Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-10 · Administracinė byla Nr. I-470-609/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
I-470-609/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
D.V.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo
Advokatai
Angelija Morkvėnienė
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-470-609/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00184-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.3; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai D.V., jos atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus atstovei Karolinai Pavlovskajai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.V. patikslintą pareiškimą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D.V. patikslintu pareiškimu (b.l. 36-39) prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K.V. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos dėdė K.V. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 46,50 ha žemės. Pažymima, kad pas K.V. pareiškėja augo nuo devynerių metų, faktiškai buvo jo įvaikinta, tačiau įvaikinimo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Teigiama, kad kartu su savo mama V.J., K.V. pussesere, paskutiniais jo gyvenimo metais pareiškėja K.V. slaugė, juo rūpinosi ir palaidojo. Nurodoma, kad nesant kitų paveldėtojų, po K.V. mirties jam priklausiusius buitinius reikmenis paveldėjo pareiškėja bei jos motina.

Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė prašymo reikalavimą palaiko ir prašo jį patenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus atsiliepime (b.l. 52-55) nurodyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigiama, kad pareiškėja nurodo subjektyvias, nuo jos valios priklausiusias aplinkybes, kurios negali būti laikytinos objektyviomis priežastimis terminui atnaujinti. Pažymi, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijoje nenumatyta galimybė atkurti nuosavybės teises į pusbrolių/pusseserių turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl nei pareiškėjos mama V.G. (J.), nei pareiškėja D.V. nepatenka į ratą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, į buvusio savininko K.V. valdytą žemę (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo prašymą atmesti atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.. Kartu numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tokia pat galimybė numatyta termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, nustatyto iki 2003 m. gruodžio 31 d., atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis nustato sąrašą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Terminas paduoti aukščiau nurodytus dokumentus gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie atitiko Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, tačiau šio įstatymo nustatytais terminais minėtos galimybės nerealizavo dėl svarbių priežasčių. Todėl sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminą, pirmiausia būtina nustatyti, ar prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė asmuo, kuris atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytas subjektiškumo sąlygas.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2010 01 22 pareiškėja kreipėsi į Plungės rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K.V. nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Teisę atkurti nuosavybės teises į K.V. žemę pareiškėja grindžia aplinkybe, kad ji yra buvusio žemės savininko K.V. dukterėčia, jo namuose nuo vaikystės užaugusi, be to nurodo, kad kitų paveldėtojų K.V. neturėjo.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas yra baigtinis, todėl negali būti aiškinamas plečiamai.

Pareiškėjos paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K.V. buvo pareiškėjos D.V.(J.) dėdė (b.l. 20-21, 31-32) ir krikšto tėvas (b.l. 24). Nors nuo 1997 07 01 Atkūrimo įstatymo priėmimo šio įstatymo 2 straipsnio redakcija ne kartą keista, jokioje straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises į dėdės ar krikštų tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą. Pareiškėjos tvirtinimai, kad ji nuo 9 metų, t.y. nuo 1966 metų augo pas K.V. ir buvo faktiškai įvaikinta, jai nesuteikia įvaikio statuso. Tuo metu galiojęs 1964 m. LTSR Civilinio proceso kodekso 272 straipsnis numatė, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso piliečių arba organizacijų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Tame pačiame straipsnyje buvo nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl įvaikinimo fakto nustatymo. Kadangi faktas, jog D.V. (J.) buvo įvaikinta teisme nebuvo nustatytas, todėl turtinių teisių į K.V. turėtą nuosavybę įgyti negalėjo.

Dėl nurodytų motyvų negalima daryti išvados, kad pareiškėja yra priskirtina asmenų, turinčių teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K.V. iki nacionalizavimo valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, ratui.

Kadangi pareiškėja neturi subjektinės teisės prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, ji negali būti laikytina praleidusia Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kitiems dokumentams pateikti, nes praleisto termino atnaujinimas pareiškėjai negalėtų sukelti jos siekiamų teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20‑130/2008).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Prie D.V. pareiškimo pridėtas 2012 04 24 mokėjimo nurodymas (b.l. 7) patvirtina, kad už pareiškimą pareiškėja yra sumokėjusi 139 litų žyminį mokestį. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, pareiškėjos permokėta 39 Lt suma grąžintina pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR ABTĮ 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

D.V. grąžinti 39 (trisdešimt devynis) litus žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2012 04 24 mokėjimo nurodymą pervesti grynuosius pinigus Nr. 660818.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė