Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-13082, kuriuo atsisakyta panaikinti 2019 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.5)-PN18-15 R. B. atžvilgiu (toliau – ir Sprendimas), panaikinti Aplinkos Apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.5)-PN18-15 R. B. atžvilgiu (toliau – ir Nurodymas) (b. l. 1-3).

Nurodė, kad nors žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tačiau jis Lietuvos Respublikoje negyvena nuo 2010 metų, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje. Jam nežinomi asmenys ir nežinomu laiku žemės sklypą sugadino užversdami pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, kurių išrūšiavimo ir perdavimo atliekų tvarkytojui paslauga kainuotų apie 9985 Eur. Teigia, kad jis kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnį į prokuratūrą, kurioje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo sustabdytas ir atnaujintas, atlikti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Yra konstatuota, kad žemės sklypą „užteršę asmenys nenustatyti“. Liudytojai taip pat negalėjo pasakyti, kas konkrečiai vežė buitines atliekas į šį žemės sklypą. Prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nenustatė, kad atliekos priklauso R. B., kad jos buvo atvežtos ir supiltos su jo žinia ar jam leidus, todėl niekam nereikalingi bešeimininkiai daiktai, suvežti ir suversti į jo sklypą prieš jo valią ir jam nežinant, negali būti laikomi jam priklausančiais. Iš to daro išvadą, kad jis negali būti laikomas atliekų, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Nurodė, kad jis teikė prašymą Palangos miesto savivaldybei sutvarkyti bešeimininkes atliekas, kol nebus išvalytas žemės sklypas nuo atliekų, negali naudoti jo pagal paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai).

Pareiškėjas teigia, kad privalomuoju nurodymu siekiama neteisėtai eliminuoti įstatymu nustatytą savivaldybės atsakomybę už tokių atliekų tvarkymo organizavimą ir nuostolių apmokėjimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 35 straipsniuose, reglamentuojančiuose atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą, nėra sąsajos su jų buvimo vieta valstybiniame ar privačiame sklype, svarbu, kad jų savininko neįmanoma nustatyti arba jis neegzistuoja. Pareiga tvarkyti atliekas kyla dėl faktinės aplinkybės - atliekų turėjimo, t. y. priklausomybės, nuosavybės. Atliekų nesukūręs ar kitaip teisėtai jų neįgijęs asmuo negali būti pripažintas turintis pareigą sutvarkyti svetimas atliekas, kad ir kur jos bebūtų. Prokuratūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui nesurinkus įrodymų dėl atliekų sukūrimo, jis neturi pagrindo aptariamos pareigos vykdymui ir priešingai, tyrimo metu nenustačius atliekų turėtojo, jų tvarkymą privalo organizuoti savivaldybės administracija. Privalomasis nurodymas turėjo būti surašytas Palangos savivaldybės administracijai Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio pagrindu ir tik prokuratūrai leidus, nes dėl šių atliekų priklausomybės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00027-18.

Nurodė, kad visi atliekų turėtojai - individualių namų valdų, daugiabučių namų butų, sodų ir garažų valdų savininkai, įmonės, įstaigos, organizacijos ir būstą administruojančios įmonės privalo vadovautis Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje visi atliekų turėtojai privalo naudotis konteinerine atliekų surinkimo sistema. Visos šalinamos atliekos turi būti išvežamos tik į tam skirtus sąvartynus, o tvarkytinos atliekos - į tvarkymo, perdirbimo ir kompostavimo aikšteles. Šių taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto policijos komisariato atsakingi pareigūnai.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34-37).

Nurodė, kad buvo nustatyta, jog R. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra sukauptos įvairios atliekos. Nustatyta, kad atliekomis yra užteršta 30 m x 30 m plotas. Kadangi patikrinimo metu užfiksuotos atliekos neišrūšiuotos ir nesupakuotos, todėl aplinka žemės sklype yra užteršta ir daroma žala aplinkai. Dėl šio pažeidimo surašytas 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.4)-5, kuriuo pareiškėjas įpareigotas žemės sklype visas esančias atliekas išrūšiuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Palangos aplinkos apsaugos inspekcijai. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, jį pratęsus, baigėsi 2019 m. kovo 26 d. Pareiškėjui buvo duotas pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. (13.5)-PN18-15, nustačius, kad R. B. neįvykdė 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (13.4)-5. Pakartotino privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 25 d.

Atsakovas teigia, kad R. B. atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl vadovaujantis ATĮ 4 straipsnio 1, 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 9 punktų reikalavimais, turi prievolę nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui. Šiuo atveju, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyta tarša statybinėmis, žaliosiomis, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis. Kadangi žemės sklypo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka teisė vykdyti atliekų tvarkymo veiklą nesuteikta, todėl minėtos atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti. Šiems veiksmams atlikti pareiškėjui buvo surašyti privalomieji nurodymai.

Atsakovas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė. Kadangi pareiškėjas yra atliekomis užteršto, netvarkingo žemės sklypo savininkas, pakartotinas privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas pagrįstai ir teisėtai.

Atsakovo nuomone, nusprendus, kad atliekas, esančias privačiame žemės sklype, sklypo savininkas neturi sutvarkyti, sudarytų pagrindą žemės sklypų savininkų piktnaudžiavimui ir paneigtų savininko pareigą nuosavybę prižiūrėti, tvarkyti bei apsaugoti nuo užteršimo atliekomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo pateiktas prašymas dėl pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas privalomojo nurodymo surašymo metu pripažino, kad turi pareigą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas išrūšiuoti, perduoti atliekų tvarkytojui, tačiau sužinojęs, kad išrūšiavimo ir perdavimo atliekų tvarkytojui paslauga kainuotų apie 9985 Eur, siekia išvengti atsakomybės, kad nepatirtų didelių finansinių išlaidų. Prašo skundą atmesti.

2019 m. gruodžio 5 d. byloje gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00027-18 atnaujinimo klausimas pagal R. B. 2019 m. gruodžio 4 d. skundą. Nurodė, kad dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių daiktų ir medžiagų (atliekų) priklausomybės Klaipėdos apygardos prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00027-18. Iš prokurorės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo paaiškėjo, jog prokurorė nėra priėmusi sprendimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti laikymo. Todėl teigia, kad jis 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė skundą dėl nepagrįstų prokurorės veiksmų atsisakant atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo teigimu, atnaujinto tyrimo metu gali paaiškėti naujų aplinkybių, dėl kurių Aplinkos apsaugos departamentas gali atsisakyti privalomojo nurodymo ne tik R. B., bet ir Palangos miesto savivaldybės atžvilgiu, nes atnaujinus ikiteisminį tyrimą visi daiktų ir medžiagų (atliekų) tolimesnio naudojimo likimo klausimai turės būti sprendžiami prokuroro nutarimu baudžiamojoje, bet ne administracinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas dėl administracinės bylos sustabdymo atmestinas.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 13 punktą) teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Taigi, ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta galimybė sustabdyti bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytas bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Privalomai administracinė byla turi būti stabdoma, kai negalima jos nagrinėti, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Šiuo aspektu pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00027-18 2019 m. sausio 25 d. nutarimu yra sustabdytas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 (1) straipsnio 1 dalį, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų. 2019 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu R. B. prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra atmestas. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė skundą dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, todėl prašo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręstas ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimas.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teismo formuojama praktika dėl galimybės stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą esant fakultatyviajam bylos sustabdymo pagrindui, konstatuoja, jog nėra pagrindo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00027-18, kuris šiai dienai yra sustabdytas. Pažymėtina, kad prokurorė sprendusi ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimą pagal pareiškėjo R. B. prašyme atnaujinti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes, nenustatė teisinio pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pateiktas pareiškėjo skundas dėl prokurorės nutarimo nagrinėjamu atveju šiai administracinei bylai įtakos neturi, kadangi net ir atnaujinus ikiteisminį tyrimą, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas nepasikeistų. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo prašymas stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą atmestinas.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcija 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (13.4.)-5, kuriuo nurodė, jog 2018 m. sausio 10 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. B. nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), yra sukaupta statybinių medžiagų, turinčių asbesto - šiferio atliekų, naudoti netinkamų padangų, žaliųjų atliekų, didelių gabaritų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei statybinių griovimo atliekų. Inspekcijos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros tyrimų metu žemės sklypą užteršę asmenys nenustatyti. R. B. atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl vadovaujantis ATĮ 4 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 6, 7, 9 punktų reikalavimais turi prievolę nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), esančias atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui. Remiantis šiuo pagrindu Inspekcija nurodė žemės sklypo savininkui R. B. atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui, nustatė terminą įvykdymui iki 2019 m. sausio 26 d. (b. l. 16-17). 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo R. B. prašymu Inspekcija 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. kovo 26 d. (b. l. 18-19). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija, nustačiusi, jog privalomojo nurodymo reikalavimų iki nustatyto termino R. B. neįvykdė, 2019 m. birželio 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 14), kuriame nurodė, kad R. B. neįvykdė 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo reikalavimų, tokiu būdu pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalį, už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė pareiškėjui 75 Eur baudą (b. l. 14-15). 2019 m. birželio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcija pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. (13.5)-PN18-15 įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. žemės sklype (duomenys neskelbtini), visas esančias atliekas išrūšiuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Inspekcijai (b. l. 12-13). Pareiškėjas teikė skundą dėl 2019 m. birželio 25 d. prakartotino privalomojo nurodymo, kurį išnagrinėjęs 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos paliko nepakeistą 2019 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą (b. l. 6-8, 9-11). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00027-18 2019 m. sausio 25 d. nutarimu yra sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį padariusį asmenį, toks asmuo nenustatytas (b. l. 22-23). Pareiškėjas pateikė su skundu 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00027-18 (b. l. 25-26). Tačiau byloje nėra pateiktų duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu butų šiai dienai nustatytas asmuo, užteršęs pareiškėjo sklypą.

Pareiškėjas šioje byloje ginčija Departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 25 d. Inspekcijos pakartotiną privalomąjį nurodymą, prašo juos panaikinti. Skundą grindžia tuo, kad jis neatitinka ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatytos atliekų turėtojo sąvokos, pagal ATĮ įtvirtintą principą “teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, pagal ATĮ 25 straispnį už atliekų tvarkymą, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, atsakinga savivaldybė.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straispnio 4 dalyje yra numatyta žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straispnio 17 dalis numato, kad atliekų turėtojas yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. ATĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos turi būti tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Atliekų turėtojas ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti (Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau –AAVKĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyta tarša statybinėmis, žaliosiomis, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis. Nenustatyta, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikta teisė vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, todėl Inspekcija pagrįstai nurodė, kad minėtos atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti. Remiantis AAVKĮ 2 straipsnio 7 dalimi pareiškėjui buvo surašyti tiek 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.4)-5, tiek 2019 m. birželio 25 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. (13.5)-PN18-15. Pareiškėjas be kita ko, neskundė 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo. Priešingai, kreipėsi su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas privalomojo nurodymo surašymo metu pripažino, kad turi pareigą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančias atliekas išrūšiuoti, perduoti atliekų tvarkytojui. Nors pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau kaip nustatyta ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, kadangi nenustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Duomenų, kad tokie asmenys šiai dienai yra nustatyti, nėra pateikta.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas yra atliekomis užteršto žemės sklypo savininkas, pakartotinas privalomasis nurodymas, įvertinus tai, kad nebuvo įvykdytas 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas, pareiškėjui duotas pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad vertinant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), darytina išvada, kad žemės sklypo savininko elgesys jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežiūros atžvilgiu neatitiko tvarkingo ir rūpestingo elgesio standarto bei kad nusprendus, jog atliekas, esančias privačiame žemės sklype, sklypo savininkas neturi sutvarkyti, sudarytų pagrindą žemės sklypų savininkų piktnaudžiavimui ir paneigtų savininko pareigą nuosavybę prižiūrėti, tvarkyti bei apsaugoti nuo užteršimo atliekomis.

Nors, kaip nurodė pareiškėjas, jis nuo 2010 metų Lietuvoje negyvena, prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nenustatė, kad atliekos priklauso R. B., kad jos buvo atvežtos ir supiltos su jo žinia ar jam leidus, todėl niekam nereikalingi bešeimininkiai daiktai, suvežti ir suversti į R. B. sklypą prieš jo valią ir jam nežinant, negali būti laikomi jam priklausančiais, jis negali būti laikomas atliekų turėtoju, - tačiau užterštas žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise, todėl būtent jis nagrinėjamu atveju turi teisės aktais nustatytą pareigą racionaliai naudoti ir tausoti žemę, įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė (Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 punktai).

Pagal LVAT formuojamą praktiką nors Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, tačiau tai nereiškia, kad už atliekų turėtoją (teršėją) negali būti įpareigotas rinkliavą sumokėti nekilnojamo turto objekto (kurį naudojant (jame gyvenant) atliekos susikaupia) savininkas arba kitas įgaliotas asmuo, net jei minėti asmenys (t. y. atliekų turėtojas ir nekilnojamojo turto savininkas (įgaliotas asmuo) nesutampa LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3683-968/2019).

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 32 punkte, kad savivaldybė yra atsakinga už atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. O Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš atitinkamos savivaldybės biudžeto. Pažymėtina, kad šios teisės aktų nuostatos reglamentuoja komunalinių atliekų, kurių sąvoka apibrėžta ATĮ 2 straipsnio 39 punkte, tvarkymą, bei atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma, tvarkymą. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (ATĮ 2 straipsnio 39 punktas). Pareiškėjo žemės sklypas yra užterštas neišrūšiuotomis atliekomis, statybinėmis medžiagomis, netinkamomis naudoti padangomis, žaliosiomis atliekomis, didelių gabaritų atliekomis, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, statybinėmis griovimo atliekomis. Be to, pareiškėjas atitinka ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką. Todėl remiantis ATĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 9 punktų reikalavimais turi prievolę nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas sutvarkyti teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka. Visiškai nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad savivaldybė, nenustačius atsakingo asmens, šiuo atveju yra atsakinga už atliekų sutvarkymą. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo savininkas yra aiškus ir žinomas. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų sutvarkymą pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį.

Taigi, teismo vertinimu, ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pakartotiną privalomąjį nurodymą bei Departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimą, kuriuo Departamentas yra pasisakęs dėl skundžiamo privalomojo nurodymo, nėra. Pareiškėjas Departamento sprendimo kitais argumentais, nei aptarta šiame sprendime neskundžia. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti skundo argumentai, kuriais pareiškėjas savaip interpretuoja ir aiškina atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės normas, yra nepagrįsti bei paneigti aukščiau nurodytais argumentais, įrodymais, konkrečiu ir aiškiu šios srities teisiniu reguliavimu. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.