Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1805-656/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-24
Bylos Nr.: e2A-1805-656/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30354-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: L. N.
Atsakovas: V. D.

Kategorijos

2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1805-656/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30354-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N. ir atsakovo V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui V. D. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių negaliojimo bei atsakovo priešieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis, trečiasis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. N. ieškiniu prašė pripažinti 2019-05-09 ir 2019-05-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašytas tarp ieškovės ir atsakovo, kurių dalykas 50 vienetų ieškovei nuosavybės teise priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, negaliojančiomis.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 50 vienetų (50 proc.) UAB (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama ir Bendrove) akcijų. 2019 m. gegužės mėn. tarp ieškovės ir atsakovo, kuriam taip pat priklauso 50 proc. bendrovės akcijų ir kuris yra bendrovės direktorius, buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl 50 vnt. ieškovei priklausančių bendrovės akcijų perleidimo atsakovui. Tą pačią dieną akcijų pirkimas-pardavimas buvo įformintas dviem paprastosios rašytinės formos notariškai nepatvirtintomis sutartimis (toliau – ir Sutartys), nors jose nurodytos ir skirtingos sudarymo datos, t. y. 2019-05-09 ir 2019-05-10 (po 25 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų). Abi šalys sutarčių nevykdė, ieškovė nėra gavusi jokio atlygio, o pačias Sutartis ieškovė pasirašė tik dėl patirto psichologinio poveikio.

3. Ieškovės teigimu, Sutartys negalioja dėl apsimestinumo, nes dviejų identiškų sutarčių sudarymu buvo siekiama apeiti privalomąją notarinę sandorio formą, todėl Sutartims turi būti taikomos sandoriui, kurį šalys iš tiesų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Šiuo atveju buvo sudaryti du apsimestiniai sandoriai (kiekvienas po 25 proc. akcijų), skirti vienam notariniam sandoriui pridengti (dėl 50 proc. bendrovės akcijų).

4. Sutartys pripažintinos negaliojančiomis dėl ieškovės patirto atsakovo psichologinio smurto (CK 1.91 str. 1 d.) ir jos tikrosios valios trūkumo. Pasirašant Sutartis dalyvavo atsakovas ir advokatas, tuo tarpu ieškovė buvo visiškai viena, jai buvo pasakyta pasirašyti Sutartis, jeigu ji nori išvengti persekiojimo. Baimė, kad grasinimai materializuosis, vertė ieškovę veikti ne racionaliausiu būdu ir ne geriausiais jos asmeniniais ir šeimos interesais (CK 1.91 str. 4 d.).

5. Sutartys negalioja dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą, uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau bendrovės akcijų, turi būti sudaromos notarine forma. Ar šalys būtų sudariusios vieną sutartį dėl 50 proc. akcijų, ar dvi Sutartis po 25 proc. akcijų, jos bet kokių atveju turėjo būti patvirtintos notarine tvarka. Notarinės sandorio formos nesilaikymas yra imperatyvių normų nesilaikymas, kuris daro sandorį niekinį ir negaliojantį ab initio (CK 1.93 str. 3 ir 5 d., 1.80 str. 2 d.).

6. Ieškovė dalyvavo visame UAB (duomenys neskelbtini) steigimo procese, yra susimokėjusi savo įstatinio kapitalo dalį - 1 250 Eur, ką patvirtina jos pridedami įrodymai. Be to, ieškovė suteikė atsakovui finansinę pagalbą ir už jį įnešė 1 250 Eur steigimo sumą, ką taip pat patvirtina jos pridedami įrodymai. Ieškovė, neturėdama teisinių žinių, klaidingai suprato, kad įmonės steigimo metu įnešdama 2 500 Eur sumą formuojant įstatinį UAB (duomenys neskelbtini) kapitalą, įgijo 100 proc. akcijų. Tik vėliau ieškovė sužinojo, kad įgijo 50 proc. bendrovės akcijų, o kita jos įnešta 1 250 Eur dalis kvalifikuotina kaip paskola atsakovui.

Atsiliepimas

7. Atsakovas V. D. atsiliepimu, pateiktu savo bei trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) vardu, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2015-10-16. Tiek įmonės steigimo lėšas, tiek vėliau visą įmonės turtą į įmonę įnešė atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas nuo įmonės įsteigimo buvo jos vadovu bei 50 proc. akcijų savininku. Likusios 50 proc. įmonės akcijų priklausė ieškovei, nors ji neištesėjo savo pažado ir jokių lėšų į įmonės steigimą neįnešė. Ieškovė buvo įmonės buhaltere. Prasidėjus tarpusavio konfliktams, paaiškėjo, jog ieškovė suklastojo dokumentus, kad ji 2018-12-27 neva įsigijo visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas bei Juridinių asmenų registre užregistravo įmonės akcininko pakeitimą. Todėl atsakovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės prašymu buvo sudarytos 2019-05-09 ir 2019-05-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Atsakovo tvirtinimu, Sutartyse nėra valios trūkumų. Ieškovė nepagrindė, kad sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, skirti vienam niekuo nepagrįsti. Būtent pati ieškovė, siekdama išvengti ikiteisminio tyrimo pasekmių, savo iniciatyva norėjo su atsakovu tartis dėl pasisavintų akcijų ir pinigų gražinimo bei savo noru ir iniciatyva, niekieno neverčiama, pasirašė Sutartis. Pačios ieškovės pageidavimu Sutartys buvo sudarytos ne notarine forma. Pagal ginčo Sutartis su ja buvo pilnai atsiskaityta. Vien tai, kad Sutartys sudarytos ne notarine forma, nedaro jų negaliojančiomis.

Šalies argumentai

9. Ieškovė klaidingai teigia dalyvavusi bendrovės steigimo procese, sumokėjusi ne tik įstatinio kapitalo dalį, bet ir atsakovo dalį. Įmonės steigimo laikotarpiu šalys palaikė gerus tarpusavio santykius, todėl ieškovei buvo patikėta atlikti eilę veiksmų, susijusių su įmonės steigimu, įskaitant įmokų už akcijas sumokėjimą.

10. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti 2019-05-09 ir 2019-05-10 akcijų pirkimo-pardavimo Sutartis galiojančiomis. Priešieškinyje nurodė, kad tik esant sandorio neatitikimui šalių valiai, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Šalių valios neatitikimo šiuo atveju nėra, o faktas, jog Sutartys nebuvo sudarytos notarine forma, nedaro jų negaliojančiomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos sandorių pripažinimui galiojančiais: Sutartys yra dvišalės, atsakovas pagal jas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, o pastaroji vengia sudaryti sutartis notarine tvarka.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas yra atmestinas, nes nėra visų CK 1.93 straipsnio 4 dalies sąlygų: 1) atsakovas nėra įvykdęs pareigos apmokėti akcijų kainą; 2) ieškovė nevengė sutartis įforminti notarine tvarka. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bent minimaliai dėjo pastangas organizuoti Sutarčių pasirašymą pas notarą.

II. Teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, priešieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 955,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad 2015-10-16 šalys įsteigė ir įregistravo Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini), kurios įstatinis kapitalas - 2500 Eur, padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų po 25 Eur. Kiekvienai bylos šaliai priklausė po 50 vnt. bendrovės akcijų. Įmonės direktoriumi nuo jos įsteigimo dienos buvo atsakovas, ieškovė ėjo bendrovės buhalterės pareigas. 2019-02-21 ieškovė pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą įregistruoti Juridinių asmenų registre juridinį faktą, jog nuo 2018-12-27 ji yra įgijusi visas bendrovės akcijas.

14. 2019-05-09 ir 2019-05-10 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos dvi akcijų pirkimo-pardavimo Sutartys dėl 50 vnt. ieškovei priklausančių bendrovės akcijų, bendrai įvertintų 1250 Eur, perleidimo atsakovui. Abiejų Sutarčių turinys identiškas, skiriasi tik nurodytos sutarčių sudarymo datos, abiejų Sutarčių dalykas yra po 25 vnt. ieškovės akcijų. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad abi Sutartys surašytos ir pasirašytos tą pačią dieną, vienu metu.

15. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė 2019-02-21 pateikė VĮ „Registrų centras“ suklastotus dokumentus, pagal kuriuos Juridinių asmenų registre buvo užregistruotas įmonės akcininko pakeitimas. 2019-04-11 atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad ieškovė suklastojo dokumentus ir jų pagalba apgaule įgijo atsakovui priklausiusias 50 proc. įmonės akcijų (BK 300 str. 1 d., 182 str. ir 183 str.).

16. 2019-05-13 ieškovė ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus (atsakovo), sudarė Susitarimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo grąžinti iš įmonės paimtą 24 400 Eur paskolą per 6 mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos bei pripažino, kad niekada jokio sandorio pagrindu nebuvo įgijusi atsakovui priklausiusių 50 vnt. bendrovės akcijų. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo, kad, ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus, bendrovė neturės ieškovei pretenzijų, išskyrus tas, kurios gali kilti iš laikotarpio, kai ieškovė ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. Atsakovas įsipareigojo informuoti teisėsaugos institucijas apie pasiektą taikų susitarimą.Teismas sprendė, kad minėtas susitarimas rodo, kad ieškovė pripažino akcijas įgijusi ne sandorio būdu, o susitarimo turinys atitinka ieškovės interesus.

17. 2019-05-13 atsakovas surašė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. 2019-05-22 ieškovė pateikė bendrovei prašymą atleisti ją iš darbo savo noru. 2019-07-03 pranešimu ieškovė pareikalavo atsakovą apskaityti jai priklausančias Bendrovės akcijas bendrovės finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitoje, kadangi 2019-05-09 ir 2019-05-10 Sutartys sudarytos ne notarine forma. 2019-09-06 raštu ieškovė pareikalavo ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti Juridinių asmenų registrui teisingus duomenis apie akcininkus, nurodant, jog ji yra 50 proc. bendrovės akcijų savininkė. 2019-09-11 raštu atsakovas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl duomenų apie akcininkus tikslinimo.

18. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad ieškovė neįrodė ginčo Sutarčių apsimestinumo. CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kilus ginčui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes.

19. Teismas nurodė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose neneigė, kad siekė sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sandorį. Tai patvirtina ir jos pačios į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog ji derino su atsakovo atstovu sandorio sudarymo laiką. Ieškovė teismo posėdyje taip pat pripažino, jog tikėtina tokį sandorį būtų sudariusi net ir tuo atveju, jeigu šalys būtų nuvykusios jį patvirtinti į notaro kontorą. Ieškovė neginčijo ir iš esmės sutiko, kad šalių sudarytos Sutartys atitiko akcijų pirkimo-pardavimo sutarties požymius (CK 6.305 str. 1-2 d., Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 2-3 d.), jose aiškiai apibrėžtas dalykas - perleidžiamos bendrovės akcijos, susitarta dėl jų kainos, akcijų perleidimo ir atsiskaitymo už jas tvarka, kas patvirtina šalių susitarimą dėl atlygintinio akcijų perleidimo.

20. Teismo manymu, sudaryti tokią sutartį ieškovę paskatino tai, kad atsakovas atsisakys pretenzijų baudžiamoje byloje dėl jai pradėto ikiteisminio tyrimo. Teismo vertinimu, akcijų pirkimas-pardavimas buvo abiejų šalių siektinas sandoris, nepridengiant kito sandorio, o esamos situacijos išsprendimo būdas, naudingas abiems šalims.

21. Ieškovė, įrodinėdama sandorius buvus apsimestiniais, nenurodė kokiam kitam sandoriui ar sandoriams jie buvo skirti pridengti. Vien tai, kad akcijų pirkimas-pardavimas buvo išskaidytas į du atskirus sandorius, niekaip nedaro jų apsimestiniais.

22. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pagal Sutartis su ja nebuvo atsiskaityta. Sutarčių 4 punktuose ieškovė pati patvirtino gavusi akcijų kainą, niekada anksčiau nėra reiškusi atsakovui jokių pretenzijų dėl kainos jai sumokėjimo. Teismas pripažino ieškovę neįrodžius, kad pinigų pagal Sutartis ji nėra gavusi (CPK 178,185 str.).

23. Teismas konstatavo, kad ginčo Sutartyse nėra ieškovės valios ydingumo (ji turėjo tikslą perleisti akcijas), todėl ieškovės teiginius dėl Sutarčių apsimestinumo pripažino nepagrįstais bei atmestinais.

24. Savo teiginius dėl ieškovės patirtų smurto, spaudimo ir grasinimų ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad iki Sutarčių pasirašymo nuolat gaudavo atsakovo grasinančius skambučius, taip pat jos atžvilgiu atsakovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jai buvo daromas spaudimas policijos tyrėjams kviečiant ją į apklausas, o atsakovo parengtas ginčo Sutartis ji pasirašė tik norėdama išvengti persekiojimo, o ne todėl, kad jos atitiko jos tikrąją valią (CK 1.91 straipsmio 1 dalis).

25. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė teginių apie atsakovo naudotą psichologinį smurtą ar spaudimą, o jos pateiktos kelios žinutės bei telefoninių pokalbių išklotinės nėra pakankami jos nurodomų aplinkybių konstatavimui (CPK 185 str.). Pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo Sutartis būtų pasirašiusi net ir tuo atveju, jeigu šalys būtų nuvykusios jas tvirtinti pas notarą, t. y. ji iš esmės pripažino, kad jas būtų sudariusi bet kokiu atveju. Vien ta aplinkybė, jog ji sulaukdavo skambučių iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, negali būti laikoma psichologiniu poveikiu. Ieškovė nurodė, kad yra sulaukusi dviejų atsakovo skambučių, kuriais buvo grasinama „palikti ją be nieko“, tačiau dviejų telefoninių pokalbių neužtenka konstatuoti buvus nuolatiniam atsakovo spaudimui ar terorizavimui.

26. Ieškovė ne tik pasirašė ginčo Sutartis, bet ir sudarė 2019-05-13 Susitarimą, kurį praktiškai vykdė, atlygino apie pusę Susitarime nurodytos žalos. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė buvus smurto, spaudimo ar realaus grasinimo, dėl kurių ginčo Sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio prasme.

27. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų (Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 10 d., CK 1.74 str. 1 d. 3 p.). Notarinės formos nesilaikymas daro tokį sandorį negaliojančiu ab initio (CK 1.93 str. 3 d.) bei atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

28. Sutartims buvo privaloma notarinė forma, jos notariškai nebuvo patvirtintos, todėl teismas šia apimti ieškovės ieškinį tenkino - pripažino Sutartis negaliojančiomis.

Šalies argumentai

29. Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo Sutartis galiojančiomis. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti 2019-05-09 ir 2019-05-10 akcijų pirkimo-pardavimo Sutartis galiojančiomis, nurodydamas jog yra visos tam būtinos sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra vienos būtinosios sąlygos, nustatytos CK 1.93 straipsnio 4 dalimi - vienos iš šalių vengimo įforminti sandorį notarine forma. Į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė nebuvo prieš ir sutiko sudaryti ginčo Sutartis notarine tvarka, klausė atsakovo atstovą apie laiką ir vietą, kur ji turėtų atvykti pas notarą. Todėl teismas nepripažino esant pagrindą Sutartis pripažinti galiojančiomis.

31. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad tik vienas iš trijų reikalavimų pripažinti sandorį neteisėtu buvo pagrįstas, kai du prašymo pagrindai nepagrįsti ir kitokios rezoliucinės dalies tokiu atveju būti negali. Nors iš esmės patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą – ginčo Sutarčių pripažinimą negaliojančiomis, ieškovė laikytina visiškai pasiekusi savo norimą teisinį rezultatą, tačiau atsižvelgiant į ieškinio turinį, ieškovės faktinį elgesį byloje nustatyta realia situacija ir ginčo ieškinio apimtį, teismas nelaiko, kad būtų sąžininga ir teisinga ieškovei priteisti visą jos turėtą bylinėjimosi išlaidų sumą, o mažintina ieškinio reikalavimo pagrindimo apimtimi (CK 1.5 str.). Todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi nepriteisiamos ir jai iš atsakovo priteistina 360 eurų žyminio mokesčio 595,67 euro, t.y.1/3 jos turėtų išlaidų dalimi advokato pagalbai (1 731,01 Eur) (CPK 93, 98 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

32. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti - iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 360 Eur žyminis mokestis ir 1 731,01 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti; pašalinti iš sprendimo motyvus.

33. Ieškovė nurodė, kad patenkinus ieškinį pilnai, ieškovė įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos taip pat pilna apimtimi, nes ieškovė pateikė įrodymus apie patirtų išlaidų realumą, jos atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas sumažino tuo pagrindu, kad teismo sprendimu sandoriai pripažinti negaliojančiais tik vienu iš trijų ieškovės nurodytų pagrindų (sandorio notarinės formos nesilaikymu). Įstatymas bylinėjimosi išlaidų priteisimą sieja su reikalavimų patenkinimų apimtimi, o ne pagrindų ar teismą įtikinančių argumentų apimtimi. Rezultato prasme, nepriklausomai nuo to, ar Sutartys pripažįstamos negaliojančios dėl vieno ar dėl visų trijų sandorių negaliojimo pagrindų, įsiteisėjus Teismo Sprendimui, ieškinys yra pilnai patenkintas.

34. Apeliantės tvirtinimu, iš ginčijamo sprendimo šalintini motyvai: 1) Ieškovė klastojo dokumentus, siekiant užvaldyti atsakovui priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dalį ir tapti vienintele UAB (duomenys neskelbtini) akcininke; 2) Ieškovė įsipareigojimų pagal 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą 2019 m. spalio mėn. jau nebevykdė; 3) Ieškovė pagal 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą įsipareigojo atlyginti žalą; 4) Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą įvykdė tik iš dalies; 5) Sutarčių, kurioms įstatymai nustato privalomą notarinę sandorio sudarymo formą, sudarymas nenotarine forma buvo išimtinai Ieškovei naudingas veiksmas; 6) Ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ir išvengė materialinių ir moralinių bei kitų galimų nuostolių ir pasekmių dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nurodytos teismo išvados yra nepagrįstos, peržengiančios šios bylos nagrinėjimo ribas. Be to, teismas civilinėje byloje įvertino ieškovės veiksmus baudžiamąja prasme, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės nekaltumo prezumpciją.

Atsiliepimas

35. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pritarė teismo argumentams, kurių pagrindu bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos.

36. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo išvados yra nepagrįstos ir peržengiančios ieškinio nagrinėjimo ribas. Teismas konstatavo aplinkybes, kurios buvo paremtos byloje esančiais įrodymais. Visi byloje esantys įrodymai teismo buvo įvertinti sistemiškai. Teismas sprendime nepažeidė ieškovės nekaltumo prezumpcijos, nes nepasisakė, kad ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką. Tuo tarpu visi jos atlikti veiksmai buvo susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas visiškai pagrįstai juos tyrė ir vertino sąžiningumo prasme. Atsakovo tvirtinimu, teismas privalo įvertinti visus įrodymus ir argumentus, kurie buvo pateikti ir nagrinėjami byloje.

37. Atsakovo teigimu, kadangi tiesiogines teisines pasekmes byloje dalyvaujančiam asmeniui sukelia rezoliucinė, o ne motyvuojamoji sprendimo dalis, todėl ieškovės reikalavimas pašalinti motyvus iš sprendimo negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

38. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priešieškinį tenkinti. Netenkinus reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, pakeisti sprendimą ir išspręsti restitucijos klausimą.

Atsiliepimas

39. Atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies normą ir padarė išvadą, kad nėra vienos būtinosios sąlygos - vienos iš šalių vengimo įforminti sandorį notarine forma. Aiškinant lingvistiškai CK 1.93 straipsnio 4 dalį, būtinąją sąlygą „kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka“ akivaizdu, kad įstatymo leidėjas šioje normoje vartoja esamąjį laiką, o ne būtąjį kartinį ar būtąjį dažninį. Reiškia, šios sąlygos galiojimas siejamas su vengimu įforminti sandorį dabartyje, t. y. ieškinio pateikimo teismui metu, o ne su praeityje buvusiais įvykiais prieš paties sandorio sudarymą. Aiškinant CK 1.93 straipsnio 4 dalį loginiu požiūriu, ši norma kaip tik skirta tokiems atvejams, kai šalys tarp savęs jau yra sudariusios sandorį, viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, tačiau jo viena šalis vengia vėliau jį įforminti notarine tvarka. Jei vengimo momentas būtų nukeltas į praeitį, t. y. prieš sandorio sudarymą, kaip neteisingai interpretavo pirmosios instancijos teismas, tai ši norma nebūtų reikalinga, nes šalys sandorio iš vis nesudarytų. Pagal bylos duomenis ieškovė jau po sandorių sudarymo jį vengė įforminti notarine tvarka, t. y. pradėjo ginčyti sandorius. Kad nesutinka sandorius šiuo metu įforminti notarine tvarka ieškovė ir jos atstovė nurodė ir teismo posėdyje. Be to, apie vengimą sudaryti sandorį papildomai liudija ir šie dokumetai - atsakovo 2020-02-26 prašymas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo notarine forma ir ieškovės atstovės 2020-03-18 atsakymas, kad tokius sandorius įforminti notarine tvarka ieškovė nesutinka. Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl šių aplinkybių, atsakovas šių įrodymų teismui neteikė, tačiau teismo sprendimo ir netinkamo teisės aiškinimo kontekste šių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Tinkamai aiškinant CK 1.93 straipsnio 4 dalį, teismas privalėjo nustatyti, jog yra būtinoji sąlyga pripažinti sandorį galiojančiu, t. y. ieškovės vengimas įforminti sandorį notarine tvarka. Todėl teismas privalėjo tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti.

40. Be to, nors teismas panaikino sandorius CK 1.93 str. pagrindu, tačiau neišsprendė restitucijos taikymo klausimo.

Atsiliepimas

41. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinė skundą atmesti ir nurodė, kad CK 1.93 straipsnis nustato sandorio negaliojimo atvejus ir sąlygas, kai sandorio sudarymo metu nesilaikoma reikalaujamos sandorio formos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Nurodyto straipsnio 3 dalis būtent ir įtvirtinta tokį atvejį - įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Sistemiškai aiškinant šiame straipsnyje įtvirtintas teisės normas darytina išvada, kad įstatymas nustatė pagrindinę taisyklę ir imperatyvią teisės normą, jog notarinės sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

Šalies argumentai

42. Ieškovė nurodė, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalis leidžia nukrypti nuo pagrindinės taisyklės, tačiau tai yra išimtiniai atvejai, todėl būtina griežtai laikytis visų CK 1.93 straipsnio 4 dalies sąlygų, t. y. turi būti visų sąlygų visuma, kad būtų galima pasinaudoti išimtimi iš taisyklės. Apibendrinant, pagal CK 1.93 straipsnį, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti reikalavimą, visų pirma, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl privalomos notarinės sandorio sudarymo formos nesilaikymo, o, antra, esant visoms sąlygoms sandorio šalis turi teisę reikšti reikalavimą dėl nenotarine forma sudaryto sandorio, kuriam tokia forma yra privaloma, pripažinimo galiojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

44. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

45. Apeliantas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – atsakovo 2020-02-26 prašymą dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių patvirtinimo notarine forma ir ieškovės atstovės 2020-03-18 atsakymą.

46. Nurodė, kad papildomai teikiamų įrodymų būtinumas iškilo po teismo procesinio sprendimo priėmimo, nes teismas netinkamai aiškino teisės normą, susijusią su atsisakymu įforminti notarinį sandorį. Byloje nebuvo ginčo dėl šių aplinkybių.

47. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo galimybę pateikti naujai teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovė atsakymą į atsakovo raštą pateikė dar 2020 m. kovo mėn., o sprendimas byloje priimtas 2020 m. liepos mėn., t.y. po keturių mėnesių. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nėra pakankama priežastis konstatuoti, kad įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atmeta prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo.

Dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą, t. y. ieškovės naudai priėmus sprendimą, ieškovė įgyja teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pralaimėjusios šalies priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, pilnai patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovė įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos taip pat pilna apimtimi.

49. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

50. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad prieš nuspręsdama savo pažeistas teises ginti teismo keliu bandė taikiai tartis su atsakovu dėl ieškovės teisių pažeidimo nutraukimo. Ieškinys dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių negaliojimo pareikštas 2019 m. spalio 10 d., tuo tarpu ieškovė dar 2019 m. liepos 3 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad Sutartys yra negaliojančios. Į šį pranešimą atsakovas neatsakė. Ieškovė atsakovui išsiuntė 2019 m. rugsėjo 6 d. raštą, kuriame nurodė pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teisingus duomenis apie bendrovės akcininkus, nurodant, kad ieškovė yra bendrovės akcininkė, kuriai priklauso 50 vienetų akcijų. Ieškovė Bendrovės direktoriui išsiuntė 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, kuriame ieškovė, pasinaudodama Bendrovės akcininkės teise inicijuoti visuotinius akcininkų susirinkimus, pareiškė reikalavimą Bendrovės vadovui inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

51. Nustatyta, kad atsakovas, veikdamas kaip Bendrovės direktorius, vienu raštu atsakė į 2019 m. rugsėjo 6 d. raštą ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimą, nurodydamas, kad ieškovė nėra Bendrovės akcininkė, kadangi ieškovės Bendrovės akcijos buvo perleistos atsakovui, todėl ieškovės 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešime reiškiami reikalavimai neturi teisinio pagrindo. Sutiktina su ieškove, kad nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovei liko vienintelė priemonė apginti savo pažeistas teises - pasinaudoti teisminėmis gynimo priemonėmis reiškiant ieškinį teisme.

Žemesnės instancijos teismas

52. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino, jog Ieškovė Sutartis ginčijo trimis skirtingais sandorių negaliojimo pagrindais - (1) dėl apsimestinumo (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), (2) dėl Ieškovės patiriamo smurto (CK 1.91 straipsnio 1 dalis) ir (3) dėl notarinės formos nesilaikymo (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas sutiko tik su vienu iš šių pagrindų - dėl notarinės formos nesilaikymo. Sutartis pripažinti negaliojančiomis likusiais dvejais sandorių negaliojimo pagrindais, teismo vertinimu, trūko įrodymų.

53. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino pilna apimtimi. Teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą, pripažino, kad ieškovės materialinės teisės buvo pažeistos ir ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdama šią pažeistą teisę apginti. Teismas, patenkindamas ieškinį tik vienu iš trijų ieškovės nurodytų pagridnų, pripažino ir apgynė ieškovės pažeistą subjektinę teisę, tačiau priteisė 1/3 dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

54. Vertinant bylos išnagrinėjimo rezulatą materialinio teisinio rezultato prasme, nepriklausomai nuo to, ar Sutartys pripažįstamos negaliojančios dėl vieno ar dėl visų trijų sandorių negaliojimo pagrindų, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškinys yra pilnai patenkintas.

55. Esminę reikšmę turi principas, kad įstatymas bylinėjimosi išlaidų priteisimą sieja su reikalavimų patenkinimų apimtimi, o ne pagrindų ar argumentų, kuriuos teismas įvertina kaip pagrįstus, apimtimi. CPK 93 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodytas kriterijus, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimu daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

56. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

57. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovės elgesys buvo tinkamas - laiku pateikiami procesiniai dokumentai, vykdomi teismo nurodymai, teikiami išsamūs ir įrodymais pagrindžiami paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių, pateikiamas ieškovės teisinis ginčo situacijos vertinimas. CPK nustato galimybę mažinti bylinėjimosi išlaidas tik esant netinkamam ir nesąžiningam elgesiui proceso metu (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Todėl nėra pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

58. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keisčiamas - priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sprendimo motyvų šalinimo

59. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti šias motyvuojamosios dalies išvadas: ieškovė klastojo dokumentus, siekiant užvaldyti atsakovui priklausančių Bendrovės akcijų dalį ir tapti vienintele Bendrovės akcininke; ieškovė įsipareigojimų pagal 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą 2019 m. spalio mėn. jau nebevykdė; ieškovė pagal 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą įsipareigojo atlyginti žalą; ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą įvykdė tik iš dalies; Sutarčių, kurioms įstatymai nustato privalomą notarinę sandorio sudarymo formą, sudarymas nenotarine forma buvo išimtinai ieškovei naudingas veiksmas; ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ir išvengė materialinių ir moralinių bei kitų galimų nuostolių ir pasekmių dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados (motyvai) ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius už konkretaus ginčo (bylos) ribų, šios motyvuojamosios dalies išvados gali būti savarankišku apeliacinio skundo objektu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl ieškovės atliktų nusikalstamų veikų, 2019 m. gegužės 13 d. susitarimo, ieškovės nesąžiningumo atsakovo atžvilgiu peržengia nagrinėjamos bylos ribas ir, kaip nurodė ieškovė, net patenka į kitų šiuo metu nagrinėjamų bylų kituose teismuose dalyką. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės nuomonei, kad labai tikėtina, kad šios motyvuojamosios dalies išvados, įgijusios res judicata galią, gali tapti akstinu naujiems ginčams, būti naudojami kaip prejudiciniai faktai tiek reiškiant naujus reikalavimus kitose bylose, tiek santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

61. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, išimtinai ieškovei buvo naudingas Sutarčių, kurioms yra privaloma notarinė sandorio forma, sudarymas nenotarine forma, nes ji vėliau galėjo nuginčyti Sutartis dėl notarinės formos nesilaikymo. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad šie pirmosios instancijos motyvai nėra pagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Teismo sprendimas, kuriuo toks ieškinys patenkinamas reiškia pripažinimą, kad ieškovo teisė buvo pažeista ir yra gintina. Ieškovė pareiškė reikalavimą apginti pažeistą teisę, ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi ir ieškovės pažeista teisė buvo apginta. Taigi, ieškiniu dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovė apgynė tiek savo pažeistą teisę. Byloje nustatyta, kad būtent ieškovė siekė Sutartis įforminti pagal įstatymų reikalavimus, siekė suorganizuoti vykimą pas notarą. Todėl teismo išvados dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, apgaulės ar kažkokių išimtinai ieškovei naudingų interesų yra nepagrįsti.

62. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau nebuvo išspręstas klausimas dėl šio tyrimo pagrįstumo. Ieškovė paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo proceso teisės priemonės buvo naudojamos siekiant įbauginti ieškovę, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas įrodo, kad tyrimas pradėtas nepagrįstai. Nustatyta, kad vos tik buvo sudarytas 2019 m. gegužės 13 d. susitarimas, atsakovas parengė prašymą prokuratūrai nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą, po kurio sudarymo atsakovas atsiėmė pareiškimą, įvykdė (nenutraukė). Teisėjų kolegija sutinka, kad perteklinės sprendimo motyvuojamosios dalies išvados dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, išvengimo materialinių ir moralinių bei kitų galimų nuostolių ir pasekmių dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

63. Sutiktina, kad nagrinėjamos bylos dalykas - Sutartys, kurios sprendimu yra pripažintos negaliojančiomis, net nebuvo 2019 m. gegužės 13 d. susitarimo dalyku. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai išplėtė įrodinėtinų aplinkybių ratą ir ėmėsi analizuoti ir vertinti 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą ir ieškovės veiksmus ryšium su 2019 m. gegužės 13 d. susitarimu, įskaitant sąlygas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

64. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimus, kurie nesusiję nėra susiję su šalių reikalavimais, pareikštais nagrinėjamoje byloje, todėl šalina sprendimo motyvus dėl ieškovės nesąžiningo elgesio ir ieškovės elgesį vykdant 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą vertinimo.

Dėl sutarčių pripažinimo galiojančiomis

65. Pagal imperatyvų teisinį reguliavimą notarinės sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad turi būti visų CK 1.93 straipsnio 4 dalies sąlygų visuma, įskaitant sandorio šalies vengimą įforminti sandorį notarine tvarka, kad būtų galima pagal CK 1.93 straipsnį pareikšti reikalavimą dėl nenotarine forma sudaryto sandorio, kuriam tokia forma yra privaloma, pripažinimo galiojančiu.

66. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra vienos būtinosios sąlygos sandorių pripažinimui galiojančiais, t. y. vienos iš šalių (ieškovės) vengimo įforminti sandorį notarine. Atsakovas apeliaciniame skunde su šia išvada nesutinka ir teigia, kad ieškovė vengia įforminti sandorį notarine tvarka ir tai įrodo ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu pripažinti sandorius negaliojančiais. Tokiu būdu atsakovas patį kreipimąsi į teismą vertina kaip neteisėtus veiksmus ir vengimą įforminti sandorius notariškai.

67. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovei jau pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip vengimo įforminti sandorius įrodymas, kadangi tai paneigtų ieškovės konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), nes tarp šalių kilo materialinis teisinis ginčas dėl sandorio trūkumų vertinimo.

68. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino faktines aplinkybes šalių veiksmus po sandorio sudarymo - įvertino, kad atsakovas nesirūpino sandorių įforminimu notarine tvarka, neorganizavo vizito pas notarą ir pan. Tuo tarpu ieškovė bandė sudaryti sandorius notarine tvarka, kėlė klausimą dėl sandorio įforminimo. Pavyzdžiui, 2019-05-09 elektroniniu laišku ieškovė nurodė, kad siekia pasirašyti susitarimą pas notarą nurodydama konkrečią dieną (kas matyti iš elektroninio susirašinėjimo bylos tomas 1 b.l.115), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė nevengė įforminti sandorių notariškai.

69. Teismas nustatė, kad sandoriai nebuvo įforminti privaloma notarine forma, dėl to, kad sandoriai neatitinka dar ir kitų sandorių teisėtumo reikalavimų. Šių pirmosios instancijos teismo motyvų atsakovas nereikalauja pašalinti iš teismo sprendimo. Ieškovė pagrįstai įvertino, kad atsakovas iš esmės sutinka, kad sandoriai buvo neteisėti ir dėl to pagrįstai kreipėsi į teismą.

Dėl restitucijos taikymo

70. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas panaikinęs sandorius neišsprendė restitucijos klausimo. Atsakovo teiginiu, jam restitucijos atveju turėtų būti grąžinta tai, ką jis yra perdavęs ieškovei - 1250 EUR.

71. Ieškovė su šiais teiginiais nesutiko. Teismas, priėmęs sprendimą, pagrįstai nesprendė klausimo dėl 1250 EUR grąžinimo, kadangi ieškovė nėra gavusi jokių sumų pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė pirmosios instancijos teismui yra nurodžiusi, kad ieškovė nėra gavusi jokių pinigų ryšium su šiais sandoriais. Taigi, kadangi atsakovas pagal sandorius nieko neperdavė, tai ieškovė objektyviai negali grąžinti to, ko negavo. Pagal CK 6.145 straipsnio dalį, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

72. Nors Sutarčių 4 punkte nurodyta, jog atsakovas pasirašant sutartis sumokėjo 1250 EUR. Pirmiausia, sutarčių 3 punkte nurodyta tik akcijų kaina: „Bendra visų Akcijų, nurodytų šios Sutarties 1 punkte, kaina yra 625 EUR“. Ieškovei neigiant pinigų gavimo aplinkybę, įrodymų, kurie pagrįstų pinigų perdavimo faktą atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė restitucijos klausimo, nes pinigų perdavimo faktas neįrodytas.

73. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad pareiškė ieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tokie reikalavimai yra laikomi reikalavimais dėl pripažinimo. Reikalavimų dėl pripažinimo esmė, kad teismo sprendimas byloje, kuriuo ieškinys patenkinamas kartu yra ir sprendimo įvykdymas, todėl nereikalauja jokių papildomų vykdymo veiksmų. Pripažinus, kad sandoriai yra negaliojantys, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia.

74. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteisiama apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos: atlyginimas advokatei 1376,38 Eur už apeliacinio skundo ir 626,78 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą bei 75 Eur žyminio mokesčio – iš viso 2078,16 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovės L. N. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti ir pašalinti teismo sprendimo motyvus: 1) Ieškovė klastojo dokumentus, siekiant užvaldyti atsakovui priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dalį ir tapti vienintele UAB (duomenys neskelbtini) akcininke; 2) Ieškovė įsipareigojimų pagal 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą 2019 m. spalio mėn. jau nebevykdė; 3) Ieškovė pagal 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą įsipareigojo atlyginti žalą; 4) Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą įvykdė tik iš dalies; 5) Sutarčių, kurioms įstatymai nustato privalomą notarinę sandorio sudarymo formą, sudarymas nenotarine forma buvo išimtinai Ieškovei naudingas veiksmas; 6) Ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ir išvengė materialinių ir moralinių bei kitų galimų nuostolių ir pasekmių dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti ieškovei L. N. iš atsakovo V. D. 2091,01 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti ieškovei L. N. iš atsakovo V. D. 2078,16 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina