Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo J. S. skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. birželio 3 d. iš Kauno savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus gautas persiųstas pareiškėjo J. S. skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A. R. 2019 m. balandžio 12 d. priimto nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-2060-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19099813388, kuriuo K. Š. dėl ANK 386 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nubaustas įspėjimu. Skunde pareiškėjas J. S. prašo panaikinti minėtą nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti savivaldybės administracijai, nes buvo suvaržytos jo kaip nukentėjusiojo teisės – byla išnagrinėta jam nepranešus ir taip sukliudžius realizuoti teisę teikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus, spręsti materialinės žalos atlyginimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. S. skundą atsisakytina priimti.

ANK 621 straipsnis numato, jog institucijų priimtus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai).

ANK 578 straipsnis įtvirtina, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Byloje nėra duomenų, kad J. S. būtų pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat nenustatyta pagrindų, kurie leistų pareiškėją laikyti ir pripažinti nukentėjusiuoju minimoje administracinio nusižengimo byloje.

Kaip jau minėta, vadovaujantis ANK 578 straipsnio nuostatomis, asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, jeigu jam dėl administracinio nusižengimo padaryta žala, tačiau sprendimas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju nepriklauso išimtinai vien nuo galbūt žalos patyrusio asmens noro tapti bylos dalyviu. Vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis byloje Nr. N-575-8575-10), asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju tik jeigu žala priežastiniu ryšiu susijusi su konkrečiu nusižengimu. Šiuo atveju tokių duomenų nėra.

K. Š. skundžiamu 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vykdydamas daugiabučio namo kiemo rekonstrukcijos darbus nukirto vijoklinį augalą, kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir kuriam buvo reikalingas Savivaldybės nustatyta tvarka išduotas leidimas. Tuo jis pažeidė Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-27 sprendimu Nr.T-20, 13 ir 20 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 386 straipsnio 1 dalyje, kur įtvirtina atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas. Šis nusižengimas įtrauktas į ANK XXI skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba“. ANK 386 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo objektas yra savivaldybės nustatyta želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos tvarka. Šiuo atveju nusižengimo esmė ta, kad buvo pažeista minėta tvarka, nes augalas, kuris įrašytas į Raudonąją knygą ir saugomas, buvo nukirstas negavus tam leidimo. Pažymėtina, jog šio leidimo išdavimas visiškai nepriklauso nuo asmens, galimai tą augalą sodinusio, valios ir norų. Jį išduoda kompetentinga institucija pagal nustatytą tvarką. Nusižengimu, už kurį nubaustas K. Š., nesikėsinta į svetimą, t. y. pareiškėjo, nuosavybę, juo pažeistos ne konkretaus asmens teisės ir interesai, tačiau augalų saugojimo tvarka, todėl asmuo, galimai sodinęs ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype valstybės saugotiną augalą, nelaikytinas nukentėjusiuoju tokio pobūdžio administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju nusižengimą padariusio asmens veiksmais žala galimai padaryta gamtai dėl sunaikinto saugotino augalo, o ne konkrečiam fiziniam asmeniui, galimai sodinusiam šį augalą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad J. S. administraciniu nusižengimu, už kurį nubaustas K. Š., galėjo būti padaryta materialinė žala, kaip nurodoma skunde.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad J. S. neturi teisės skųsti nutarimo, kuriuo K. Š. nubaustas dėl ANK 386 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, todėl jo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, dalimi, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti J. S. skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 180083593097 ir prie jos pridėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus raštą bei K. Š. atžvilgiu priimtą nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-2060-2019 grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.