- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-494-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01601-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutarimu V. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties Lt) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas V. B. už tai, jog 2013-03-02 0.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai), būdamas neblaivus, nustatytas 0,59 promilių girtumas.
Apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad V. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta, kad faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), alkotesterio parodymais – V. B. nustatytas 0,59 promilių girtumas (b. l. 2), Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulių V. G. ir A. N. tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), kuriuose nurodyta, kad 2013-03-02 Kauno m., (duomenys neskelbtini) 00.10 val. buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai), kurį vairavo V. B., patikrinus alkotesteriu nustatyta, kad jis neblaivus, jam nustatytas 0,59 promilių girtumas, vairuotojas neneigė vartojęs alkoholio, tačiau nurodė, kad neturėtų viršyti 0,4 promilių (b. l. 4,5); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – visai neskirti V. B. administracinės nuobaudos už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą. Skunde nurodoma, jog teismas visiškai neatsižvelgė į jo išdėstytus argumentus. Mano, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į jo pateiktus paaiškinimus, t. y. į tai, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas dėl subjektyvių asmeninių priežasčių teikiant pagalbą artimam giminaičiui - tėvui, tokiu būdu siekiant išvengti didesnių neigiamų padarinių žmogaus sveikatai ir gyvybei. Be to, teismas neatsižvelgė į tas svarbias aplinkybes, kad jis nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra nubaustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą anksčiau, dirba tokio pobūdžio darbą (vadybininko - teikėjo), kurio funkcijoms atlikti būtinas vairuotojo pažymėjimas. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė ir neįvertino, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, o sunkinančių aplinkybių visiškai nenustatyta. Mano, kad teismas neišsamiai įvertino jo nurodytas aplinkybes, kurios lėmė administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei netinkamai pritaikė nuobaudą už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. skyrė neadekvačią nuobaudą administracinio teisės pažeidimo padarymo mastui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo V. B. apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. B. kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, to neneigia ir jis pats. Tai administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, jų parodymai, taip pat iš dalies paties pažeidėjo paaiškinimai ir kiti įrodymai.
V. B. neginčija, kad jis buvo neblaivus, tačiau mano, kad nepagrįstai buvo nenustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. ATPK 30(2) straipsnis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų apie tai, kad apelianto tėvo sveikatai buvo iškilęs realus pavojus, nėra. Be to, esant reikalingumui, pareiškėjas turėjo galimybę kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ne pats, būdamas neblaivus, vairuoti automobilį. Todėl V. B. argumentai, kad pažeidimas buvo padarytas siekiant išvengti didesnių neigiamų padarinių žmogaus sveikatai ir gyvybei, laikytini gynybine versija ir atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1838/2011). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, apeliantas jame nurodė, kad alkoholio nevartojo, tačiau 2012-03-27 teismo posėdžio metu jau po atlikto jo kraujo tyrimo, kuris patvirtino alkoholio kiekį kraujyje, teigė, kad buvo išgėręs 1 alaus bokalą. Teismo vertinimu, V. B. kaltės prisipažinimas nebuvo nuoširdus ir negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino ir nepripažino lengvinančia aplinkybe jo nuoširdaus gailėjimosi. Iš teismo nutarties matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, ši aplinkybė (nuoširdus gailėjimasis) pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarimu apeliantui paskirta nuobauda atitinka ATPK 126 str. 1 d. sankcijos vidurkį. Taigi, už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pareiškėjo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Asmuo, kurio veikla ar pajamos susijusios su specialiosios teisės turėjimu, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog V. B. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taip priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
V. B. skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.