Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4249-540/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
A2.6.-4249-540/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03562-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
V. D.
Advokatai
Elmaras Urbonas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4249-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03562-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.1.; 2.7.4.7.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D.,jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 4 d., apie 23.40 val., Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr. 101, V. D. vairavo transporto priemonę – automobilį Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,16 promilės) neblaivumas. Šiais savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. D. metų laikotarpyje baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį ir tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad, būdamas blaivus, gal apie 22 val. atvažiavo į autoservisą su tikslu palikti savo automobilį remontui. Pripažįsta, jog automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Sėdėdamas automobilyje išgėrė 1-1,5 l alaus, nes nebeketino daugiau važiuoti. Po to nuėjo prie teritorijoje stovinčio automobilio ir iš jo padarė vagystę, todėl apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Pirminį paaiškinimą surašė policijos pareigūnai, o jis jiems nesakė, kad pripažįsta pažeidimą ir gailisi bei kad alkoholį vartojo apie 21 val.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. gegužės 4d. jam paskambino jo klientas V. D. ir jie sutarė, kad V. D. atvarys vakare remontui automobilį. Kai V. D. atvarė į serviso teritoriją automobilį, R. S. darbe nebuvo. Naktį jam paskambino policija ir pasakė, kad apvogtas jo automobilis. Vėliau V. D. sakė R. S., kad automobilį atvarė apie 22 val.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2016 m. gegužės 4d. buvo gautas pranešimas, kad kolegoms reikalinga pagalba. Atvykus į iškvietimo vietą, kiti patruliai buvo sulaikę atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris buvo neblaivus. D. J. tiek su V. D., tiek su apsaugos darbuotoju išsiaiškino, kada V. D. atvažiavo į teritoriją bei pats V. D. pripažino, kad jis alkoholinius gėrimus gėrė apie 21 val., po to vairavo automobilį, būdamas neblaivus, dėl savo pažeidimo gailėjosi, todėl jam buvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam. Jei V. D. būtų paaiškinęs, kad jis alkoholinius gėrimus gėrė atvažiavęs į bendrovės teritoriją, toks protokolas nebūtų buvęs surašytas.

Liudytojas A. N. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 4d. dirbo apsaugos darbuotoju. Apie 23.40 val. pastebėjo, kai į bendrovės teritoriją įvažiavo nematytas automobilis. A. N. iš karto nuėjo patikrinti automobilio. Nuo automobilio įvažiavimo iki priėjimo prie jo praėjo apie 7 min. Einant artyn automobilio, A. N. pamatė stovintį įvažiavusį automobilį, o netoli jo stovinčiame kitame automobilyje vyriškis kažką darė. Priėjęs arčiau pamatė, kad asmuo daro nusikalstamą veiką. Tas asmuo aiškiai matėsi, kad yra neblaivus, todėl A. N. apie įvykį pranešė savo vadovui bei iškvietė policiją. Iki atvyko policija A. N. visą laiką buvo šalia sulaikyto asmens. Jokių alkoholinių gėrimų sulaikytas asmuo nevartojo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. D. 2016 m. gegužės 5 d. 00.47 val. nustatytas 1,16 promilės neblaivumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810 leistina maksimali paklaida ±1,7 procento, patikros sertifikatas galioja iki 2016 m. birželio 18 d. (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 5), apsaugos darbuotojo tarnybinis pranešimas (b. l. 6), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 7), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 9), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad keleivinio automobilio Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. D. (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11-17), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 18).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. neigė, jog jis automobilį vairavo, būdamas neblaivus ir iškėlė versiją, kad įvažiavęs į bendrovės teritoriją ir joje sustojęs bei neketindamas niekur važiuoti, išgėrė 1-1,5 l. alaus. Jo iškelta versija paneigiama byloje surinktais įrodymais. Liudytojas A. N. patvirtino, jog jam nematytas automobilis į bendrovės teritoriją įvažiavo apie 23.40 val. ir jis prie įvažiavusio automobilio priėjo praėjus apie 7 min. nuo jo įvažiavimo. Tuo metu liudytojas matė, kad įvažiavusiame automobilyje niekas nesėdėjo, o nematytas vyras tuo metu kažką darė prie kito teritorijoje stovėjusio automobilio. A. N. priėjus prie vyro, aiškiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Iš liudytojo parodymų matyti, kad nuo priėjimo prie V. D. momento iki policijos atvykimo, A. N. visą laiką buvo šalia V. D. ir liudytojas patvirtino, kad alkoholinių gėrimų nuo įvažiavimo iki policijos atvykimo V. D. nevartojo. Analogiškos ir nuoseklios aplinkybės nurodytos ir pirminiame A. N. paaiškinime. (b. l. 6) Iš liudytojo parodymų matyti, kad nuo V. D. vairuojamo automobilio įvažiavimo į bendrovės teritoriją iki A. N. priėjimo prie įvažiavusio automobilio praėjo apie 7 min., t.y. tai buvo pakankamai trumpas laiko tarpas, per kurį V. D. būtų galėjęs išgerti 1-1,5 l. alaus. Atsižvelgiama ir į tai, kad 00.47 val. jam buvo nustatytas 1,16 promilių girtumas. Be to iš liudytojo parodymų matyti, kad jam priėjus prie automobilio, V. D. jau buvo pradėjęs daryti vagystę iš kito automobilio, kas patvirtina, kad atvažiavus į bendrovės teritoriją V. D. ne vartojo alkoholinius gėrimus, o iš karto pradėjo daryti vagystę. Minėto liudytojo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, jie patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais, todėl jie pripažįstami patikimais V. D. kaltės įrodymais. Iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. paaiškinimo matyti, kad jis kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta už vairavimą neblaiviam. Nurodė, kad alkoholį vartojo apie 21.00 val. (b. l. 1). Liudytojas D. J. patvirtino, kad tiek su V. D., tiek su apsaugos darbuotoju išsiaiškino, kada V. D. atvažiavo į teritoriją bei pats V. D. pripažino, kad jis alkoholinius gėrimus gėrė apie 21 val., po to vairavo automobilį, būdamas neblaivus, dėl savo pažeidimo gailėjosi, todėl jam buvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam. Jei V. D. būtų paaiškinęs, kad jis alkoholinius gėrimus gėrė atvažiavęs į bendrovės teritoriją, toks protokolas nebūtų buvęs surašytas. Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog V. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, o jo kaltės neigimas vertinamas tik kaip V. D. pasirinkta gynybos versija.

Administracinio teisės pažeidimo protokole V. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. D. 2013-09-04 nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, buvo paskirtos nuobaudos – bauda ir specialiosios teisės -teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2013-09-04 iki 2014-09-03. Bauda sumokėta 2013 m. rugsėjo 5 d. Tokiu būdu 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskirta nuobauda buvo įvykdyta, todėl 2016 m. gegužės 4 d. pažeidimo padarymo metu ji buvo negaliojanti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai kvalifikavo pažeidėjo padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, todėl V. D. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnio į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį (transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. D. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. sankcijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimo nuobauda numatyta kaip alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apie galimas neigiamas pasekmes asmuo privalo galvoti prieš darydamas pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. D. padarė itin grubų KET pažeidimą, kuris yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus, praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl sprendžia, kad automobilio konfiskavimas yra pilnai suderinamas su administracinei nuobaudai keliamais tikslais, todėl šiuo atveju skirtina papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1310 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų) baudą su transporto priemonės Renault Laguna, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios V. D., konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16057639763.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).