Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. vairavo motorinę transporto priemonę bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gruodžio 18 d. apie 16.24 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Galgių k., Centrinė g. 36, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį, t. y. važiuodamas automobilių aikštelėje atsitrenkė į sustojusį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos ir, pažeisdamas KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221, 222 punktus, nustatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims iš kart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. gruodžio 18 d. 18.20 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo G. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

A. J. paaiškinime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad jam išvažiavus į Galgių k. esančią Maximos parduotuvės aikštelę, šalia jo automobilio, Toyota RAV 4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo išvažiuoti atbulas ir kai jis viduryje aikštelės sustojo, tuo metu Audi automobilis stovėjęs priešingoje aikštelės pusėje atbulas išvažiuodamas trenkėsi į automobilį Toyota RA4, priekinio bamperio šoną ir net nesustojęs išvažiavo iš įvykio vietos. Jis dar tokio elgesio nebuvo matęs, nes Audi vairuotojas tikrai pajuto kaip atsitrenkė ir dar Toyotos vairuotojas jam pyptelėjo signalu prieš jam atsitrenkiant, bet Audi vairuotojas jam pyptelėjo signalu prieš jam atsitrenkiant, bet Audi vairuotojas tik pasidairė į šonus ir nesustojęs nuvažiavo Dvarčionių kryptimi. Jis norėjo tai nufotografuoti, bet kol pasiėmė telefoną nespėjo to padaryti (el. b. t. 1, b. l. 22).

Leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad G. L. buvo leista atsiimti automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 182).

VšĮ „Emprekis“ išraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilio Audi, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaina su PVM yra 500 eurų (el. b. t. 1, b. l. 50).

AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Audi, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra G. L. (el. b. t. 1, b. l. 49, 193–195).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad G. L. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pirmojo tikrinimo metu 18.20 val. prietaisu Drager Alcotest 7510, patikros sertifikato Nr. 2194707, nustatytas 3,13 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 18.43 val. nustatytas 2,69 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 28).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje G. L. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. gruodžio 18 d., jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,69 promilių, neblaivumas. Be paties G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo K. R. duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių; tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad kaltinamasis po įvykio vartojo alkoholį, jam nustatytas 2,69 promilių girtumas; policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuoti duomenys, kur užfiksuota, jog kaltinamasis svirduliuoja, koordinacija sutrikusi, einant prireikia pareigūnės pagalbos, taip pat kaltinamojo kaimynas, nurodęs, kad eismo įvykio metu jis buvo kartu su kaltinamuoju automobilyje; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad G. L. buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai ir nustatytas 2,69 promilių neblaivumas.

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinime nurodė, kad kaltinamasis ne tik sukėlė eismo įvykį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, bet ir vairavo automobilį būdamas neblaivus iki eismo įvykio padarymo. Pastarųjų aplinkybių, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, išskyrus paties kaltinamojo parodymus, nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, todėl teismas laiko byloje įrodytu, kad G. L. 2024 m. gruodžio 18 d., apie 16.24 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Galgių k., Centrinė g. 36, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį, t. y. važiuodamas automobilių aikštelėje atsitrenkė į sustojusį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos ir, pažeisdamas KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221, 222 punktus, nustatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims iš kart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. gruodžio 18 d. 18.20 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinimo patikslinimas nepažeidžia kaltinamojo G. L. teisių į gynybą, nes kaltinimo ribos nėra išplečiamos, priešingai, jos yra susiaurinamos. Be to, toks teismo kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių patikslinimas neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui, nes šioje byloje G. L. yra kaltinamas ir pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau, t. y. 2,69 , promilių neblaivumas. Šios aplinkybės, sudarančios minėto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius, yra neginčijamai nustatytos byloje surinktais duomenimis. Byloje taip pat įrodyta, kad G. L. veikė tiesiogine tyčia, tad jo veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

G. L. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (el. b. t. 2, b. l. 53–56).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę G. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. G. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. L. neteistas (el. b. t. 1, b. l. 47–48), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 189–190), nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 191–192). Byloje nėra duomenų apie G. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, bei tai, jog G. L. šiuo metu yra nedirbantis, jo turtinė padėtis yra sunki, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, jo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatant, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, nebūtinai pirmą kartą, galima atidėti bausmės vykdymą, taip pat aiškiai nustatant, kad teismas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, bet ne privalo, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu, tad taikytinas G. L.

G. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė pasižadantis ateityje nebenusikalsti, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos, inkriminuotos kaltinamajam, jis būtų vėl pažeidęs teisės aktų nustatytus reikalavimus, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, G. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 8, 10 punktais, G. L. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog G. L. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, sudaro pagrindą išvadai, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. L. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, G. L. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,69 promilės. Nors ir nenustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau jis, dalyvaudamas viešajame eisme, atsitrenkė į kito asmens vairuojamą automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, o vėliau iki nustatant įvykio aplinkybes, vartojo alkoholinius gėrimus, taip trukdydamas jas nustatyti. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 31 d. (el. b. t. 1, b. l. 151–158), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, G. L. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Šiose nutartyse, be kita ko, nurodyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tai atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu G. L. vairavo jam priklausantį automobilį automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (AB „Regitra“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonės savininkas G. L. (el. b. t. 1, b. l. 49, 193–195), iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

2024 m. gruodžio 27 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos G. L. nuosavybės teisės į automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (el. b. t. 1, b. l. 162–168). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio G. L., konfiskavimas, laikinas G. L. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

G. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – BPC garso įrašas ir 8 „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 7, 8, 10 punktais, G. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 31 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią G. L. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

G. L. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir 8 „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

1) jis turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.