuterio vartotojas naudojo kelis slapyvardžius Skype programoje, polaroid 96 vienas iš jų. Profilio vardas yra kompiuterio vartotojas. Tai polaroid 96 veikia kaip kompiuterio vartotojas.

2013-08-21 G. K. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2013-08-19 ir 2013-08-20 buvo įsilaužta į jo serverius, kurie patalpinti adresu (duomenys neskelbtini),Vilnius ir įsilaužimo metu buvo ištrinti serverių failai, bei atakuoti kiti serveriai ( 1. 1 b. l. 3).

2016-01-21 apžiūros protokole užfiksuota dviejų nukentėjusiojo G. K. pateiktų kompaktinių diskų apžiūra. Apžiūrint du CD diskus nustatyta, kad pirmajame diske, kurio originalus užrašas CD-R, digidata, jį atidarius yra 4 vaizdo įrašai (avi) ir Microsoft Word dokumentas (.docx). Pirmasis vaizdo įrašas vadinasi clip0001, atidaromas su Windows Media leistuvu, 46,4 MB dydžio, sukurtas 2013-08-20, antrasis vadinasi clip0003, atidaromas su Windows Media leistuvu, 2,80 MB dydžio, sukurtas 2013-08-20, trečiasis vadinasi clip0004, atidaromas su Windows Media leistuvu, 148 MB dydžio, sukurtas 2013-08-20, ketvirtasis vadinasi clip0005, atidaromas su Windows Media leistuvu, 123 MB dydžio, sukurtas 2013-08-20. Juose yra nufilmuoti kompiuterinių operacijų vaizdai. Microsoft Word dokumentas (.docx). pavadintas log port 5901(vnc) ypatybės, 37,1 KB dydžio. Antrajame diske, ant kurio yra originalus užrašas CD-R, digidata, jį atidarius yra vienas vaizdo įrašas (avi) pavadintas „clip0002", atidaromas su Windows Media leistuvu, 698 MB dydžio, sukurtas 2013-08-20. Jame yra nufilmuotas kompiuterinių operacijų vaizdas, trunkantis 08:35 min. Priedas - kopijos su filmuotoje medžiagoje pavaizduotų operacijų vaizdais (t.l b.l. 62-82 ).

2013-08-29 Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos pateiktoje iš UAB“Dokeda“ gautoje informacijoje matyti, kad (duomenys neskelbtini) naudojasi „Meganet" interneto klientė A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 101-102).

2013-11-05 kratos protokole nurodyta, kad kratos metu pas A. B. metu rastas ir paimtas personalinis kompiuteris BMS (t. 1 b.l. 131-132).

2013-11-05 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. nurodė, kad namuose yra vienas kompiuteris, ji kompiuteriu nesinaudoja, juo naudojasi tik jos sūnus V. B. ( t.l b.l.133-134). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodymus duoti atsisakė.

