Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-672-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
1-672-224/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-672-224/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21185-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. M. 2018 m. gegužės 6 d. apie 16 val. 30 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia trenkė savo šeimos nariui – tėvui R. M. vieną kartą savo galva į jo galvos sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai bei paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo tėvu R. M. ir motina L. M. adresu (duomenys neskelbtini). Su tėvu jis sutaria gerai, nekonfliktuoja, tačiau šį kartą jie abu buvo stipriai neblaivūs, todėl tarp jų ir kilo konfliktas. 2018 m. gegužės 5 d. namuose jie šventė motinos gimtadienį, todėl jis, tėvas ir motina vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. gegužės 6 d. jis su draugu taip pat visą dieną vartojo alkoholį, kažkuriuo metu jo tėvas irgi buvo atėjęs pas tą patį jo draugą, jie kartu vartojo alkoholį, tačiau vėliau tėvas išėjo. Apie 16 val. 30 min. jis grįžo į namus, tėvas buvo namuose, virtuvėje ruošėsi maistą. Jis neprisimena dėl ko, tačiau tarp jų kilo konfliktas, jie abu su tėvu šaukė vienas ant kito. Ar prieš tėvą jis naudojo fizinį smurtą, neprisimena. Pamena, jog jis buvo savo kambaryje, kai į kambarį atėjo policijos pareigūnai ir jam pasakė, kad šis smurtavo prieš savo tėvą, liepė apsirengti ir jį išvežė į Alytaus policijos komisariatą. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Namuose be jo ir tėvo dar buvo ir motina, tačiau, ar ji matė konfliktą, jis nežino. Visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl neblaivumo. Papildomos apklausos metu A. M. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 6 d. jis visą dieną vartojo alkoholį. Apie 16 val. 30 min. jis grįžo į namus, kur tarp jo ir tėvo kilo konfliktas. Dėl ko, tarp jų kilo konfliktas, jis neprisimena, jie abu vienas ant kito šaukė. Mano, jog galėjo taip būti, kad jis smurtavo prieš savo tėvą. Jis ir jo tėvas yra ūmaus būdo ir vienas kitam nenusileidžia. Anksčiau jis jau buvo smurtavęs prieš savo tėvą, jis su tėvu dažnai konfliktuoja, būna, kad ir smurtauja (bylos lapai (toliau – b. l.) 61 – 64, 67 – 69).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su savo žmona L. M. ir sūnumi A. M. adresu (duomenys neskelbtini). Su sūnumi jis sutaria prastai. Sūnus prieš jį smurtavo jau ne pirmą kartą, jis dažnai vartoja alkoholį. 2018 m. gegužės 5 d. jie šventė jo žmonos L. M. gimtadienį ir visi (jis, žmona ir sūnus) kartu vartojo alkoholį. 2018 m. gegužės 6 d. jie taip pat dar šventė gimtadienį, visą dieną namuose vartojo alkoholį. Jo sūnus A. M. ryte išėjo pas draugą. Apie 16 val. 30 min. A. M. sugrįžo į namus, o tuo metu jis pats buvo namuose, svetainėje. Tik grįžęs, A. M. pradėjo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis liepė A. M. nustoti taip elgtis. Tuomet A. M. dar labiau supyko, priėjo prie jo ir trenkė savo galva vieną kartą jam į kaktą. Dėl šio smūgio jis jautė fizinį skausmą. Po smūgio jis paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai, išvežė A. M. į Alytaus policijos komisariatą. Įvykio metu namuose buvo ir jo žmona, tačiau ji šio įvykio nematė. Jis turi pretenzijų savo sūnui, nori, kad šis kartu negyventų. Civilinio ieškinio nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertus eiti atsisakė, kadangi smurto žymių nesimatė. R. M. papildomos apklausos metu parodė, kad 2018 m. gegužės 6 d. tarp jo ir sūnaus įvykusio konflikto metu jis pats buvo neblaivus, jam buvo nustatytas maždaug 2,6 promilės neblaivumas. Nors jis buvo neblaivus, tačiau gerai prisimena tarp jo ir sūnaus įvykusį konfliktą. Minėtą dieną apie 16 val. 30 min. jo sūnui sugrįžus į namus ir įvykus konfliktui, sūnus savo galva trenkė jam į galvą. Konflikto metu A. M. priėjo prie jo, pasakė „gausi“ ir savo galva trenkė jam į kaktą. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau jam skaudėjo. Po šio smūgio jis iškvietė policijos pareigūnus. Tai jau ne pirmas kartas, kai sūnus prieš jį smurtavo. Nuo sūnaus suduoto smūgio neliko jokių žymių, į medikus jis nesikreipė, nevartojo jokių vaistų (b. l. 1 – 5, 25 – 28, 29 – 32).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo sūnumi A. M. sutaria prastai, jie dažnai konfliktuoja, kadangi sūnus vartoja daug alkoholio. A. M. dažnai smurtauja prieš ją ir jos vyrą. 2018 m. gegužės 5 d. jie visi kartu šventė jos gimtadienį, visi vartojo alkoholį. Jos gimtadienį šventė ir 2018 m. gegužės 6 d., tačiau tą dieną ji nevartojo alkoholio, namuose alkoholį gėrė tik jos vyras R. M.. Sūnaus A. M. namuose nebuvo visą dieną, kur jis buvo, ji nežino. Apie 16 val. 30 min. ji girdėjo, kaip jos sūnus sugrįžo į namus. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, miegojo. Girdėjo, kad A. M. konfliktavo su tėvu, jie vienas ant kito šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi ji nenorėjo kištis ir bijojo, kad neblaivus sūnus gali ją sumušti, todėl iš savo kambario neišėjo. Kas vyko tarp jos sutuoktinio ir sūnaus, ji nežino. 2018 m. gegužės 7 d. ryte sutuoktinis jai papasakojo, kas įvyko ir ji tiki, kad jos sūnus galėjo smurtauti prieš tėvą, kadangi sūnus taip elgiasi jau ne pirmą kartą. Neblaivus A. M. būna labai agresyvus (b. l. 38 – 39).

Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2018 m. gegužės 6 d. jis dirbo policijos ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu T. S.. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sūnus smurtauja prieš savo tėvą. Nuvykus į nurodytą vietą, namuose juos pasitiko R. M., kuris paaiškino, kad jo sūnus A. M. grįžo į namus, pradėjo šaukti ir trenkė savo galva jam į galvą. Sakė, jog jo sūnus namuose smurtauja jau ne pirmą kartą. Jie A. M. rado sėdintį savo kambaryje, jis atrodė neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kambaryje mėtėsi plastmasiniai alaus buteliai. A. M. visą laiką šaukė, prašė, kad tėvas nerašytų pareiškimo, nes jis praras darbą. Namuose taip pat buvo ir L. M., tačiau pabendrauti su ja nebuvo galimybių, kadangi ji buvo stipriai neblaivi ir, jiems atvykus, nuėjo miegoti į savo kambarį. Pareigūnas T. S. patikrino A. M. ir R. M. blaivumą. A. M. buvo nustatytas 3,34 promilės neblaivumas, o R. M. – 2,46 promilės neblaivumas. Iš R. M. buvo paimtas pareiškimas. Ant R. M. veido ir kaktos išorinių smurto žymių nesimatė. A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 42 – 45).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, R. M. pareiškė, jog 2018 m. gegužės 6 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) jo sūnus A. M. savo galva trenkė jam į galvos sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi sūnus taip pasielgė jau ne pirmą kartą. Matyti, jog buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), padarytos fotonuotraukos. Alkoholio kiekio matuokliu R. M. nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, o A. M. – 3,34 promilės neblaivumas (b. l. 1 – 5, 7 – 10).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. gegužės 6 d. 16 val. 44 min. buvo gautas pranešėjo R. M. pranešimas, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini) triukšmauja neblaivus jo sūnus A. M.. Medikai nereikalingi, prašo policijos pagalbos. Prie pranešimo nurodyta, jog smurtas aplinkoje pasitvirtino – sūnus A. M. smurtavo prieš savo tėvą R. M.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, smurtavęs asmuo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 46 – 50).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis A. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. A. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 96 – 99).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. M. anksčiau teistas, paskirtą bausmę jis atlikęs, tačiau dar turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 77 – 78, 80 – 82, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi A. M., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. M. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtą baudą (b. l. 83 – 86, 87). Kaltinamasis nevedęs, bylos duomenimis, šiuo metu jis yra nedirbantis (b. l. 75 – 76, 95, 105 – 106). Kaltinamasis A. M. psichikos ar priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpe neįrašytas, nesigydė (b. l. 92). A. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 61 – 64, 67 – 69). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, b. l. 1 – 5).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Prokurorė siūlo kaltinamąjį A. M. bausmės atlikimo metu įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Teismas sprendžia, jog be prokurorės siūlomų įpareigojimų būtina A. M. dar papildomai įpareigoti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad alkoholio vartojimas dažnai iššaukia A. M. priešingą teisei elgesį (b. l. 80 – 82, 83 – 86).

Kadangi kaltinamojo A. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 6 d. 17 val. 20 min. iki 2018 m. gegužės 8 d. 14 val. 27 min. (b. l. 55, 56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į A. M. paskirtą bausmę.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Verta pažymėti, jog A. M. smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė jau ne pirmą kartą (b. l. 77 – 78, 80 – 82). Nagrinėjamu atveju A. M. antrą kartą padarė analogišką smurtinį nusikaltimą prieš tą patį savo šeimos narį – tėvą. Tokia aplinkybė kaltinamąjį apibūdina bei charakterizuoja ypač neigiamai – kaip linkusį nuolat smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė smurtinį nusikaltimą būtent prieš tą patį asmenį – savo tėvą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, A. M. skiriama prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70 – 72).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. M. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 6 d. 17 val. 20 min. iki 2018 m. gegužės 8 d. 14 val. 27 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. M., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. M.

Teisėjas Jonas Malinauskas