- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- PK-9-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-3-00001-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- D. I.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi pareiškėjos D. I. skundą privataus kaltinimo tvarka kaltinant D. D. ir E. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja, paduodama skundą privataus kaltinimo tvarka, nurodo, kad nuo 2012 metų pavasario yra nuolat persekiojama D. D. ir E. S., gyvenančių (duomenys neskelbtini), kurios įsibrovę į gyvenamojo namo kiemą kelis kartus ją sumušė:
2012-05-28 apie 16-17 valandą E. S. įsibrovė į kiemą ir grasino pareiškėją „pasmaugti savo rankomis“, t.y. grasino nužudyti, plūdo necenzūriniais žodžiais, sudavė jai į galvą ne mažiau kaip tris - keturis kartus, spardė į kitas kūno vietas, tačiau pareiškėja sužalojimų į teismo medicinos ekspertus nesikreipė.
2012 m. rugpjūčio 28 d. apie 22 val. daugiabučio namo aikštelėje, viešoje vietoje, minėtos pilietės vėl abi užpuolė pareiškėją, spardė kojomis, daužė rankomis, plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti. Dėl sumušimo 2012-08-31 ji kreipėsi į teismo ekspertus ir jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
2012 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val., pareiškėjai namuose esant vienai, E. S. įsibrovė į namo kiemą, spardė duris, pagrobė raktus buvusius durų spynoje, grasino patekti į vidų pareiškėją užmušti.
2012 m. lapkričio 19 d. apie 15-16 val. į namo vidų įsibrovė D. D., kuri pareiškėją plūdo necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų, trenkė su keptuve per galvą. Kieme ją užpuolė E. S., mušė į veidą, grasino užmušti. Dėl padarytų sužalojimų pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes turėjo išvažiuoti į užsienį.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jos gyvybei iškilo realus pavojus, todėl prašo iškelti baudžiamąją bylą kaltinamosioms E. S. ir D. D., gyvenančioms (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. bei jas pripažinti kaltomis. D. I. pripažinti nukentėjusiąja ir privačia kaltintoja, priteisti D. I., a.k. (duomenys neskelbtini) iš E. S. ir D. D. 10000 litų (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai ir 3000 litų (tris tūkstančius litų) turtinei žalai atlyginti.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 407 str., privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos tik tos baudžiamosios bylos, kurios yra išvardintos minėto straipsnio dispozicijoje. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 str.), todėl jo pareiga teismui pateikti skundą, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, jame nurodyti duomenis bei pateikti įrodymus, kuriais nukentėjusysis konkrečiai remiasi, siekdamas pagrįsti savo nurodytus faktus ir reikalavimus. Skundas, paduotas privataus kaltinimo tvarka, turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje numatytus reikalavimus. Jame, be kitų duomenų turi būti nurodyta, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos (BPK 412 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, įrodinėjant kaltinamųjų kaltę, suformuluojant konkrečius kaltinimus nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.
Šalies argumentai
Skunde teismui pareiškėja nurodo keturis atvejus kurių metu, pareiškėjuos teigimu, E. S. arba D. D. nukentėjusiosios atžvilgiu padarė nusikalstamas veikas, t.y. savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai skausmą ar ją sužalojo, tačiau kiekvienos kaltinamosios padarytų veiksmų nekonkretizuoja, jų neatriboja ir nedetalizuoja, kaltinimų pagal atskiras veikas kiekvienai kaltinamajai atskirai nesuformuluoja. Iš skundo turinio ir jame suformuluotų galutinių reikalavimų nėra aišku ar privati kaltintoja prašo E. S. ir/ar D. D. pripažinti kaltomis už visas keturias skunde nurodytas galima jų padarytas nusikalstamas veikas ar tik už 2012-08-28 padarytą nusikalstamą veiką, kurios metu pareiškėjai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pareiškėja D. I. prašo E. S. ir D. D. pripažinti kaltomis taip pat ir dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (įžeidimo), tačiau kaltinimo joms kiekvienai atskirai dėl nurodytos nusikalstamos veikos nesuformuluoja, kokiais konkrečiais veiksmais viena ir kita kaltinamoji pažemino nukentėjusiąją nenurodo.
Pateiktame skunde pareiškėja D. I. taip pat nurodo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jos gyvybei iškilo realus pavojus, nes E. S. ir D. D. ją grasino nužudyti, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė pavojus nukentėjusiosios gyvybei ir ar tuo metu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Esant šioms aplinkybėms, teismas negali nuspręsti ar pareiškėjos nurodytose galimai E. S. ir D. D. padarytose veikose nėra BK 145 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių (grasinimo nužudyti), ar jos skundas dėl nusikalstamų veikų padarymo nagrinėtinas privataus kaltinimo tvarka, ar dėl to turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, pareiškėja teismui nepateikė nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus dėl visų keturių jos skunde nurodytų galimai E. S. ir D. D. padarytų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį (BPK 164 str. 1 d.), todėl pareiškėja dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. S. ir D. D. turėtų kreiptis į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą.
Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Jis teismo reikalavimu privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu (BPK 110 str. 1 d., 3 d. 2 p.). Pareiškėja D. I. iš kaltininkių prašo priteisti 3000 Lt turtinei žalai atlyginti bei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau prie pareiškimo neprideda jokių rašytinių įrodymų, kitų duomenų apie tai, jog ji patyrė nurodytą 3000 Lt turtinę žalą, taip pat nepagrindžia reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio jokiais faktiniais duomenimis, todėl privalo tokius duomenis ir rašytinius įrodymus pateikti, kadangi teismui pateiktos kompensuojamų vaistų knygelės kopijos nepatvirtina, jog būtent dėl kaltininkių veiksmų nukentėjusioji turėjo vartoti jai išrašytus vaistus, o, jeigu taip, tai jose nėra duomenų apie tai kokias išlaidas nukentėjusioji patyrė pirkdama nurodytus vaistus.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas (BPK) nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Pažymėtina, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui, o priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad įrodinėdama įvykio aplinkybes remsis liudytojų A. U., A. S., K. R. parodymais ir prašo juos kviesti į teismą, tačiau nurodytų liudytojų gyvenamųjų vietų, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, nenurodo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad privataus kaltinimo bylose nukentėjusiojo pareiga yra teismui pateikti įrodymus bei duomenis, kuriais jis grindžia skunde nurodytus faktus ir reikalavimus, o nukentėjusioji tokių duomenų ir įrodymų teismui pilnai nepateikė, laikytina, kad D. I. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl jis atsisakytinas priimti ir grąžintinas padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. I. skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.