2015-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3573(13), nurodyta, kad tyrimui pateiktame kompiuteryje yra įmontuotas 200GB standusis diskas SAMSUNG SP2004C S/N: S07GJQSLC03556, pagamintas 2006-12. Tarp rastų išsaugotų sertifikatų yra ir serverių sertifikatų kurių IP adresai yra: (duomenys neskelbtini) Padalos Nr. 2 aplanke UsersYVYDesktop rastas tekstinis failas ewar.txt (sukūrimo laikas 2013-08-19 15:35:48, modifikavimo laikas 2013-08-20 20:39:34) su informacija (vartotojas ir slaptažodis) apie prisijungimą prie nurodytų serverių: (duomenys neskelbtini) Padalos Nr. 2 aplanke Users\V\AppData\Roaming\Skype\My Skype Received Files rasta failų su užfiksuotu kompiuterio ekrano vaizdu (angį. screenshot), kurie buvo siųsti bendravimo internetu programa Skype, kitiems pašnekovams. Faile IMG 19082013 182518.png (sukūrimo laikas 2013-08-19 18:25:18) yra užfiksuotas kompiuterio ekrano vaizdas kuriame matyti: kompiuterio rodomas laikas: 2013-08-19 18:25; aktyvuotas WinSCP programos langas prisijungus prie serverio kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), root vartotoju; atidarytas tekstinis failas ewar.txt; atidarytas Windows Explorer langas su antrašte „77.241.202.12". Faile IMGJ9082013_214023.png (sukūrimo laikas 2013-08-19 21:40:23) yra užfiksuotas kompiuterio ekrano vaizdas, kuriame matyti kompiuterio rodomas laikas: 2013-08-19 21:40; aktyvuotas programos TightVNC (nuotolinio kompiuterio valdymo programa) langas. Programos lange aktyvuotas interneto naršyklės Opera langas su atvertu puslapiu (IP adresas (duomenys neskelbtini)) skirtu serverio, kurio IP adresas 77.241.197.170, administravimui (priežiūrai); atidarytas tekstinis failas ewar.txt; paleista programa PuTTY (programa skirta nuotoliniam kompiuterių valdymui komandine eilute), matoma, kad programa susijungusi su serveriu kurio IP adresas yra (duomenys neskelbtini). Padalos Nr. 2 aplanke Users\V\AppData\Local\Microsoft\Windows faile UsrClass.dat yra sisteminiai įrašai (Shellbags) apie kompiuterio aplankų peržiūros nustatymus. Nustatyta, kad kompiuteryje buvo aplankas ewar su jame esančiais aplankais kurių pavadinimai sutampa su nurodytais IP adresais: (duomenys neskelbtini). Tiriant Skype programos pokalbių istoriją nustatyta, kad programa įdiegta 2013-06-16 16:05:34, o pokalbių istorijoje seniausia žinutė gauta 2013-08-18 14:28:28 (darytina išvada, kad pokalbių istorija buvo ištrinta). Laisvosiose srityse rasta ištrintų pokalbių fragmentų kur kompiuterio vartotojas su nenustatytu pašnekovu aptarinėja serveriu failų nusikopijavimą, siunčia dalį ewar.txt failo turinio, teigia, kad jis pakeitęs „daugumos vps slaptažodžius" (vps - virtual private server angį. virtualus privatus serveris). Naudojantis programa Internet Evidence Finder v6.7.2.0170 buvo tiriami Skype programos failai. Tyrimo metu nustatyta, kad tyrimui pateiktame kompiuteryje buvo naudotasi interneto prieigomis kuriu IP adresai yra (duomenys neskelbtini) (tl b.l. 144-147).

Įrodymų analizė bei vertinimas

Kaip matyti iš kaltinamajame akte pateikto kaltinimo V. B. formuluočių, kaltinimo pagal BK 196 str. 3 d., 197 str. 3 d., 198¹ str. 1 d., esmė yra ta, kad kaltinamasis kaltinamas naudodamasis standartine programine įranga - informacinių sistemų administravimo įrankiais pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones ir tokiu būdu įsilaužęs į nukentėjusiajam priklausančius serverius ištrindamas sunaikino serveriuose saugomą informaciją bei atakavo kitus serverius ir pakeitė prisijungimo ir valdymo slaptažodžius, tokiu būdu apribojo naudojimąsi duomenimis ir neteisėtai sutrikdė informacinės sistemos darbą. Kaltinimo kitoje dalyje pagal BK 198 str. 1 d. esmė yra ta, kad jis kaltinamas minėto įsilaužimo metu neteisėtai perėmęs neviešus elektroninius duomenis, klientų asmens duomenimis, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, ir juos paskleidęs patalpinant į kitus internetinius portalus.

Pats kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė, kad iš dalies prisipažįsta, tačiau įvertinus jo parodymus kaltinime nurodytų aplinkybių kontekste yra akivaizdu, kad kaltinamasis kategoriškai neigia įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra neprisipažįsta visiškai. Kaltinamojo teigimu, kaltinime nurodytoms nusikalstamoms veikoms buvo panaudotas tik jo kompiuteris, o į nukentėjusiojo kompiuterį per jo kompiuterį buvo įsilaužęs visai kitas asmuo po to, kai jis į savo kompiuterį vedamas smalsumo parsisiuntė virusu užkrėstą failą ir jį paleido. Iš šių parodymų matyti, kad kaltinamasis kelia versiją, jog jo kompiuteriu tik buvo pasinaudota į jį įdiegus virusu užkrėstą programą, kurią jis paleido savo kompiuteryje nieko neįtardamas, ir kuri leido nenustatytam asmeniui per jo kompiuterį įsilaužti į nukentėjusiojo serverius ir vėliau sunaikinti bei perimti informaciją, atakuoti kitus serverius bei perimtą informaciją paviešinti ją patalpinus internete.

Tačiau ištyrus bei išanalizavus ne tik kaltinamojo duotus parodymus, bet ir kitus byloje surinktus bei betarpiškai ištirtus įrodymus, matyti, kad kaltinamojo keliama versija, kad jis neįsilaužė į nukentėjusiojo valdomus serverius, yra nepagrįsta, nes jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Priešingai ši versija yra aiškiai paneigta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, jo pateikta dokumentine medžiaga, specialisto paaiškinimais bei išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais.

Kaip matyti iš nustatytų duomenų, interneto prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini), naudojasi „Meganet" interneto klientė A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 101-102). Nors ji teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus byloje, kurioje kaltinamasis yra jos sūnus, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo parodžiusi, kad namuose yra tik vienas kompiuteris, kuriuo ji pati nesinaudoja, juo naudojasi tik jos sūnus V. B. ( t.l b.l.133-134). Iš 2013-11-05 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą A. B. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas personalinis kompiuteris BMS (t. 1 b.l. 131-132). Pats kaltinamasis taip pat neneigė, kad naudojasi būtent šiuo kompiuteriu ir interneto prieiga. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad minėtu kratos metu išimtu kompiuteriu BMS ir interneto prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku naudojosi kaltinamasis V. B.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo, tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, į jo serverius ir buvo įsilaužta būtent iš kompiuterio naudojantis interneto prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis parodė, kad būtent iš šios prieigos buvo prisijungta prie jo serverio, kurio IP (duomenys neskelbtini). Iš tos pačios prieigos buvo atakuoti ir kiti serveriai, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini). Įsilaužėlis su savo IP buvo prisijungęs prie jo internetinių svetainių www.pns.lt ir www.cloudvps.lt. Dėl įsilaužėlio veiksmų neveikė serveriai, dėl to klientai negalėjo naudotis jo teiktomis paslaugomis, jų žaidimų failai, statistikos ištrintos nepataisomai. Įsilaužėlis taip pat ištrynė duomenų bazę su klientų pavardėmis, sąskaitomis.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo pateikta informacija, kurią jis užfiksavo stebėdamas gyvai, ką įsilaužėlis darė. Matė gyvai, kad jis atakavo serverius. Tai, kas matėsi jo kompiuterio ekrane nufilmavo ir į cd diską įrašė. Peržiūrėjus nukentėjusiojo filmuotą medžiagą matyti, kad joje užfiksuota prisijungimų sesijos, matyti, kad įsilaužėlis jungiasi prie serverio, kurio IP (duomenys neskelbtini). Prisijungta buvo iš iš IP adreso (duomenys neskelbtini).

Specialisto išvada taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kaip joje nurodyta, atlikus kaltinamojo kompiuterio tyrimą buvo nustatyta, kad tarp kompiuteryje rastų išsaugotų sertifikatų yra ir serverių sertifikatų kurių IP adresai yra: (duomenys neskelbtini). Padalos Nr. 2 aplanke UsersYVYDesktop rastas tekstinis failas ewar.txt (sukūrimo laikas 2013-08-19 15:35:48, modifikavimo laikas 2013-08-20 20:39:34) su informacija (vartotojas ir slaptažodis) apie prisijungimą prie serverių: (duomenys neskelbtini). Padalos Nr. 2 aplanke Users\V\AppData\Roaming\Skype\My Skype Received Files rasta failų su užfiksuotu kompiuterio ekrano vaizdu (angį. screenshot), kurie buvo siųsti bendravimo internetu programa Skype, kitiems pašnekovams. Faile IMG 19082013 182518.png (sukūrimo laikas 2013-08-19 18:25:18) yra užfiksuotas kompiuterio ekrano vaizdas kuriame matyti: kompiuterio rodomas laikas: 2013-08-19 18:25; aktyvuotas WinSCP programos langas prisijungus prie serverio kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), root vartotoju; atidarytas tekstinis failas ewar.txt; atidarytas Windows Explorer langas su antrašte „77.241.202.12". Faile IMGJ9082013_214023.png (sukūrimo laikas 2013-08-19 21:40:23) yra užfiksuotas kompiuterio ekrano vaizdas, kuriame matyti kompiuterio rodomas laikas: 2013-08-19 21:40; aktyvuotas programos TightVNC (nuotolinio kompiuterio valdymo programa) langas. Programos lange aktyvuotas interneto naršyklės Opera langas su atvertu puslapiu (IP adresas (duomenys neskelbtini)) skirtu serverio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), administravimui (priežiūrai); atidarytas tekstinis failas ewar.txt; paleista programa PuTTY (programa skirta nuotoliniam kompiuterių valdymui komandine eilute), matoma, kad programa susijungusi su serveriu kurio IP adresas yra (duomenys neskelbtini). Padalos Nr. 2 aplanke Users\V\AppData\Local\Microsoft\Windows faile UsrClass.dat yra sisteminiai įrašai (Shellbags) apie kompiuterio aplankų peržiūros nustatymus. Nustatyta, kad kompiuteryje buvo aplankas ewar su jame esančiais aplankais kurių pavadinimai sutampa su IP adresais: (duomenys neskelbtini).

Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad ne iš kokio nors kito kompiuterio ir interneto prieigos, o tik iš kaltinamojo tyrimo metu paimto kompiuterio ir jo naudotos interneto prieigos buvo įsilaužta į nukentėjusiojo serverius ir perimti nevieši elektroniniai duomenys, klientų asmens duomenys, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, bei sunaikinta serveriuose saugoma informacija, atakuoti kiti serveriai ir pakeisti prisijungimo ir valdymo slaptažodžiai, tokiu būdu apribotas naudojimasis duomenimis ir neteisėtai sutrikdytas informacinės sistemos darbas.

Nukentėjusiojo parodymus ir kaltinimą dėl nurodytų aplinkybių taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu pateikti specialisto paaiškinimai. Nors specialistas paaiškino, kad teoriškai yra įmanoma prisijungti iš kito kompiuterio prie kaltinamojo kompiuterio ir taip per jį įsilaužti į nukentėjusiojo kompiuterį, tačiau nagrinėjamu atveju jam atliekant kaltinamojo kompiuterio tyrimą, tokių požymių nustatyta nebuvo. Po atliktų kompiuterio apžiūrių jis nerado, kad kiti asmenys galėjo prisijungti prie šio kompiuterio. Kaltinamojo kompiuteryje tyrimo metu aptiktus esančius failus su virusais antivirusinė programa atpažino kaip infekuotus, tačiau tarp jų nebuvo rasta tos programos (failo i.sql.exe), apie kurį kalba kaltinamasis Tyrimo metu sukūrus virtualų kompiuterį, tie virusai patys automatiškai nepasileido, todėl jis ir padarė išvadą, kad tuos virusus, kad jie imtų veikti, turėtų kažkas paleisti iš kompiuterio. Tiriamu atveju buvo nustatyta požymių, rodančių sąmoningus veiksmus, nes buvo padaryti ekrano atvaizdai, kurie siųsti Skype programa, kur matosi prisijungimai prie serverių. Tai yra tikslingai padaryta. Tuo pačiu metu nebuvo nustatyta, kad tuo metu būtų aktyvuotas virusas. Komunikuota įsilaužiant buvo tik per tas tris programas WinSCP, TightVNC ir PuTTY. Programos WinSCP TightVNC ir PuTTY skirtos sistemos, serverių administravimams nuotoliniu būdu. Tos programos tirtame kompiuteryje buvo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad būtų buvę bandyta pakeisti kompiuteryje sukurtų failų sukūrimo laiką.

Taigi, specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai patvirtina, kad į nukentėjusiojo serverius buvo įsilaužta naudojantis kaltinamojo kompiuteriu ne automatiniu būdu, kas būtų įmanoma aktyvavus virusu infekuotą failą, kaip nurodė pats kaltinamasis failą pavadinimu i.sql.exe, rankiniu būdu, o veikiant prie kompiuterio betarpiškai pačiam kaltinamajam ir tuo tikslu panaudojant programas WinSCP TightVNC ir PuTTY, kurios skirtos serverių administravimams nuotoliniu būdu. Netikėti šiais specialisto paaiškinimais, jo išvadomis, jas atitinkančiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, šiuos įrodymus patvirtina ir aukščiau paminėta vaizdinė medžiaga, kurioje betarpiškai užfiksuotas pats įsilaužimo momentas ir jo metu kompiuterio ekrane užfiksuota informacija.

Tačiau specialisto išvada bei paaiškinimai neduoda pagrindo pripažinti, kad ta informacija, kuri buvo neteisėtai perimta iš nukentėjusiojo serverių, tai yra perimti nevieši elektroniniai duomenys, klientų asmens duomenys, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, buvo paskleista būtent kaltinamojo, o ne kito asmens, patalpinant ją į kitus internetinius portalus. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, ši informacija iš tiesų buvo patalpinta į: (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.1.21-32, b.l. 33-34, 104-107). Tačiau specialistas, pateikęs išvadą, paaiškino, kad atliekant tyrimą dėl IP adreso (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta požymių, rodančių, kad būtent iš to kompiuterio į „įkelt.lt ir „failai.lt“ buvo įkelti paviešinimui duomenys, kurie buvo gauti įsilaužus į nukentėjusiojo serverius. Atitinkamai ir interneto svetainių www.failai.lt ir www.ikelk.lt pateikta informacija rodo, kad minėti duomenys buvo įkelti iš kompiuterio, besinaudojančio interneto prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini), o ne nukentėjusiajam priklausančia prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas sprendžia, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus yra neįrodyta, jog kaltinamasis V. B. būtų paskleidęs ar kitaip panaudojęs jo neteisėtai iš nukentėjusiojo serverių gautus aukščiau minėtus neviešus elektroninius duomenis, kuo jis taip pat buvo kaltinamas, kaip matyti iš kaltinimo pagal BK 198 str. 1 d. formuluotės. Dėl to ši aplinkybė iš šio kaltinimo turi būti pašalinta

Pagal BK 196 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalą. Pagal BK 196 str. 3 d. atsako tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos. Kompiuterinės informacijos sunaikinimas, sugadinimas, pašalinimas, pakeitimas, naudojimosi ja apribojimas – tai tie negatyvūs nusikaltimo subjekto veiksmai, kuriais siekiama teisėtiems kompiuterinės informacijos vartotojams atimti galimybę tokią informaciją naudoti pagal paskirtį. Šiais veiksmais nusikaltimo subjektas pats neįgyja galimybės kad ir neteisėtai naudotis tokia informacija, informacijos neperima, bet tik sunaikina.

Taigi minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodyta eilė neteisėtų veiksmų, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę.. Neteisėti veiksmai gali pasireikšti tiek sugadinimu, sunaikinimu ar elektroninių duomenų pakeitimu. Neteisėtumo požymio aiškinimui nagrinėjamoje byloje yra aktualus 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (toliau ir – Pagrindų sprendimas 2005/222/TVR) (OL 2005 L 69, p. 67) 1 straipsnio d punktas ir Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio d punktas. Šiuose teisės aktuose požymis neturint tam teisės reiškia veiksmus, kuriems nėra suteiktas sistemos ar jos dalies savininko (valdytojo) leidimas arba kurio neleidžia nacionalinės teisės aktai. Taigi, neteisėtumo požymis nagrinėjamoje byloje gali būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo serverių darbo trikdymo veiksmams nebuvo gautas joks sistemos ar jos dalies savininko (nukentėjusiojo) leidimas. Nesant susitarimui dėl prisijungimo, bet koks prisijungimas, sistemos darbo trikdymas negali būti laikomos teisėtu, kas ir yra nustatyta ištirtais įrodymais šioje byloje.

Pagal BK 197 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos. Pagal BK 197 str. 3 d. atsako tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos. Žalos dydis yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas atsižvelgiant į bendruosius baudžiamosios atsakomybės principus ir konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi, ar padaryta žala laikytina didele, ar nedidele, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Pagal BK 198 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Teismas pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vieno iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių. Kaltinamajam kaltinimas pagal BK 198 str. 1 d. buvo grindžiamas ne vienu iš paminėtų požymių, o iš karto keliais jų. Jis buvo kaltinamas tiek neteisėtai perėmęs neviešus elektroninius duomenis, buvusius nukentėjusiojo serveriuose, tiek ir juos vėliau paskleidęs patalpinant į kitas internetines svetaines.

Kaip minėta, išanalizavus ištirtus įrodymus, kaltinimas dėl šių duomenų paskleidimo V. B. nepasitvirtino, kadangi ištirti įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, kad būtent jis, o ne koks nors kitas asmuo, tai padarė. Tačiau ištirti įrodymai neduoda pagrindo abejonėms, kad ir kaltinamasis, o ne kitas asmuo, šiuos duomenis neteisėtai perėmė kaltinime nurodytu laiku, prieš tai neteisėtai prisijungęs prie nukentėjusiojo serverių. Todėl konstatuotina, kad yra nustatytas neteisėto duomenų perėmimo požymis, kuris yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu ir pagal BK 198 str. 1 d. vien tik dėl neteisėto šių duomenų perėmimo.

Pagal BK 198¹ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (toliau – IS) BK 198¹ straipsnyje numatytas atsižvelgiant į 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 2 straipsnį ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (OL 2005 L 69, p. 67) 2 straipsnį. Įgyvendinant šiuos teisės aktus neteisėtas prisijungimas BK 198¹straipsnyje kriminalizuotas kaip savarankiška nusikalstama veika, t. y. be tiesioginio ryšio su kitomis jau sistemoje padaromomis veikomis. Be to, BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie IS buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad nukentėjusiojo serveriuose laikomų duomenų vartotoją leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra (prisijungimo vardo bei slaptažodžio sistema) gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą ar kitoks šių saugumo priemonių įveikimas, pašalinimas, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka tik neteisėto prisijungimo prie IS veikos padarymo būdą.

Taigi, byloje nustatyto neteisėto prisijungimo prie nukentėjusiojo serverių vertinimui taikant tik BK 198 straipsnį, iš baudžiamosios teisės pozicijų liktų neįvertintas pats neteisėto prisijungimo prie serverių veiksmas. Todėl BK198¹ straipsnio 1 dalies norma šiuo atveju taip pat taikytina kvalifikuojant neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, šiuo atveju - prie nukentėjusiojo serverių.

Atsižvelgiant į tai, byloje nustatyti kaltinamojo atlikti atakų prieš nukentėjusiojo serverius organizavimo, atitinkamai ir jų panaudojimo veiksmai, kuriems nebuvo gautas serverių savininko leidimas (sutikimas), kas rodo kaltinamąjį veikus tiesiogine tyčia (suvokiant savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, numatė dėl to kilsiančius padarinius ir jų siekė), ir kuriais buvo perimti nevieši elektroniniai duomenys, klientų asmens duomenys, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, taip pat sunaikinta serveriuose saugoma informacija, atakuoti kiti serveriai ir pakeisti prisijungimo ir valdymo slaptažodžiai, tokiu būdu apribotas naudojimasis duomenimis ir neteisėtai sutrikdytas informacinės sistemos darbas, pripažintini neteisėtais, be to jais buvo padaryta nedidelė žala, įvertinta pagal nukentėjusiojo paaiškinimus apie reikalingas lėšas tokiai sistemai sukurti, kas atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 196 str. 3 d., 197 str. 3 d., 198 str. 1 d., BK198¹ str. 1 d. požymius. Konstatuotina, kad tokia kaltinamojo padarytų veikų kvalifikacija yra teisinga.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 196 str. 3 d., 197 str. 3 d., 198 str. 1 d., BK198¹ str. 1 d., ir už tai paskirti jam bausmes.

Dėl bausmių

.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmes (parenkant bausmės rūšis, taip pat skirtinų bausmių dydžius) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. B. padarė keturias nusikalstamas veikas (du baudžiamuosius nusižengimus, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus), nusikaltimus padarė būdamas anksčiau neteistas, dėl ko darytina išvada, kad V. B. nėra linkęs nusikalsti asmuo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 196 str. 3 d., 197 str. 3 d., 198 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., skirtina minėtų straipsnių sankcijose numatyta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kas atitinka ir įstatymo nuostatą, numatančią, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Bausmių baudų dydis nustatytinas artimas minimaliam už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus galimų skirti baudų dydžiui. Pagal įstatymą, už baudžiamąjį nusižengimą galima skirti iki 50 MGL, už nesunkų nusikaltimą galima skirti iki 500 MGL, o už apysunkį nusikaltimą iki 1000 MGL dydžio baudą (BK 47 str. 3 d).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Paskyrus bausmes už kiekvieną iš keturių nusikalstamų veikų, jos turės būti subendrintos apėmimo būdų, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tokiu atveju griežčiausia iš paskirtų bausmių turi apimti švelnesnes bausmes.

Kiti klausimai

Nusikalstamoms veikoms padaryti panaudotas personalinis kompiuteris BMS, saugomas Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Alytaus AVPK prie iš šios baudžiamosios bylos V. B. atžvilgiu atskirto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00062-16, kadangi šiam ikiteisminiam tyrimui šis kompiuteris ir jame esanti informacija taip pat gali turėti reikšmės.

Specialisto L. M. kelionės išlaidoms atlyginti Kauno apylinkės teismo išmokėta pinigų suma – 12,20 Eurų pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina valstybės naudai iš kaltu pripažinto asmens (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Byloje esančios trys kompaktinės plokštelės (dvi pateiktos nukentėjusiojo ir viena priedas prie specialisto išvados) su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 196 str. 3 d., 197 str. 3 d., 198 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., ir nuteisti jį:

pagal BK 196 str. 3 d. – 10 MGL (376,60 Eur) bauda;

pagal BK 197 str. 3 d. – 10 MGL (376,60 Eur) bauda;

pagal BK 198 str. 1 d. – 100 MGL (3766 Eur) bauda;

pagal BK 198¹ str. 1 d. – 70 MGL (2636,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., visas šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę baudą 100 MGL (3766 Eur).

Išaiškinti V. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Specialisto L. M. kelionės išlaidoms atlyginti Kauno apylinkės teismo išmokėtą pinigų sumą – 12,20 Eurų pripažinti proceso išlaidomis ir ją išieškoti valstybės naudai iš V. B.

Byloje esančias tris kompaktines plokšteles su informacija nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Personalinį kompiuterį BMS, saugomą Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Alytaus AVPK prie iš šios baudžiamosios bylos V. B. atžvilgiu atskirto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00062-16.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis