Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-16 · Administracinė byla Nr. I-1748-406/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
I-1748-406/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00802-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1748-406/2015
Teismo proceso Nr. 2-56-3-00802-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 14.5; 14.7; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. B.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos misterijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014 m. birželio 5 d. skundu prašo: 1. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. raštą Nr. (33.200)d-911 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023m. sprendinių“; 2. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-68L2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams“; 3. Į Kauno miesto bendrojo plano organizatorių – Kauno miesto savivaldybės administraciją tenkinti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiūlymą ir pakeisti rengiamo Kauno miesto savivaldybės 2013 -2023 m. bendrojo plano sprendinius, kad šie atitiktų pareiškėjo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą (gyvenamosios teritorijos) ir pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos); ir 4. Kauno apygardos administraciniam teismui nustačius, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių. (b.l.2-7).

Pareiškėjo atstovas nurodo, kad 2014 m. sausio 13 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti rengiamo Kauno miesto savivaldybės 2013 – 2023 m bendrojo plano sprendinius, kad šie atitiktų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą (gyvenamosios teritorijos) ir pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Šiame prašyme nurodė, jog pagal rengiamo bendrojo plano sprendinius teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, numatoma funkcinė zona: intensyviai lankymui naudojami želdynai ir aikštės, kas užkerta jam teisę vykdyti gyvenamųjų namų statybą bei įgyvendinti žemės sklypų nuosavybės teisę. 2014 m. vasario 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktame atsakyme Nr. (33.200)d-911 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 m. sprendinių“ buvo nurodyta, kad atsižvelgti į prašymą nėra galimybių, nes jis pateiktas pasibaigus bendrojo plano sprendinių viešinimo procedūrai, t. y. po 2013 m. gruodžio 30 d. 2014 m. kovo 17 d. skundu, nesutikdamas su šiuo atsakymu, jį apskundė Valstybinei teritorijų ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, nurodydamas, kad prašymas teiktas pakartotinai, todėl negali būti laikoma, jog jis pateiktas pasibaigus bendrojo plano viešinimo procedūrai, be to, teritorijai, kurioje yra žemės sklypai, negali būti nustatoma funkcinė zona: intensyviai lankymui naudojami želdynai ir aikštės, kad tokiu būdu nepagrįstai ribojama jo nuosavybės teisė. 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. (15.2)-2D-68L2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams“ buvo nustatyta, kad informacija apie bendrojo plano rengimą buvo viešai skelbiama, todėl pabrėžė, kad jis turėjo galimybę susipažinti su bendrojo plano sprendiniais bei teikti pasiūlymus per visą bendrojo plano rengimo laikotarpį. Inspekcija nurodė, kad pasiūlymas pateiktas 2013 m. sausio 13 d., t. y. pasibaigus bendrojo plano viešumo procedūroms, todėl Inspekcija negali atsižvelgti į prašymą dėl bendrojo plano, pateiktą nesilaikant Įstatyme ir Nuostatuose nustatytos procedūros ir terminų, taip pat pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 8 d. išduotas patikrinimo aktas, kuriuo pritarta Bendrojo plano teikimui tvirtinti, o 2014 m. balandžio 10 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-209 bendrasis planas patvirtintas. Pareiškėjo atstovas teigia, kad tiek administracija, tiek Inspekcija nepagrįstai nenagrinėjo jo nurodytų argumentų bei atsisakė svarstyti siūlomus bendrojo plano sprendinių pakeitimus, todėl jų veiksmai yra neteisėti. Pabrėžia, kad 2014 m. sausio 13 d. prašymas buvo teiktas pakartotinai, nesulaukus reakcijos į savo ankstesnį Administracijai teiktą prašymą, todėl nėra pagrindo teigti, jog nebuvo kreiptasi į Administraciją iki bendrojo plano viešojo svarstymo pabaigos. Teigia, kad teritorijai, kurioje yra žemės sklypai, negali būti nustatoma funkcinė zona: intensyviai laikymui naudojami želdynai ir aikštės. VĮ Registrų centro nenuginčytais ir išsamiais duomenimis pareiškėjui priklausančių žemės sklypų naudojimosi būdas – gyvenamosios teritorijos, paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, dėl to bendrojo plano sprendiniai turėjo būti parengti atsižvelgiant į tokią žemės sklypų paskirtį. Mano, kad pagal bendrąjį planą jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose negali būti statomi gyvenamieji namai, o tai pažeidžia jo teisėtus interesus ir riboja nuosavybės teisę. Pareiškėjo atstovas tvirtina, kad skundas paduotas laiku, nepraleidus ABTĮ nustatyto vieno mėnesio termino. 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Nr. (15.2)-2D-68L2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams“ gavo 2014 m. gegužės 5 d., todėl, pareiškėjo nuomone, paskutinė skundo padavimo diena - 2014 m. birželio 5 d. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų, jog skundo padavimui yra nustatytas trumpesnis terminas, prašo jį atstatyti dėl svarbių priežasčių, nes ginčijamame sprendime tik deklaratyviai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, tačiau terminas tokiam skundui paduoti nėra nurodytas. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė su skundu nesutinka. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kurie pagal bendrojo plano sprendinius patenka į teritoriją, kurioje numatoma funkcinė zona: intensyviai lankymui naudojami želdynai ir aikštės. Akcentuoja, kad pagal prieš tai galiojusio 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtinto bendrojo plano sprendinius ginčo teritorija taip pat buvo priskirta bendrojo naudojimo želdynų (apsauginių želdinių) teritorijoms. Pabrėžia, kad ginčo teritorijos naudojimo būdas keistas nebuvo. Teigia, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo, kad bendrojo plano sprendiniais jam suvaržomos nuosavybės teisės, nes įsigydamas sklypus turėjo galimybę išsiaiškinti šias jam svarbias aplinkybes. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T-652 buvo nuspręsta rengti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą 2013 – 2023 metams. Rengiant šį bendrąjį planą buvo detaliai įvykdytos visos teisės aktuose nustatytos teritorijų planavimo procedūros, visuomenė informuota tinkamai, visi suinteresuotų asmenų teikti pasiūlymai iki paskutiniojo viešojo susirinkimo išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti, pateikti motyvuoti atsakymai. Pažymi, kad pareiškėjas bendrojo plano svarstymo su visuomene procedūrose nedalyvavo, teisės aktų nustatyta tvarka pasiūlymų ar pretenzijų dėl bendrojo plano sprendinių planavimo organizatoriui neteikė. Pareiškėjo prašymas pakeisti bendrojo plano sprendinius buvo gautas pasibaigus viešinimo procedūroms, tik 2014 m. sausio 14 d. Į šį raštą buvo atsakyta, nurodant motyvus, dėl kurių pareiškėjo prašymas atmestas. Nors pareiškėjas nurodo, kad prašymas dėl bendrojo plano sprendinių keitimo buvo paduotas pakartotinai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, administracijoje tokių jo prašymų nėra užregistruota, todėl daro išvadą, kad dėl bendrojo plano sprendinių iki viešinimo procedūrų pasibaigimo, taip pat ir dėl anksčiau galiojusio bendrojo plano, jis nesikreipė. Akcentuoja, kad rengiant bendrąjį planą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis pakeistas nebuvo, išliko toks pats, kaip ir prieš tai galiojusiame bendrajame plane. Pažymi, kad savivaldybės administracija, nebūdama tinkamai informuota apie būsimą pareiškėjo ūkinę veiklą ginčo teritorijoje ir tariamai pažeidžiamas jo teises, netgi neturėjo pagrindo svarstyti galimybę keisti bendrojo plano sprendinius ginčo teritorijoje taip, kaip pageidauja pareiškėjas. Atkreipia dėmesį, kad sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo, išimtinai priima planavimo organizatorius ir tai yra tik jo kompetencija, mano, kad konkretus teismo įpareigojimas administracijai nėra galimas, bendrojo plano sprendiniai galėtų būti keičiami tik teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų tvarka, atliekant visas privalomas procedūras. Nurodo, kad šiuo metu planavimo procedūros baigtos, galutinis sprendimas priimtas, bendrasis planas yra patvirtintas, jo teisėtumas nėra ginčijamas. Pareiškėjo ginčijami tarpiniai dokumentai nepakeis jo teisių ir pareigų apimties. Prašo skundą atmesti.

Pabrėžia, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Įstatymų leidėjas teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene procese kilusiems ginčams spręsti yra nustatęs privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, todėl kreipdamasis į teismą pareiškėjas privalėjo laikytis ABTĮ 32 str. 1 d. nustatytų terminų. Pareiškėjas skundžiamą Inspekcijos sprendimą gavo 2014 m. gegužės 5 d., todėl į teismą turėjo kreiptis iki 2014 m. gegužės 25 d. Kadangi teismui skundas paduotas 2014 m. birželio 5 d., teigia, jog praleistas Įstatyme nustatytas 20 dienų terminas. Pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis – tai, kad nebuvo nurodytas terminas skundui paduoti – nepripažintina svarbia, nes skundžiamame akte buvo nurodytas teisės aktas, kuriame yra nustatyta kreipimosi į tesimą tvarka ir terminai. Prašo neatnaujinti skundo padavimo termino ir bylos dalį, kuria ginčijami administraciniai aktai, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 7 p., nutraukti.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad Inspekcija į 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjo skundą dėl planavimo organizatoriaus 2014 m. vasario 11 d. atsakymo į 2014 m. sausio 13 d. pateiktus pareiškėjo pasiūlymus, atsakė skundžiamu 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (15.2)-2D-68L2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams“, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Remiasi 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis. Pažymi, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūra atliekanti institucija per 20 darbo dienu nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino pareiškėjų skundą ir skundžiamu raštu buvo nustatyta, kad planavimo organizatorius į pareiškėjos pasiūlymą atsakė aiškiai, išsamiai ir pateikė motyvuotus bei pagrįstus paaiškinimus, kodėl į pareiškėjo pasiūlymą nebus atsižvelgta, taigi savo pareigą įvykdė tinkamai. Atsakovė nurodo, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Akcentuoja, jog aplinkybė, kad į pareiškėjo pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, nedaro detaliojo plano ar jo sprendinių neteisėtais. Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys Inspekcijos, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas, nenumato Inspekcijos teisės naikinti atsakymą, nei pareigos įpareigoti Planavimo organizatorius atlikti tam tikrus veiksmus. Inspekcija privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus teikusiam asmeniui. Pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teritorijų planavimo dokumentų rengimą, numatė galimybę pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui pateikti raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pareiškėjas pasiūlymą pateikė tik 2014 m. sausio 14 d., pasibaigus bendrojo plano viešinimo procedūroms, pakartotino pasiūlymo teikimo jokiais dokumentais nepagrindė. Pareiškėjas 2012 m. spalio 19 d. kreipėsi į Inspekciją dėl didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano pakeitimo ir jam buvo paaiškinta, kad rengiamas bendrasis planas, todėl jis turi teisę kreiptis į planavimo organizatorių su pasiūlymais dėl bendrojo plano sprendinių. Nurodo, kad teikti pasiūlymai dėl specialiojo plano nelaikytini tinkamais pareiškėjo pasiūlymais bendrojo plano viešojo svarstymo metu. Be to, mano, kad pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl bendrojo plano sprendinių keitimo.

Ginčo santykius reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – TPĮ) bei su juo susiję teisės aktai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Kadangi teritorijų planavimo dokumentas – bendrasis planas pradėtas rengti iki Įstatymo įsigaliojimo, todėl ginčo atveju, vertinant pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, taikytina iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi tiek TPĮ redakcija, tiek ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, redakcija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti rengiamo bendrojo plano sprendinius, kad šie atitiktų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą (gyvenamosios teritorijos) ir pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Pareiškėjas šiame prašyme nurodė, jog pagal rengiamo bendrojo plano sprendinius teritorijoje, kurioje yra jam priklausantys žemės sklypai, numatoma funkcinė zona: intensyviai lankymui naudojami želdynai ir aikštės, kas užkerta pareiškėjui teisę vykdyti gyvenamųjų namų statybą bei įgyvendinti žemės sklypų nuosavybės teisę (b.l. 131).

2014 m. vasario 11 d. atsakyme Nr. (33.200)d-911 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 m. sprendinių“ į šį prašymą Kauno miesto savivaldybės administracija (planavimo organizatorius) nurodė, kad atsižvelgti į prašymą nėra galimybių, nes jis pateiktas pasibaigus bendrojo plano sprendinių viešinimo procedūrai, t. y. po 2013 m. gruodžio 30 d. (b.l.48).

2014 m. kovo 17 d. (Inspekcijoje gauta 2014 m. balandžio 7 d.) skundu pareiškėjas, nesutikdamos su šiuo atsakymu, pasinaudodamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jį apskundė Valstybinei teritorijų ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nurodydamas, kad prašymas teiktas pakartotinai, todėl negali būti laikoma, jog jis pateiktas pasibaigus bendrojo plano viešinimo procedūrai, be to, teritorijai, kurioje yra žemės sklypai, negali būti nustatoma funkcinė zona: intensyviai lankymui naudojami želdynai ir aikštės, kad tokiu būdu nepagrįstai ribojama pareiškėjo nuosavybės teisė (b.l. 153-156).

Byloje ginčijamu 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. (15.2)-2D-68L2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams“ buvo nustatyta, kad informacija apie bendrojo plano rengimą buvo viešai skelbiama, todėl pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su bendrojo plano sprendiniais bei teikti pasiūlymus per visą bendrojo plano rengimo laikotarpį. Inspekcija nurodė, kad pasiūlymas pateiktas 2013 m. sausio 13 d., t. y. pasibaigus bendrojo plano viešumo procedūroms, todėl Inspekcija negali atsižvelgti į prašymą dėl bendrojo plano, pateiktą nesilaikant Įstatyme ir Nuostatuose nustatytos procedūros ir terminų, taip pat nurodė, kad 2014 m. balandžio 8 d. išduotas patikrinimo aktas, kuriuo pritarta Bendrojo plano teikimui tvirtinti, o 2014 m. balandžio 10 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-209 bendrasis planas patvirtintas (b.l. 49-51).

Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. sausio 13 d. prašymą dėl bendrojo plano sprendinių pateikimo jis teikė pakartotinai. Tik nesulaukęs reakcijos į savo ankstesnį Administracijai teiktą prašymą, jis kreipėsi antrą kartą. Kolegija pabrėžia, kad įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas administracijai teikė pakartotinį prašymą, byloje nėra, be kita ko, ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tokių įrodymų jis neturi, todėl pripažinti 2014 m. sausio 13 d. teikto prašymo pakartotiniu nėra pagrindo. Be to, byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gautų ir registruotų dokumentų sąrašas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 9 d., kuris patvirtina, kad toks dokumentas Kauno miesto savivaldybės administracijoje gautas nebuvo (b.l. 139).

Pareiškėjas 2014 m. birželio 5 d. d. skundu (b.l. 2-7) šį Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. raštą Nr. (33.200)d-911 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 m. sprendinių“ apskundė teismui.

Atsakovų atstovės nurodo, kad pareiškėjas, ginčydamas šiuos aktus, praleido terminą skundui paduoti. Tuo tarpu pareiškėjas mano, kad skundas paduotas laiku, nepraleidus ABTĮ nustatyto vieno mėnesio termino. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Nr. (15.2)-2D-68L2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams“ gavo 2014 m. gegužės 5 d., todėl, pareiškėjo nuomone, paskutinė skundo padavimo diena 2014 m. birželio 5 d. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų, jog skundo padavimui yra nustatytas trumpesnis terminas, prašo jį atstatyti dėl svarbių priežasčių, nes ginčijamame sprendime tik deklaratyviai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, tačiau terminas tokiam skundui paduoti nėra nurodytas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administra­cinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Taigi ABTĮ nustato sutrumpintą skundo padavimo terminą skundžiant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtą sprendimą, kaip yra ir ginčo atveju.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinė­je byloje Nr. AS858-187/2012). Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, bū­tina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui apie išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos - Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimą, esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, tapo žinoma gavus šį dokumentą. Taigi, data, kai pareiškėjas sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie šį administracinį aktą, jo priėmimą ir esmę pagal bylos faktines aplinkybes laikytina 2014 m. gegužės 5 d., kitaip sakant, tai yra termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai reikalavimą teismui dėl 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto panaikinimo pareiškė tik 2014 m. birželio 5 d. ( b.l. 2). Akivaizdu, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 32 str. 1 d. nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Pabrėžtina, jog Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplin­kybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą (pvz., administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010) yra akcentavęs, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Todėl, ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nustačius, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, skundo padavimo terminą atsisakytina atnaujinti.

Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas buvo pareigingas, rūpestingas, atidus ir per 20 dienų, t. y. iki 2014 m. gegužės 26 d. ėmėsi kokių nors veiksmų ginčui dėl Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus panaikinimo teisme iškelti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokių objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl minėto administracinio akto nuginčijimo, nenustatyta. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamame sprendime tik deklaratyviai buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, nenurodant konkretaus termino tokiam skundui paduoti. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pareiškėjo teiginiu, kad pagal administracinių teismų praktiką, apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime kai kuriais atvejais galėtų būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009; 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592-12). Vis tik, individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nebuvimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise (2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-82-13). Kiekvienu atveju byloje būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių ir per Įstatyme nustatytą terminą skųsdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą žinojo administracinių ginčų nagrinėjimo procedūras, terminus, suprato, kad jo skundą atsakovas nagrinės išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. 2014 m. gegužės 5 d. rašte pareiškėjui šio akto apskundimo tvarka buvo nurodyta taip: ,,Šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nors atsakovas nenurodė konkretaus sprendimo apskundimo termino, tačiau pateikta nuoroda į Administracinių bylų teisenos įstatymą nagrinėjamu atveju, pareiškėjui žinant, kad jo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir siekiant tolesnio ginčo nagrinėjimo teisme, buvo pakankama, kad elgiantis atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, nesutinkant su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtu sprendimu, skundas teismui būtų paduotas nepraleidžiant ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (žr., pvz. LVAT 2013 gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-382/2013). Kolegijos nuomone, tokio pobūdžio pareiškėjo įvardintas administracinio akto trūkumas nėra esminis, sukliudęs šio individualaus administracinio akto adresatui tinkamai įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be kita ko, ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas į atsakovus su prašymu (pasiūlymu) dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo kreipėsi jau po viešinimo procedūrų (paskutinis viešas susirinkimas įvyko 2013 m. gruodžio 30 d.), be to, tai, kad jam dar 2012 m. lapkričio 23 d. Inspekcijos raštu Nr. (15.2)-2D-17173 (b.l. 162164) buvo paaiškinta dėl jo teisės kreiptis su pasiūlymais į planavimo organizatorių dėl bendrojo plano sprendinių, tik patvirtina išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo teises, nebuvo rūpestingas, atidus bei apdairus.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu individualiu atveju tokia pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis, kolegijos vertinimu, nepripažintina svarbia. Spręstina, kad pareiškėjas, 2014 m. gegužės 5 d. sužinojęs apie ginčijamą aktą, turėjo galimybę operatyviai, per nustatytą 20 dienų terminą imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau neveikė operatyviai ir rūpestingai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais neatidžiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė, byla turi būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad terminas skundui dėl panaikinimo pateikti, praleistas be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Atmetus prašymą terminui atnaujinti, administracinės bylos dalis pagal priimtą skundą dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu taip pat prašo įpareigoti Kauno miesto bendrojo plano organizatorių – Kauno miesto savivaldybės administraciją tenkinti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiūlymą ir pakeisti rengiamo Kauno miesto savivaldybės 2013 -2023 m. bendrojo plano sprendinius, kad šie atitiktų pareiškėjo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą (gyvenamosios teritorijos) ir pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Suformuluoto reikalavimo apimtis, jo turinys, taip pat paties pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu ir atskirajame skunde (b.l. 13) išsakyta pozicija, nurodant, kad jis skundžia ne patį Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas bendrasis planas, bet administracijos ir inspekcijos individualaus pobūdžio aktus, kuriais pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, leidžia daryti išvadą, kad šis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tiesiogiai susijęs su pirmuoju ir yra išvestinis. Taigi iš esmės tik išsprendus pirmąjį reikalavimą taip, kaip prašo pareiškėjas, galimas antrojo reikalavimo tenkinimas.

Minėta, kad pasiūlymų teikimo, ginčų nagrinėjimo tvarka buvo reglamentuota Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pasiūlymą pateikė po viešo susirinkimo, todėl pasiūlymo pateikimas pasibaigus bendrojo plano viešinimo procedūroms, buvo pakankamas teisinis pagrindas planavimo organizatoriui jo nenagrinėti. Pabrėžtina, kad skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kurį būtų galimybė įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų veiksmai, susiję su teikto pasiūlymo nagrinėjimu yra teisėti, pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai galiojantys, o bendrasis planas yra patvirtintas ir nenuginčytas, atsakovas savo kompetencijos ribose nebeturi nei galimybės, nei pareigos nagrinėti po viešinimo procedūrų teikto pareiškėjo pasiūlymo ir tuo labiau jį tenkinti, šalinant pareiškėjo nurodytus teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus, todėl darytina išvada, kad teismo įpareigojimas tenkinti pasiūlymą, keičiant bendrojo plano sprendinius pasiūlyme nurodytu būdu, nėra galimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 10 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-209 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (b.l. 140, 141), taip pat ir paskelbtas. Pareiškėjas siekia, kad bendrojo plano sprendiniai būtų pakeisti pagal jo teiktą pasiūlymą, todėl, sprendžiant šį reikalavimą, byloje pasisakytina ir dėl pareiškėjo turimos subjektinės teisės ginčyti bendrojo plano sprendinius.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Taigi bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ yra norminis administracinis teisės aktas, kadangi jis atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtus bendruosius norminio akto požymius (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17- 301/2007).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnis (įstatymo Nr. XII-407, 2013 m. birželio 27 d., Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16) redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustato administracinių sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimo tvarką, pagal kurią kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti (49 str. 3 d.). Tačiau teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi ir suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises (49 str. 4 d. 1 p.).

Taigi, minėta Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir kitiems (šiuo atveju fiziniams) asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises. Jei nėra šių sąlygų, kreipimuisi į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo (jei tas dokumentas yra norminis administracinis aktas), jo teisėtumo ištyrimo taikoma bendra ABTĮ nustatyta tvarka (110, 111 str.) (žr.: LVAT 2014 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-802/2014).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, nors ir objektyviai galėdamas numatyti, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas galimai pažeidžia jo teises, buvo pasyvus, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano viešinimo procedūrose nedalyvavo, skundų, rašytinių pastabų, pasiūlymų dėl viešojo administravimo subjektų (atsakovo) priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų iki viešinimo procedūros pabaigos neteikė. Dėl šios priežasties pareiškėjas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnį neturi teisės kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinių dalies, tiesiogiai liečiančios jo teises ir teisėtus interesus (susijusios su jos nuosavybės teise valdomais žemės sklypais), panaikinimo, jis neturi teisės prašyti ištirti ir atitinkamos Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinių dalies teisėtumą.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. rašto Nr. (33.200)d-911 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023m. sprendinių“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-68L2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams“ panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasAsta UrbonienėNtalja Zelionkienė