- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2139-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00151-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- M. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-7624-835/2018 pagal pareiškėjo bankrutuojančio asmens J. B. administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atstovo V. Š. prašymą dėl leidimo parduoti turtą kaip vieną vienetą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi leido pardavinėti hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ vienu lakštu pagal solidariąją prievolę įkeistą turtą – J. B. priklausantį 153 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir M. B. priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip vieną vienetą.
2. M. B. dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. 2018 m. spalio 26 d. M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bei priimti atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teikdami procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, asmenys turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir kt.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Atsižvelgdamas į tai, kad byla elektroninė, o atskirasis skundas pateiktas ne per EPP sistemą, teismas procesinį dokumentą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu M. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti apelianto 2018 m. spalio 26 d. atskirąjį skundą. Nurodo, kad atskirasis skundas buvo atneštas į teismą popieriniu variantu, o tai patvirtina atskirojo skundo pirmojo lapo kopija su teismo žyma. Atnešdamas į teismą atskirąjį skundą apeliantas negalėjo pažeisti CPK 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties vien remdamasis šia nuostata. Be to, nėra tokios nuostatos, kad į elektroninę bylą nebūtų galima teikti prašymų ne per EPP, nes ji pažeistų asmens teisę ginti savo interesus teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka atskleista CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Taigi, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas.
9. Be to, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje bei CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje proceso dalyviams taip pat numatyta teisė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektronine forma, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Tik elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
10. Šis reikalavimas nustatytas tam, kad būtų galima identifikuoti procesinį dokumentą pateikiantį asmenį ir patvirtinti jo valią inicijuoti procesą, kadangi procesinio dokumento, kuriame pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai (tame tarpe ir atskirojo skundo), pateikimas teismui sukuria asmeniui teisines pasekmes.
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties motyvuodamas tuo, kad byla elektroninė, o atskirasis skundas pateiktas ne per EPP sistemą. Pažymėtina, kad nei viena iš minėtų procesinių normų nenustato įpareigojimo asmenims elektroninėse bylose procesinius dokumentus teikti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atskirojo skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties pasirašytą popierinį variantą apeliantas pateikė tiesiogiai atnešdamas į teismą. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas atskirasis skundas būtų pateiktas elektroniniu paštu. Priešingai, apelianto pateikta pasirašyta atskirojo skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties kopija su teismo žyma, kurioje nurodyta atskirojo skundo pateikimo teismui data (2018 m. spalio 26 d.), patvirtina, kad šis atskirasis skundas teismui buvo pateiktas tiesiogiai atnešus į teismo rūmus, o ne elektroniniu paštu. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog apelianto atskirasis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties neatitiko CPK 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatų, nes nebuvo pasirašytas.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir M. B. atskirojo skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo M. B. atskirojo skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.