- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- e2YT-16125-848/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09607-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonės "Turto bankas" ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos J. S. D., mirusios 2016 m. rugpjūčio 15 d., mirties.
Pareiškėjas pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad palikėja iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po J. S. D. mirties liko 0,0500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini). Už butui tiekiamas dujas, vandenį, šilumos ir elektros energiją bei kitas paslaugas po mamos mirties moka pareiškėjas V. D.. Pareiškėjas nurodė, jog yra vienintelis paveldėtojas, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, VĮ "Turto bankas" ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepimuose nurodė, jog dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad J. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016 m. rugpjūčio 15 d., yra pareiškėjo V. D. motina. J. S. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos J. S. D. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Pagal formuojamą Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjo paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. D., būdamas palikėjos J. S. D. sūnus, kaip savo valdė po jos mirties likusį turtą. Jis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nurodo, kad yra vienintelis paveldėtojas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjai per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo paaiškinimai (CPK 177 str., 185 str.). Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. D. priėmė palikimą po savo motinos J. S. D. mirties, pradėjęs atsiradusį palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Teismas nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. rugpjūčio 15 d., mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, priimti palikimą, atsiradusį po J. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.