- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- eI-2186-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00040-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Dainos Kukalienės,
nedalyvaujant pareiškėjui V. J. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiųjų suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams, Lietuvos policijos generaliniam komisarui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-12-12 administracinį aktą Nr. 20-25-2-S-4548 bei įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014-11-18 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida, neteisingai įrašant prašymo datą 2014-11-28) prašymą ir į jį atsakyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2014-11-18 atsakovo prašė nustatyti ir pareiškėjui raštu pranešti asmenis, pateikti jų asmens duomenis, kurie reikalingi pateikimui prokuratūrai ir teismams, t.y. G. V. pusbrolio A., 2012-02-20 apie 11.30 val. padėjusio G. V. iš Ž. V. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pagrobti Ž. V. šaldytuvą; kito kartu su G. V. pusbroliu A. buvusio asmens; kam priklausė 2012-02-20 apie 11.30 val. mėlynas mikroautobusas „Citroen Jumper“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kam jis priklauso dabar; atlikti 2012-02-23 8.33 val. pareiškėjo prašyme reikalautus veiksmus; duomenis apie šio pareiškimo tyrimą raštu nuolat pateikti pareiškėjui ir Kauno apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-15539-528/2014. Atsakovas ginčijamu 2014-12-12 raštu nepagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą ir tuo savo veiksmais/neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos, Viešojo administravimo įstatymo, Policijos veiklos įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus bei sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes ir padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK) atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, kadangi atsakovas pareiškėjo 2014-11-18 prašymą išnagrinėjo ir jam atsakė 2014-11-26 raštu Nr. 20-25-2-S-4372. 2014-12-08 buvo gautas pakartotinis analogiškas pareiškėjo skundas, kuriame jokių naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė, todėl atsakovas, vadovaudamasis Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 42 punktu, kartotinio prašymo, kuriame nenurodyta jokių naujų aplinkybių, nenagrinėjo ir apie tai ginčijamu aktu informavo pareiškėją. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Kauno apskrities VPK 2014-12-12 administracinio akto Nr. 20-25-2-S-4548 teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014-11-18 pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK ir prašė: nustatyti ir pareiškėjui raštu pranešti asmenis, pateikti jų asmens duomenis, kurie reikalingi pateikimui prokuratūrai ir teismams, t.y. G. V. pusbrolio A., 2012 m. vasario 20 d. apie 11. 30 val. G. V. padėjusio iš Ž. V. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pagrobti Ž. V. šaldytuvą; kito kartu su G. V. pusbroliu A. buvusio asmens; kam priklausė 2012-02-20 apie 11.30 val. mėlynas mikroautobusas „Citroen Jumper“, valstyb. (duomenys neskelbtini), kam jis priklauso dabar; atlikti 2012-02-23 8.33 val. pareiškėjo prašyme reikalautus veiksmus; duomenis apie šio pareiškimo tyrimą raštu nuolat pateikti pareiškėjui ir Kauno apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-15539-528/2014. Kauno apskrities VPK išnagrinėjo pareiškėjo V. J. pareiškimą ir 2014-11-26 raštu Nr. 20-25-2-S-44372 pranešė, jog rinkti ir teikti pareiškėjo prašomus duomenis atsakovas neturi teisinio pagrindo, kadangi pareiškime aprašyti G. V. ir kitų asmenų veiksmai dėl Ž. V. turto pagrobimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu medžiagoje Nr. 20-2-00174-12. 2012-06-28 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nėra duomenų apie padarytą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl policijos pareigūnų įgaliojimai rinkti su šiuo įvykiu susijusius duomenis nutrūko. Taip pat nurodyta, jog prokuratūra ir teismai turi pakankamai įgaliojimų prašomiems duomenims gauti. 2014-12-08 Kauno apskrities VPK buvo gautas pakartotinis pareiškėjo 2014-11-18 skundas. 2014-12-12 rašte Nr. 20-25-2-S-4548 atsakovas pareiškėjui nurodė, jog jokių naujų aplinkybių pareiškėjas savo prašyme nenurodė, o į jo 2014-11-18 pareiškimą atsakovas jau atsakė 2014-11-26 atsakymu Nr. 20-25-2-S-4372, todėl vadovaujantis Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 42 punktu, buvo priimtas sprendimas kartotinio prašymo, kuriame nenurodyta jokių naujų aplinkybių, pakartotinai nenagrinėti.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo klausimą nagrinėjamoje byloje, aktualu, kad konkretaus asmens atžvilgiu priimtas vienkartis teisės taikymo aktas paprastai turėtų būti pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), o jo turiniui turėtų būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai.
Nustatant, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. VAĮ 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti LR Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Pabrėžtina, jog Kauno apskrities VPK yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla remtųsi įstatymu ir atitiktų jo reikalavimus (VAĮ 3 str. 1 d.). Taigi, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip kaip numato teisės aktai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekviename sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai, argumentai ir įrodymai ir pateikiamas įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006; 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009), be to, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas reglamentuoja teisės gauti informaciją įgyvendinimo tvarką ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant asmenims informaciją. Asmenų prašymų viešojo administravimo institucijoje nagrinėjimo tvarką detalizuoja LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Šių taisyklių 39-44 punktuose nustatyta tvarka dėl atsakymų į prašymus parengimo, išsiuntimo (įteikimo) bei apskundimo. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo tvarką Kauno apskrities VPK reglamentuoja Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklės, patvirtintos Kauno apskrities VPK viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142 (Kauno apskrities VPK viršininko 2011-12-16 įsakymo Nr. 20-V-852 redakcija) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 42 punktas numato, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Kauno apskrities VPK sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas, arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo pateikimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo kartotinio prašymo ar skundo gavimo Kauno apskrities VPK datos asmeniui pranešama, kad jo prašymas ar skundas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo 2014-11-18 prašymą atsakovas išnagrinėjo ir į jį atsakė 2014-11-26 raštu Nr. 20-25-2-S-4372. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą atsakymą būtų apskundęs nustatyta tvarka. 2014-12-08 Kauno apskrities VPK gautame pakartotiniame pareiškėjo 2014-11-18 prašyme jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nenurodyta, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Kauno apskrities VPK sprendimas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas, todėl pagrįstai buvo priimtas spendimas prašymo pakartotinai nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, vertina, kad skundžiamas administracinis aktas pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis, jame nurodyta konkreti faktinė informacija bei jos įvertinimas. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas minėtų įstatymų ir Taisyklių nustatyta tvarka, nepažeidžiant administracinių procedūrų nustatytos tvarkos ir terminų. Teisėjų kolegija pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumu, nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno apskrities VPK 2014-12-12 administracinį aktą Nr. 20-25-2-S-4548 bei įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014-11-18 prašymą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat LR ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu prašo ištirti: Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno apskrities VPK viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142, 42 punkto nuostatų teisėtumą, kadangi jos yra nekonkrečios, painios, sudaro sąlygas nekartotinius skundus ir prašymus nenagrinėti, jei paaiškėtų naujos ir svarbios, esminės nusikalstamų veikų aplinkybės, praėjus metams nuo nusikalstamų veikų atlikimo ir Kauno apskrities VPK atsisakymo jas tirti, atsakovas atsisakytų jas tirti, nustatyti jas atlikusius asmenis, nusikaltimui naudotos transporto priemonės pasekmes pareiškėjui; jos prieštarauja LR Konstitucijos 5 str. nuostatai "Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms"; prieštarauja LR Konstitucijos 18 str. nuostatai "Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės"; prieštarauja LR Konstitucijos 25 str. nuostatai "Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas"; prieštarauja LR Konstitucijos 29 str. nuostatai: "Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs", "Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu." Kauno apskrities VPK varžė ir varžo pareiškėjo teises dėl jo priešinimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų S. G. , J. J. , E. L. nusikalstamoms veikoms prieš pareiškėją; jos prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 str.; 4 str. "Informacijos teikimo principai"; 6 str. 3 d. " Informacijos apie įstaigos veiklą teikimas", 13 str., 16 str. "Atsisakymas teikti informaciją" nuostatoms.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato bylos sustabdymo pagrindą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Iš pareiškėjo nurodyto pagrindo (ABTĮ 98 str. 1 d. 4 p.) spęstina, jog pareiškėjas prašo bylą sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar jo nurodytas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tačiau, šiuo atveju, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl nurodyto teisės akto atitikties Konstitucijai, todėl prašymas nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjas taip pat LR ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu prašo ištirti Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno apskrities VPK viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142, 42 punkto nuostatų teisėtumą, kadangi jos yra nekonkrečios, painios, sudaro sąlygas nekartotinius skundus ir prašymus nenagrinėti, jei paaiškėja naujos ir svarbios, esminės nusikalstamų veikų aplinkybės, praėjus metams nuo nusikalstamų veikų atlikimo ir Kauno apskrities VPK atsisakymo jas tirti, atsakovas atsisakytų jas tirti, nustatyti jas atlikusius asmenis, nusikaltimui naudotos transporto priemonės pasekmes pareiškėjui; jos prieštarauja LR Policijos veiklos įstatymo 2 str. 1 d., 2 d.; 3 str.; 4 str.; 5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 str., 5 p.; 13 str., 14 str. 1-3 d., 21 str., 22 str., 23 str., 24 str. nuostatoms.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato bylos sustabdymo pagrindą, kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
Norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo speciali procesinė tvarka administracinių bylų teisenoje nulemia ir pareiškimų, kuriais kreipiamasi dėl administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, turiniui keliamų reikalavimų specifiškumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio pareiškimuose pareiškėjo pozicija dėl norminio teisės akto (jo dalies) teisėtumo, jo atitikties įstatymui pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta labai aiškiai, nedviprasmiškai, pareiškime turi būti išdėstyti išsamūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad norminis administracinis teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui. Pareiškime ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį įstatymui pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo reiškiamą abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms įstatymo nuostatoms abejojama.
Pažymėtina, kad tokios praktikos, vertinant abstraktaus pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turiniui keliamus reikalavimus, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nekartą pažymėjo, jog pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik abstrakčiu tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais, pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškime nėra pateikta aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl Taisyklių 42 punkto atitikties Policijos veiklos įstatymo minėtų straipsnių nuostatoms. Pareiškime siaura apimtimi išdėstyti abstraktūs samprotavimai neišreiškia aiškios, konkrečios, logiškos ir nuoseklios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Taigi, pareiškėjo pozicija dėl prieštaravimų tarp nurodytų teisės aktų ne tik kad nepagrįsta teisiniais motyvais, apsiribojant vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, bet ir nenuosekli, prieštaringa. Kolegijos nuomone, tokio turinio pareiškimas negali būti laikomas kaip pagrįstas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais ir nelaikytinas tinkamu, jo išnagrinėjimas administraciniame teisme nėra įmanomas. Tokie trūkumai yra pagrindas atmesti pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu, 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.