- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-355-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01351-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- T. L.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 149 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad jis 2014 metų rugsėjo 13 dieną apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios L. A. atžvilgiu – tyčia pargriovęs ant lovos, užgulęs ją visu savo kūnu, įkandęs į lūpą, padarė kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, prievarta numaudamas timpas su kelnaitėmis, bei viena ranka laikydamas už plaukų, taip atimdamas galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą į L. A. makštį ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas mergystės plėvės plyšimą, atliko lytinį aktą, prieš nukentėjusiosios L. A. valią, tai yra, ją išžagino, dėl ko nukentėjusiajai L. A. išsivystė adaptacijos sutrikimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo T. L. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d., padarymo ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo prašo pripažinti T. L. kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 ( dvejiems ) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ( dvi dienas ), nuo 2014-09-22 iki 2014-09-23. Civilinį ieškinį prašo tenkinti pilnai ir priteisti iš T. L. 8584,80 eurų L. A. neturtinei žalai atlyginti. Daiktus: L. A. kelnes, megztinį, marškinėlius, kelnaites, grąžinti L. A., pledą, paklodę, 2 vnt. pagalvių užvalkalų ir antklodės užvalkalą grąžinti T. L..
Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina T. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d. todėl jis išteisintas nepagrįstai. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais įrodymais. Nukentėjusiosios duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisme, kuriuose ji vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir parodė, kad įvykio naktį draugei A užmigus, T priėjo prie jos sugriebė už megztinio ties rankomis ir tokiu būdu jėga ją išstūmė iš kambario, nutempė ją į kitą kambarį ir uždarė duris. Jis pasakė, kad dabar ji bus su juo. Ji pradėjo verkti, prašė jo paleisti, tačiau jis jos neklausė ir iš visų jėgų pastūmęs pargriovė ant lovos. Ji ant lovos parkrito ant nugaros, o jis ant jos užsigulė visu savo kūnu. Jis pradėjo ją bučiuoti, ji jam priešinosi ir jis tada jai įkando į lūpą. Ji muistėsi kaip tik galėjo, bandė išlįsti iš po jo, tačiau to padaryti nepajėgė, jis buvo sunkus. Po to jis šiek tiek kilstelėjo savo kūną nuo jos ir ją paėmęs už pažastų pakėlė aukščiau ant lovos. Tada jis liepė jai nusirengti, ji nesutiko, nesirengė, verkė ir prašė paleisti. Jis paėmė ir per jėgą jai nuvilko megztuką ir marškinėlius, numetė juos ant žemės, nutraukė jos aptemtas kelnes ir kartu su jomis apatines kelnaites. Ji jam priešinosi, rankomis laikė kelnes, tačiau jis buvo stipresnis. Taip ji liko visiškai nuoga. Jis tada pakėlė šiek tiek savo kūną nuo jos nusivilko marškinėlius, o po to ir visas kelnes, numetė jas taip pat ant žemės. Jai pabėgti galimybės tuo metu kaip jis rengė ją, nebuvo, nes jis nei akimirkai nebuvo nuo jos atsitraukęs. Jis būdamas nuogas gulėjo ant jos ir pradėjo kojų keliais skėsti jai kojas, kiek galėjo tiek priešinosi, bet jo kelias jai įsirėžė į šlaunį, jai skaudėjo ir tokiu būdu jis praskėtė jai kojas. Ji prašė jo nieko jai nedaryti, verkė ir pasakė jam, kad ji nėra turėjusi lytinių santykių, kad tai jai pirmas kartas, tačiau jis tik nusijuokė ir nieko nesakė jai į tai. Stūmė nuo savęs jį rankomis, bandė išslinkti iš po jo, bet to padaryti jai nepavyko. Jis pirmiausiai jai į makštį pradėjo kišti savo varpą, bet jos pradžioje jam įkišti nepavyko. Tada jis jai į makštį pradėjo kišti pirštus, jai labai skaudėjo ir jis dar tuo metu liepė ranka jam smaukyti jo lyties organą, nes jis buvo nestačias. Ji nesmaukė jam ir jis tada griežtai pakeltu balsu pasakė-„smaukyk, kur tavo rankos“. Jis tada dar jai pasakė, kad labai maža skylutė. Jis jai toliau kišo pirštus ir tuo metu jai labai stipriai suskaudo. Ji riktelėjo, o jis pasakė, ką skauda. Ji verkė ir sakė, kad jai labai skauda. Jis į tai nekreipė jokio dėmesio ir tada vėl jai į makštį įkišo savo varpą prieš tai vėl keliais praskėsdamas jos kojas. Tada jis ją žagino apie 20 minučių. Jai tai atrodė, kad truko be galo ilgai. Ji gulėjo ir verkė, o jis ją žagino nekreipdamas į jos prašymus jokio dėmesio. Ji vėl maldavo jos nežaginti, o jis tada pasakė, kad turės jam pačiulpti jo varpą. Ji pasakė, kad nečiulps. Visą tą laiką kol jis ją žagino, tai jis viena ranka ją dar laikė už plaukų, jai skaudėjo ir be to dar jos galva kaip jis judėjo ant jos, visą laiką trankėsi į medinį lovos galvūgalį. Po to jis baigė lytinį aktą ir tada bandė įkišti jai į burną savo lyties organą, jis norėjo, kad ji jam čiulptų, bet ji nusuko galvą, nežiūrint to, kad jis tempė ją už plaukų. Kur jis užbaigė lytinį aktą ji to nežino, nesuprato. Po to jis atsigulė ant jos, jis buvo visas nuo prakaito šlapias, giliai alsavo, bet vis tiek gulėjo ant jos. Jis kurį laiką pailsėjo ir tada vėl jai praskėtė kojas ir vėl įkišo jai į makštį savo varpą ir vėl ją žagino, tai truko neilgai. Tada atsisėdo ir pakėlęs ją už pažastų pasisodino sau ant tarpukojo, vėl bandė jai įkišti varpą į makštį, bet to padaryti jam pradžioje nepavyko, netrukus jis vis tiek jai į makštį įkišo varpą ir tada jis liepė jai ant joti. Ji jo neklausė, nevykdė jo reikalavimo, o jis tada bandė ją pats paėmęs už rankų kilnoti, bet ji priešinosi tam ir jam nieko nepavyko. Pasinaudojusi momentu, kad ji buvo atsisėdusi ir jis savo kūnu nespaudė jos, nulipo nuo jo greitai ir norėjo pabėgti iš kambario, bet jis ją sučiupo už rankos ir parvertė vėl ant šono ant lovos. Tad jis pasakė, kad dabar jis ją patvarkys „šuniuko“ poza. Jai pasipriešinus jis vertė ją ant šono, o ji nesileido, bet jis vis tiek apvertė ją ant šono, bet kitaip nepavyko jam jos apsukti ir tada jai vėl būnant ant šono įkišo savo lyties organą jai į makštį ir vėl toliau ją prievartavo. Po to jis laikė ją ranka ir truputį pailsėjęs apvertė ją ant nugaros, jos abi kojas rankomis pakėlė į viršų ir tada vėl ją prievartavo jau vėl kita poza. Nebeturėjo jėgų priešintis, o tik verkė. Kada jis pabaigė, ją paleido ir atsigulė ramiai. Ji pasinaudojo tuo ir staigiai iššoko iš lovos, iššokusi tamsoje apgraibomis surado ant žemės savo rūbus ir ėmė rengtis. Jis jai pasakė, kad nusirengtų, nes vėl ją nurengs nuogai, bet ji išbėgo greit iš kambario. Ji matė, kad yra apsirengusi išvirkščiais rūbais, bet nekreipė į tai dėmesio. Ji greit įėjo į tą kambarį kur miegojo A. Bandė ją žadinti, kad ji atsikeltų ir norėjo su ja pabėgti iš to buto, bet A jos nesuprato per miegus, kažką sumurmėjo ir miegojo toliau. Ji negalėjo niekam pasiskambinti ir paprašyti pagalbos, neturėjo sąskaitoje limito. Pasakė A, kad reikia kviesti policiją, bet ji jos negirdėjo. Ji kraujavo ir nuėjo į tualetą, įsikišo ten tualetinio popieriaus gabaliuką vietoje higieninio paketo. Nuėjo ir buvo prie A, bijojo ją palikti vieną, nes galvojo, kad A tą patį gali padaryti T ką ir jai padarė. Telefone rado žinutę iš pusseserės A, ji teiravosi jos ar nereikia jai policijos kviesti, bet ta žinutė buvo jai atėjusi jau seniai ir parašė A, kad nereikia policijos kviesti, nesusivokė ką daro, buvo gėda, nežinojo kaip elgtis, buvo gėda kam nors apie tai kas jai atsitiko pasakyti. Atsigulė greta A ir ją saugojo, nepajuto kaip užmigo, o kai prabudo, A jau buvo atsikėlusi, vaikštinėjo po kambarius. Buvo apie 08.00 val. ryto. Nori pridurti, kad po viso to išžaginimo jautėsi kaip išprotėjusi, išėjo į balkoną ir norėjo iššokti per balkoną, nenorėjo gyventi, buvo bjauru. Tada parašė žinutę savo draugei L apie tai, kad jaučiasi kaip kokia kekšė ir kad nori iššokti per balkoną. Ryte jai buvo gėda, bijojo visų bute buvusių asmenų reakcijos. Norėjo, kad niekas nesužinotų, kas jai nutiko naktį. A matė, kad jai blogai, ji labai verkė ir ji jai pasiūlė arbatos. Buvo nutarusi A apie tai, kad buvo išžaginta nieko nesakyti. Namo jas pagaliau parvežė M, bet dar ne iš karto. Jie užsimanė valgyti ir jie valgė bare sriubą ir gėrė alų. Ji neturėjo kur dėti akių, o T su M iš jos tyčiojosi kalbėdami visokias nesąmones, vadino ją tylene. Po to jie jas nuvežė ir paleido prie A namų. Tomas jai buvo pasakęs dar jo bute, kad jei kas domėsis, ką ji veikė čia pas jį, tai ji turi pasakyti, kad darė jam tik masažą, ir, kad jis jai nieko nedarė. Nutarė niekam apie jos žaginimą nepasakoti, buvo gėda, jautėsi kaip beprotė. Taip pat nutarė tylėti ir dėl to, kad bijojo T draugų, žinojo, kad jis turi visokių draugų ir kad gali jeigu kreipsis į policiją su ja ir jos šeima susidoroti. Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pradžioj bijojo kreiptis į policiją, A jos nepalaikė. Kalbėjo su L, kuri jai papasakojo, kad yra Kauno moterų draugija, kur ji ir kreipėsi, o pasikalbėjus su K, nuvažiavo pas tyrėją. Po įvykio atsigulė į krizių centrą, prieš tai niekuo nesirgo. Buvo per didelis šokas, gatvėje bijodavo kiekvieno vyro.
Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji T. L. priešinosi, būtent jai priešinantis T. L. įkando jai į lūpą. Be to, kad nukentėjusioji nesutiko lytiškai santykiauti rodo ir tai, kad ji verkė, prašė kaltinamojo ją paleisti, bandė išlįsti iš po jo, kai jo buvo užgulta, o progai pasitaikius bandė pabėgti, tačiau kaltinamasis ją pagavo. Šių aplinkybių pakako, kad kaltinamasis suprastų, jog nukentėjusioji nesutinka su juo lytiškai santykiauti.
Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinių lytinių santykių, patvirtino ir liudytoja A. I., kuri ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ryte po įvykio ji pastebėjo, kad L lūpos yra truputį patinusios, kad ties patinimu lūpos truputį mėlynos, kad pastebėjo, jog ryte L buvo apsirengusi išvirkščią megztinį. Taip pat, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2393/14 (02), nurodyta, kad L. A. konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2014-09-13, sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu. Mergystės plėvėje švieži plyšimai ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, galimai 2014-09-13.
Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojant fizinį smurtą ir atėmus jai galimybę priešintis ji buvo išžaginta, patvirtina ir nukentėjusiosios psichologinė būsena po įvykio. Be pačios nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, jog po išžaginimo jautėsi kaip išprotėjusi, išėjo į balkoną ir norėjo iššokti per balkoną, nenorėjo gyventi, buvo bjauru, kad jai buvo gėda, norėjo, kad niekas nesužinotų, kas jai nutiko naktį, kad buvo per didelis šokas, gatvėje bijodavo kiekvieno vyro, kad kreipėsi į Kauno moterų krizių centrą bei gydėsi ligoninėje, minėtą aplinkybę patvirtina ir liudytojos A. I. teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ryte ji matė, jog L apsiverkusi, kad visą dieną ir vakarą po įvykio L buvo labai keista, kaip nesava, kad ji kažką slepia, kažko nepasako, bei liudytojos L. D. parodymai, kad rytą po įvykio savo telefone ji rado septynias L. A. SMS žinutes, kuriose ji rašė, kad nežino, ką jai daryti, kad jai sunku, jaučiasi duxa, gali pasielgt kaip kekšė, bet negali priešintis savo įsitikinimui, klausė, ką daryti, rašė, kad nenori gyventi, klausė, ar apsimoka šokt iš antro šešto aukšto ar ne. Jos susirašinėjo žinutėmis. L dar rašė, kad tokio pažeminimo ji dar neturėjo. 2014-09-15 apie 12 valandą jai susitikus su L, pastaroji pasakiusi, kad jai labai sunku kalbėti apie tai, kas nutiko, bet tai baisiausia, kas jai galėjo atsitikti.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad nesuprantama, kodėl teismas tik aprašė, bet visai nevertino liudytojos K. N. parodymų, kuri parodė, kad L. A. teikė psichologinę pagalbą dirbant Moterų krizių centre. Ši liudytoja, turinti psichologinį išsilavinimą, apibūdino nukentėjusiosios būseną ir elgseną po įvykio, parodė, kad L. A. buvo patyrusi labai stiprią traumą, ir nors su ja buvo atlikta daug psichologinių testų, psichologai jai padėti negalėjo, todėl pastaroji buvo nukreipta pas psichiatrus.
Be to, iš Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-445/2014 matyti, kad po įvykio 2014-09-13 L. A. išsivystė - adaptacijos sutrikimas, kuris priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikdymų (ilgesnių nei 10 d. laikotarpiu). Tai yra laikino pobūdžio sutrikimas. Iki įvykio 2014-09-13 ir įvykio metu L. A. nesirgo jokia psichikos liga. Nusikaltimo padarymo metu L. A., jos teigimu, jautė baimę, pasišlykštėjimą, pažeminimą, beviltiškumą, bet tiriamosios emocinė būsena neturėjo esminės įtakos jos elgesiui, nekliudė tiriamajai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę bei jiems priešintis. L. A., atsižvelgiant į jos individualias savybes, galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę, galėjo priešintis. L. A. įtaigumas nėra padidėjęs, patologinių fantazijų nefiksuojama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatras ekspertas M. J. patvirtino, kad nukentėjusiajai L. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra susijęs su stresogenine situacija, t.y., dėl patirtos prievartos. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina ir liudytojos K. N. parodymai paneigia nuosprendyje nurodytą motyvą, jog nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, kadangi nors ji nurodė, kad į policiją kreipėsi neįtakota Krizių centro darbuotojų, bet byloje esantis 2014-09-19, praėjus savaitei po įvykio, rašytas nukentėjusiosios protokolas - pareiškimas paneigia nukentėjusiosios versiją, o liudytoja L. D. parodė, kad jos dėka nukentėjusioji kreipėsi į moterų centrą, kur patarė, ką toliau daryti nukentėjusiajai, ir tik po to L kreipėsi į policiją. Tai, kad nukentėjusioji ieškodama pagalbos kreipėsi į Moterių krizių centrą, o po to į policiją, negali būti vertinama, kaip jos parodymų prieštaringumas, nes pastarosios krizių centre gauta psichologinė pagalba laikytina gydymo priemone, o įtaka jos parodymams, nes nukentėjusiajai po jos atžvilgiu įvykdyto lytinio nusikaltimo reikėjo laiko susivokti, įvertinti situaciją, kurioje ji buvo atsidūrusi, atsigauti po pirminio šoko, ir tai, kad suicidinių minčių po įvykio turėjusi nukentėjusioji L. A. kreipėsi pagalbos yra natūralu ir sveikintina, ir tai negali būti traktuojama kaip įtakos darymas nukentėjusiajam ar nukentėjusiosios parodymų prieštaringumas, nes apie esmines įvykio aplinkybes apklausta kelis kartus j i parodė nuosekliai.
Dėl teismo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji pagalbos neprašė, nesiskundė, o siūlytos pagalbos atsisakė, pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog pastaroji verkė, prašė paleisti, sakė, kad nėra turėjusi lytinių santykių, šaukti ji negalėjo, nes T. L. ją buvo užsigulęs visu savo kūnu, jis buvo sunkus, be to, ji bijojusi, kad jai nesuduotų, pasitaikius progai, jai bandant pabėgti iš kambario, jis sučiupo ją už rankos ir vėl parvertė ją, lytinio akto metu laikė už plaukų, skėtė jos kojas, o ji kiek galėjo, tiek priešinosi, liudytojai M. M., A. I. buvo neblaivūs ir miegojo, o tai, kad nukentėjusioji jau po įvykio neišėjo iš buto, nesikreipė pagalbos į kaimynus, policijai apie įvykį pranešė tik po kelių dienų, negali būti besąlygiškai vertinami, kaip požymiai, patvirtinantys nusikaltimo nebuvimą, nes nukentėjusioji nėra įstatymo suvaržyta, per kokį terminą privalo kreiptis į teisėsaugos įstaigas ir praneši apie įvykį, kad jis būtų pripažintas nusikaltimu. Požiūris, kad nukentėjusioji privalo po įvykio bėgti, šaukti, prašyti pagalbos ar pan., yra primityvus, nes kiekvienas žmogus į tam tikrą stresinę situaciją skirtingai reaguoja ir skirtingai nusprendžia kaip tam tikroje situacijoje elgtis. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji tik 8 dienos iki įvykio buvo tapusi pilnamete, ji 10 metų jaunesnė nei kaltinamasis, niekada neturėjusi lytinių santykių, ramaus ir lėto būdo, aiškiai parodė, kodėl iš pradžių niekam nieko nesakė apie įvykį, nes jai buvo gėda, ji jautėsi šiukšle, t.y., jos tokia buvo psichologinė reakcija, be to, ir liudytoja K. N. patvirtino, kad L. A. net kelios dienos po įvykio buvo išsigandusi, užsidariusi, netikėjo, kad kažkas gali jai padėti, todėl nepagrįstai įvertinta, kad netipiškas L. A. elgesys po įvykio elgėsi netipiškai, tai dėl to jos atžvilgiu nebuvo įvykdytas nusikaltimas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje išteisintasis T. L. ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog pagal BK 20 straipsnio prasmę kaltinamojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo, taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tokių įrodymų byloje nėra, o nesant kitų objektyvių ir tiesioginių įrodymų, neįmanoma paneigti kaltinamojo T. L. parodymų, jog jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 str. 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).
Pagal teismų suformuotą praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme T. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nuėjus miegoti M ir A, L pasakė, kad miego dar nenori, todėl jie nuėję į kitą kambarį šoko, bučiavosi, glamonėjosi, po to nuėjo miegoti. Pradėjo nusirenginėti: L nusirengė savo drabužius, jis savo. Ji bučiavo kaltinamąjį, glamonėjo, jis bandė į ją įeiti, bet ji nebuvo susijaudinusi, lietė jos lytinius organus, kad susijaudintų. Tuomet įėjo į ją, ji pasakė, kad skauda. Pasiūlė jai ateiti ant viršaus, ji sutiko, jis jai padėjo – truko ta poza gal 3 minutes, tada persivertė ant šono - jis gulėjo už jos, bučiavo jai kaklą. Taip mylėjosi kokias 7 minutes, prezervatyvo nenaudojo, baigė ant paklodės. Ją apsikabinęs užmigo. Iš ryto pažadino M , L šalia nebuvo. Skirtingai nei L supranta tai, kas įvyko. Nebuvo jokio smurto, jokio už plaukų laikymo, tampymų, mušimo, lūpą jeigu ir užgavo, tai ne specialiai. Nukentėjusioji nesipriešino, nors turėjo galimybę priešintis ir šaukti pagalbos. Ji neverkė, nesakė jam, kad neturėjusi lytinių santykių. Pats to nesuprato. Ji mylėjosi savo noru. L alkoholį vartojo, tačiau girta nebuvo. Šokdamas bučiavosi ir su A . Neigė, L sakęs, kad šįvakar eisi su manim. L rūbai suplėšyti nebuvo. Oraliniu būdu L siūlė santykiauti tuo metu, kai ji nulipo nuo viršaus, bet ji pasakė, kad ne. Galvos jos žemyn nelenkė. Ryte jokių priekaištų nebuvo. Ji buvo tyli panelė. Kad būtų ryte išsigandusi, nusiminusi to nesimatė. Niekuo neišsiskyrė, tik buvo keista, kad bendravo daugiau negu nuolat, kartu juokavo, pasakojo apie brolį. Jis gailisi, kad viską suprato skirtingai. Nei jam, nei jai tai nėra malonu. Galėtų atlyginti 3000 eurų ieškinį, jei gydėsi. Sutinka padėti (T.2, b.l. 128-130.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokią T. L. versiją paneigia šie įrodymai:
Nukentėjusioji L. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta gal 3-4 metus, suvokė, kad jis daug vyresnis už ją ir jos kaip vyriškis jis netraukė. Jis neatrodė piktybinis žmogus. Į butą važiavo geruoju, nesitikėjo, kad kažkas įvyks. Buvo išgėrusi gurkšnelį šampano. Su T šoko A , ji šoko labai trumpai. A šoko su M , bučiavo T ir matėsi, kad draugė buvo gerokai apsvaigusi. T prie jos pasilenkė ir pasakė, kad šį vakarą ji eis su juo. Jis buvo gerokai apsvaigęs, apsivėmė. Ji išsigando, bet T toliau šoko su A . Kadangi T buvo apsvaigęs, galvojo, kad eis miegoti ir viskas. M užmigo. A nebepastovėjo, nuvedė ją į kambarį ir paguldė. T. A. apsikabino, ji užmigo, tada jis pasakė L einam, bet ji atsakiusi, kad pasiliks su A . Tačiau jis pasakęs einam, nusitempė į kitą kambarį, tempdamas uždarė duris, kur ją išžagino. Tempė per jėgą, už megztinio, ištrūkti negalėjo, nes jis fiziškai stipresnis. Ji jautė emocinį šoką. Nustūmė ant lovos ir pats užgriuvo. Pradėjo bučiuoti, bet ji prašė, kad ją paleisti. Turėjo galimybę rėkti, bet buvo šokas, bijojo, kad suduos. Sustingo, atrodė, kad nieko negali padaryti. Nutempė nuo jos drabužius, pati nesirengė. Jis laikė už plaukų ją, kai žagino. Bandė ištrūkti, bet neturėjo jėgų. Bandė patraukti jo ranką, priešinosi savo jėgomis. Grįžusi kitą dieną namo, visą dieną miegojo. Norėjo papasakoti A , kas nutiko, nes tikėjosi gauti jos palaikymą. Kitą dieną vaikščiojo su A , tačiau nežinojo, kad eina susitikti su T. L.. Norėjo pažiūrėti, kaip jis reaguoja, ar pripažįsta, savo tokį elgesį. Iš pradžių bijojo kreiptis į policiją. Draugė A tokio jos noro, kreiptis pagalbos nepalaikė. Kalbėjo su L ir ši pasakė, kad yra Kauno moterų draugija. Po įvykio atsigulė į krizių centrą, prieš tai niekuomet nesirgo. Buvo per didelis šokas, gatvėje bijojo kiekvieno vyro. Krizių centre gydėsi 10 dienų, paskui du mėnesius - dienos centre. Ji galvojo, kad negali palikti A , nes jis ir pastarąjai taip galėjo padaryti. Buvo su A , su ja išėjo, su ja ir turėjo grįžti. Po išžaginimo jautėsi kaip labai blogai, kaip šiukšlė. Apie įvykį bijojo kam nors pasakyti ir A pasakė tik kitą dieną. Jos nagai neilgi, neįkando T , nes buvo šokas ir bijojo. Tėvams apie įvykį nesakė. Negali atleisti sau, kad nerėkė ir, kad nepabėgo. Ji įvykio vakarą žinojo, kad T. L. turi sužadėtinę, ji net negalvojo, kad pastarasis taip gali su ja pasielgti. Teismui pagarsinus jos parodymus nukentėjusioji patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigdama jog neturi ką papildyti ( t.3., b.l. 12). Mano, jog T. L. jos atsiprašė, tik dėl to, kad taip reikia, o ji atsiprašymo nepriima. Ji nori, kad T. L. atsakytų už tai ką jis padarė. Ieškinio sumos neatsimena (T.2, b.l. 130-132).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. I. apklausta pirmos instancijos teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta antrus metus, kartu leidžia laiką, bendrauja, susitinka lauke. Kalbasi apie viską kaip draugai. Įvykio vakarą į automobilį kartu su nukentėjusiąja įsėdo gera valia. Bute vakarojo, išgėrė, ji nuėjo atsigulti, T su L atėjo iš paskos. Ryte bute dar pabuvo, paskui nuvažiavo į kavinę, po to – namo. Vakare vėl susitiko su vaikinais, po to išsiskyrė. Po 5 ar 6 dienų L pasakė, kad tą vakarą T ją išprievartavo, kad ji parašė pareiškimą, gal ji bijojo, kad kažkas sužinos, kad kaimas pradės skambėti. Ryte L buvo apsiverkusi. Kai ją prikėlė, klausė, kodėl L verkia, bet ji nieko nepasakė. Ji visada buvo jautri. Klausė L kodėl kreipėsi į policiją – ji norėjo įrodyti savo tiesą. Sakė, kad L bute pasiliko dėl A . Ji palaikė nukentėjusiąją, sakė rašyti pareiškimą. L labai pergyveno dėl šito įvykio, nes jai tai buvo pirmas kartas, prieš tai vaikino neturėjo. L ryte klausė, ar jos lūpos ne mėlynos. Gal iš karto ir buvo, bet normalu, kad ištinsta kai bučiuojiesi. Kad būtų sudraskyti L drabužiai nepastebėjo, tačiau nertas megztukas buvo išvirkščias. Vakaro metu bute L sėdėjo ant sofos, su kažkuo susirašinėjo. Ji išgėrė taurę, L taip pat išgėrė taurę šampano. Dabar su L nepalaiko jokių ryšių. L jai sakė, kad siekia, kad T būtų nubaustas, nes jis nusikalto, ji nori įrodyti savo tiesą. Ji klausė L , kodėl ši nešaukė pagalbos, ji sakė, kad T buvo užgulęs ir ji negalėjo nieko pasakyti. Sakė dėl lūpos, dėl mėlynių, kurios buvo ant kojos. Sakė, kad po to vakaro mėlynė atsirado, mėlynę parodė. Ji žinojo, kad T turi sužadėtinę (T.2, b.l. 132-134).
Liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiąja yra geriausios draugės, tokios artimos, kad galėjo pasipasakoti apie viską, kas beatsitiktų. Su L susitiko paėjus gal dviem dienom po įvykio. Tą naktį L rašė daug SMS žinučių. Ji paklausė L kas įvyko, tačiau ši sakė, kad telefonu negali ir nenori pasakoti. Susitiko pirmadienį ir papasakojo, kad kaltinamasis ją vedėsi į kambarį ir išprievartavo. Ji papasakojo viską detaliai. Naktį L rašė žinutes, kad bijo, kad nežino ką daryti. Žinutės yra nurašytos liudytojos parodymuose. Žino, kas tą naktį buvo su A . L rašė, kad nori mirti. Niekada nepagalvotų, kad L fantazuoja tokiai dalykais. Buvo naktis, ji dirba aukle, todėl jos telefono garsas buvo išjungtas. Žinutes pamatė tik ryte, todėl L paskambino, ji neatsiliepė, parašė, kad nenori gyventi, telefonu negali sakyti kodėl. Liudytoja supanikavo, norėjo susitikti L , pirmadienį susitiko. Apgaule ją nuvedė į moterų centrą: paprašė, kad Liveta ją palydėtų į moterų centrą, ten susitiko su darbuotoja K , kurios klausė ką tokiais atvejai daryti. T. L. kreipėsi į policiją. Po įvykio L jautėsi psichologiškai labai pažeista, pažeminta. Tai buvo pirmas kartas, todėl ėjo pas ginekologus ir kitus daktarus, nepamena, ar buvo skirta psichologinė pagalba, nes tai buvo seniai. Dėl vaikinų žino, kad L pirmas vaikinas turėtų būti žmogus, kurį myli, kuriam jaučia jausmus, kuris bus ne tik vaikinas, bet ir draugas su kuriuo norėtų kurti šeimą. Mano, kad L pasakytas „ne“ rodė aiškų nenorą santykiauti(T.2, b.l. 145-146).
Liudytojas E. V. parodė, kad nukentėjusioji yra jo merginos pusseserė, o kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu nebuvo, nukentėjusiąją matė praėjus keletui dienų po įvykio. Kai buvo įvykis, jis susirašinėjo su L . Buvo po vidurnakčio, į ryto pusę, L rašė jo draugei, kuri miegojo, todėl su nukentėjusiąja susirašinėjo jis. Nukentėjusioji buvo su draugais, jis pajautė, kad kažkas negerai, pasiūlė atvažiuoti pasiimti, ji atrašė, kad nemano, jog ją išleis, paskui ji neatrašė. Bandė skambinti, ji neatsiliepė. Po to atsiliepė kažkoks vaikinas ir iš karto padėjo ragelį, pasakęs, kad L miega. L draugiška ir labai rami mergina. Ji nesakė, kad reikia pagalbos. L ne tokio būdo mergina, kad negrįžtų naktimis. Ji parašė gal 10 žinučių, prašė susitikti. Po įvykio ji buvo uždara. Kai paaiškėjo įvykis, L ašaroti pradėjo (T.2, b.l. 163-164).
Liudytoja K. N. parodė, kad dirba psichologe, konsultavimo centre jau 10 metų. Teko bendrauti su nukentėjusiąją kai dirbo moterų draugijoje, ji kreipėsi dėl pagalbos, nes reikėjo psichologo pagalbos. Atėjus pirmą kartą ji net nedrįso pasakyti kas atsitiko. Kai išdrįso pasiūlė kreiptis į policiją. Tuo metu ji buvo labai pažeista, turėjo psichologinių problemų, buvo išsigandusi, šoko būsenoje - problemos su miegu, valgymu, depresijos požymiai, norėjo žudytis. Todėl buvo nukreipta pas psichiatrus. Intravertiška, labai uždara, viską savy stipriai išgyvena. Patyrė fizinį ir psichologinį skausmą, jautė ginekologinį skausmą. Kai ji buvo atėjusi, išorinių sužalojimų nebuvo, lyg kažkokios žymės buvo ant kaklo. Nukentėjusioji teigė, kad priešinosi, sakė „ne“, bet tai nesustabdė. Jei ji nebūtų patyrusi prievartos, ji neturėtų psichologinių ir psichiatrinių problemų. Kai esi šoko būsenoje, paprasčiausių dalykų nesuvoki. Ji priešinosi, patyrė šoką, nesitikėjo pagalbos, kad kažkas gali padėti. Jos būklė tuo metu buvo labai sunki. Pareiškimo rašymas ne jos kompetencija, ji palydėjo ją iki policijos įstaigos. Šis įvykis buvo jai labai traumuojantis – pirmi lytiniai santykiai prievarta. Mergaitės pasakojime girdėjo, kad prieš ją buvo vartojama prievarta- seksualinė ir fizinė. Ji priešinosi, sakė, kad ji stūmė, norėjo, kad viskas baigtųsi, o buvo sugriebiama ir stumiama į lovą. Pasakojo, kad buvo prievartaujama vaginaliniu būdu (T.2, b.l. 164-166).
Liudytojas M. M. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta kokius šešis metus, nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Nukentėjusioji sutiko važiuoti kartu, niekas jos neįkalbinėjo. Bute išgėrinėjo, leido muziką, šoko, buvo pavargęs, todėl užmigo. Buvo naktis, girdėjo, kaip išjungė muziką, visi nuėjo miegoti, prabudo, nes norėjo į tualetą. Nuėjo pažiūrėti, kur visi dingo, pirmame kambaryje matė miegant T su L , buvo pravertos durys, kitame kambaryje miegojo A . Ryte atsikėlęs nuėjo pas T , kuris dar gulėjo, L šalia nebuvo. L neatrodė nuskriausta ar keista. Niekas iš ryto neprašė parvežti namo anksčiau. Ryte buvo linksmi, nuvažiavo pavalgyti. Ryte tarp merginų nebuvo jokių paslapčių, visą laiką buvo kartu. L sužalota nebuvo, plaukai nebuvo suvelti ar sutaršyti. Nesimatė, kad L nenorėtų bendrauti su T , jokio išskirtinumo nebuvo visi šnekėjosi draugiškai (T.3, b.l. 10-11).
Liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagarsintais parodymais, kad T. L. yra jo draugas, jam žinoma, kad T. L. yra įtariamas išprievartavimu. 2014 metų, nei mėnesio, nei dienos neprisimena ir negali nurodyti, jis nuvažiavo pas savo draugą T. L. į svečius. Galimai apie 20.00 val., jis su T jo automobiliu ,,Audi A8“, valstybinių numerių neprisimena, tamsiai mėlynos spalvos, važiavo pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) kaimą. Autobusų stotelėje sutiko (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančias merginas – A , kitos vardo neprisimena, dėl kurios išprievartavimo ir yra įtariamas T . Šioms merginoms jie pasiūlė važiuoti parūkyti. Merginos sutiko ir joms atsisėdus į automobilio galą, jie nuvažiavo prie Nevėžio upės, kur rūkė. T. L. merginoms pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų - trauktinės ,,Žalių devynerių“. Merginos sutiko, ir jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur T nupirko minėtą alkoholinio gėrimo butelį. Sugrįžus vėl prie Nevėžio upės, T su merginomis gėrė alkoholį. Jie išgėrė 0,7 l talpos butelį minėtos trauktinės ir, kaip jau minėjo, gėrė trise. Jiems vartojant alkoholį prie Nevėžio upės jokių konfliktų ir barnių nebuvo, visi kalbėjosi ir juokėsi bei gerai leido laiką. Prie Nevėžio tą kartą pabuvo apie valandą laiką. Jiems išgėrus butelį, T pasiūlė važiuoti į pirtį pas J G į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą T ir merginas, pirtyje su jais kartu nebuvo. Sekančią dieną, apie 10 valandą paskambino M. M. ir kvietė atvykti baliavoti, bet jis atsisakė. Vakare susitiko kartu su T , M. M. ir pastarojo draugu prie dvaro esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Atėjo merginos A ir L , įsėdo į automobilio galą, ir pabuvusios apie 20 minučių, išėjo.Žino, kad L jau seniai buvo įsimylėjusi T . Tai žino iš T žodžių, gyrėsi kad bučiavosi. Tuo metu niekas niekam simpatijų nerodė, visi elgėsi įprastai kaip ir anksčiau.Jis netiki, kad T taip galėjo padaryti, mano , kad L pati jam atsidavė , o supratusi kad jis nebus su ja, jam kerštauja.(1 t., b. l. 141).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2393/14 (02) nurodyta, kad L. A. konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2014-09-13. Galvoje sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu (t.1, b.l. 63-64).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-445/2014 nurodyta, kad po įvykio 2014-09-13, L. A. išsivystė – adaptacijos sutrikimas, kuris priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikdymų (ilgesnių nei 10 d. laikotarpiu). Tai yra laikino pobūdžio sutrikimas. Iki įvykio 2014-09-13 ir įvykio metu L. A. nesirgo jokia psichikos liga. Nusikaltimo padarymo metu L. A., jos teigimu, jautė baimę, pasišlykštėjimą, pažeminimą, beviltiškumą, bet tiriamosios emocinė būsena neturėjo esminės įtakos jos elgesiui, nekliudė tiriamajai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę bei jiems priešintis. L. A., atsižvelgiant į jos individualias savybes, galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę, galėjo priešintis. L. A. įtaigumas nėra padidėjęs, patologinių fantazijų nefiksuojama. Šiuo metu L. A. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas (T. 1, b. l. 102-104).
2014-09-21 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 4-14).
2014-09-21 kratos metu, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta juodos-baltos spalvos pledas, mėlynos spalvos paklodė, du margi pagalvės užvalkalai, margos spalvos antklodės užvalkalas (T. 1, b. l. 16-24).
2015-04-16 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta patalynė, paimta kratos metu iš buto adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pledas yra 180 cm x2 m ilgio, juodos ir baltos spalvų, ant pledo įvairiose vietose matome esančias rudos spalvos dėmes, kurios yra įvairaus dydžio ir lokalizacijos. Pledo išvirkščioje pusėje, nuo pledo krašto 14 cm atstumu prasideda rudos spalvos dėmės, įvairaus dydžio, išsidėsčiusios nuo krašto link pledo vidurio, 29x30 cm plote įvairiu atstumu. Paklodė su kraštuose esančiomis gumomis yra melsvos spalvos. Paklodė yra nublukusi, su geltonos spalvos dėmėmis ties paklodės viduriu. Ties viduriu matome rudos spalvos dėmes, panašias į kraują, kurios yra įvairaus dydžio ir įvairios lokalizacijos. Du pagalvių užvalkalai yra baltos spalvos su rudos ir mėlynos spalvų gėlėmis, 70x40 cm dydžio. Antklodės užvalkalas yra 160x200 cm dydžio, baltos spalvos su mėlynos ir rudos spalvos gėlėmis (T. 1, b. l. 28-31).
2014-09-19 daiktų pateikimo protokolu L. A. pateikė savo rūbus – juodos spalvos apatines kelnaites, juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos megztuką (T. 1, b. l.32).
2015-03-30 apžiūros protokolu buvo apžiūrėti rūbai, paimti 2014-09-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios L. A.. Nustatyta, kad kelnės yra moteriškos, juodos spalvos su einančia siūle per kelnių klešnes, su ties juosmeniu esančiomis kišenių imitacijomis, kurios yra užsegamos užtrauktuku, kelnių klešnės apačioje yra siaurėjančios. Megztinis yra pilkos spalvos, užsegamas sagomis per priekį, apykaklė šalikinio tipo su užsegimo juostele. Marškinėliai yra juodos spalvos, moteriški su petnešėlėmis. Kelnaitės yra moteriškos, juodos spalvos su nėriniais. Visi šie apžiūrėti drabužiai yra dėvėti. Atlikus apžiūrą tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (T. 1, b. l. 33-35).
2014-09-24 apžiūros protokolu yra apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, paimtas 2014-09-22 įtariamojo T. L. asmens kratos metu. Mobilaus ryšio telefonas NOKIA, IMEI Nr. 351734060266094. Peržiūrėjus telefone esančią informaciją tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (T. 1, b. l. 39).
Žemesnės instancijos teismas
2014-10-01 apžiūros protokolu yra apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, paimtas 2014-09-22 įtariamojo T. L. asmens kratos metu. Esanti informacija telefone tyrimui nėra reikšminga (T. 1, b. l. 40-44).
2015-05-22 slapto sekimo protokole su stenograma užfiksuotas įtariamojo T. L. gynėjos G. G. susitikimas su nukentėjusiąja L. A., kurio metu kalbama dėl ieškinio atlyginimo, dėl galimo T. L. sėdėjimo kalėjime, kiek jam gresia, kalbama apie T. L. atsiprašymą (T. 1, b. l. 52-61).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, jog T. L. 2014 metų rugsėjo 13 dieną apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios L. A. atžvilgiu – tyčia pargriovęs ant lovos, užgulęs ją visu savo kūnu, įkandęs į lūpą, padarė kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, prievarta numaudamas timpas su kelnaitėmis, bei viena ranka laikydamas už plaukų, taip atimdamas galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą į L. A. makštį ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas mergystės plėvės plyšimą, atliko lytinį aktą, prieš nukentėjusiosios L. A. valią, tai yra, ją išžagino, dėl ko nukentėjusiajai L. A. išsivystė adaptacijos sutrikimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.
T. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 149 str.1d., kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina visų šios nusikalstamos veikos požymių buvimą T. L. veikoje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K- 437/2006).
Byloje nėra ginčo, jog T. L. ir L. A. įvykio naktį lytiškai santykiavo kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Dėl to, teisinio ginčo nėra.
Nukentėjusioji L. A. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad T. L. lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, įvykio metu ji pagal išgales priešinosi, sakė, kad jai tai pirmieji lytiniai santykiai, prašė paleisti, bandė ištrūkti. Netikėti nukentėjusiosios parodymais ir jais nesivadovauti pirmos instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi jos parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, taip pat juos patvirtina ir ištirti bei įvertinti rašytiniai įrodymai. Ikiteisminio tyrimo teisėjui (T.1, b.l. 86-92), ji nuosekliai teigė, kad T įsikibęs į megztinį ją pradėjo tempti iš kambario, nutempęs į kitą kambarį uždarė duris, ją pargriovė ant lovos, užgriuvo ant jos, pradėjo bučiuoti, ji priešinosi, tada jis įkando į lūpą. Muistėsi, bandė iš po jo išlysti, bet nepajėgė, nes jis buvo sunkus, ją jėga nurengė, apnuoginęs lytinį organą ir gulėdamas ant nukentėjusios savo kojų keliais skėtė jos kojas, ji priešinosi, bet jo kelias įsirėžė į šlaunį, jai skaudėjo ir tokiu būdu jis praskėtė kojas. Bandė į makštį kišti savo varpą, bet iš pradžių jos įkišti negalėjo, tuomet kišo pirštus, o jai liepė ranka smaukyti jo organą, ji atsisakė, jis toliau kišo pirštus ir tuo metu jai labai stipriai suskaudo. Ji riktelėjo, sakė kad labai skauda, verkė, tačiau jis į makštį įkišo varpą. Visą tą laiką kol žagino viena ranka laikė už plaukų. Baigęs lytinį aktą į burną bandė įkišti savo lytinį organą, tačiau, nežiūrint to, jog ją laikė už plaukų, ji pasuko galvą. Kurį laiką pailsėjęs vėl praskėtė kojas ir vėl įkišo į makštį savo varpą, vėl žagindamas, tačiau tai truko neilgai. Atsisėdo, ir pakėlęs nukentėjusią už pažastų pasisodino ant tarpkojo ir į makštį vėl įkišo varpą, liepdamas jai joti. Atsisakius nukentėjusiajai tai daryti, pats bandė paėmęs už rankų nukentėjusiąją kilnoti, bet ji priešinosi, todėl jam nepavyko. Pasinaudojusi momentu, kai jis savo kūnu nespaudė, bandė pabėgti, tačiau jis čiupo už rankos ir vėl parvertė ant šono ant lovos ir žagino. Jam pabaigus, ji pasinaudojo proga ir pabėgo iš kambario. Jautė skausmą, iš lytinių organų kraujavo. Tokius nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada Nr. G 2393/14(02), kurioje konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2014-09-13, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu. Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Mergystės plėvėje švieži plyšimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (T.1, b.l. 63-64); Teismo psichiatrijos, teismo ekspertizės aktas Nr. 83TPK-445/2014, patvirtina, kad po 2014-09-13 įvykio L. A. išsivystė adaptacijos sutrikimas, kuris priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikimų, kuris yra laikino pobūdžio psichikos sutrikimas. Iki įvykio ir įvykio metu L. A. nesirgo jokia psichikos liga ir jos įtaigumas nėra padidėjęs, patologinių fantazijų nefiksuota (T.1, b.l. 102-104); apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojos A. I. parodymai, atitinkantys jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad ryte L verkė, tačiau nepaaiškino kodėl, ir tik po kelių dienų ji papasakojo, kad ją išprievartavo, pastebėjo, kad ryte jos megztukas buvo išvirkščias, o lūpa buvo patinusi ir mėlyna (T.1, b.l. 115-116,T.2, b.l. 132-134); liudytojo E. V. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog įvykio naktį jis susirašinėjo draugės telefonu su L , ir suprato, kad kažkas negerai, pasiūlius pagalbą, L jos atsisakė, paaiškino, kad iš jos atiminėja telefoną, o paskambinus, atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad L miega. Kai po įvykio jie bendravo, pokalbio metu paaiškėjus apie išprievartavimą, L verkė (T.1, b.l. 118, T2, b.l.163-164); liudytojos L. D. parodymai duoti teisme, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog po įvykio nakties ji savo mobiliajam telefone rado daug L rašytų SMS žinučių, kuriose buvo nurodyta, kad L bijo, nežino ką daryti, kad nenori gyventi, o susitikimo metu jai L detaliai papasakojo, kad buvo išprievartauta, ir kad jos psichologinė būklė buvo labai bloga (T.1, b.l. 119, T2, b.l. 145-146); liudytojos K. N. parodymai, kad iš pradžių L net negalėjo kalbėti apie tai, kas įvyko, buvo labai pažeista , turėjo psichologinių problemų, viena negalėjo net išeiti į gatvę, persekiojo paranojiškos mintys, depresinės nuotaikos, norėjo nusižudyti (T.2, b.l. 164-167); 2014 m. rugsėjo 19 d. L. A. rašytas protokolas-pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2014-09-03 ją kelis kartus prieš jos valią išžagino T. L. (T.1, b.l. 1).
Taigi, apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra objektyvių ir tiesioginių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu priešingai, anksčiau išdėstyti duomenys tvirtina, kad T. L., esant aiškiai, tiek žodžiais, tiek aktyviais veiksmais nukentėjusios pozicijai dėl valios lytiškai santykiauti nebuvimo, jos pasakymas, kad nenori mylėtis, stūmimas nuo savęs T. L., kojų jėga paskėtimas, atsisakymas daryti jo prašomus veiksmus- smaukyti jo lytinį organą, muistymąsis, bandymas ištrūkti rodo, kad nukentėjusioji priešinosi visomis įmanomomis išgalėmis. Tai, kad ji nepasirinko kitokio gynimosi būdo, šaukimo, rėkimo ar smūgių sudavimo ji logiškai paaiškino, kad ji tiesiog iš baimės sustingo. Viena iš reakcijų į stiprų stresą ir yra sustingimas ir negalėjimas šaukti. Toks nukentėjusios elgesys rodo, kad ji patyrė didelį stresą į prievartos panaudojimą jos atžvilgiu. Todėl esant aiškiai išreikštam nukentėjusiosios nesutikimui su T. L. lytiškai santykiauti, išteisintasis savo aktyviais fiziniais veiksmais – nukentėjusiosios nutempimu į kitą kambarį ir pargriovimu ant lovos, rūbų nurengimu, prispaudimu, plaukų laikymu, pasirinko nusikalstamą lytinio santykiavimo būdą- santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Visos šios aplinkybės patvirtina T. L. veikus tiesiogine tyčia, t. y. tai, kad jis suprato, jog pavartodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią ir norėjo taip veikti. Nors T. L. teigė, kad lytinis santykiavimas su L. A. buvo abipusiu sutikimu, tačiau tai paneigia ne tik aukščiau nurodyti įrodymai bet ir rašytinė medžiaga: Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-445/2014 išvados, kuriose ištyrus nukentėjusios būklę konstatuota, jog po įvykio 2014-09-13, L. A. išsivystė – adaptacijos sutrikimas, kuris priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikdymų (ilgesnių nei 10 d. laikotarpiu). Taip pat nurodyta, kad jai patologinių fantazijų nenustatyta, jos įtaigumas taip pat nėra padidėjęs ( t.1.b.l. 104). Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad L. A. būtų siekusi apkalbėti T. L.. Bylos duomenys patvirtina, kad T. L. lytiškai santykiavo su L. A. panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis. Fizinis smurtas bei galimybės priešintis atėmimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad kaltinamasis nutempęs nukentėjusiąją į kitą kambarį pargriovė ant lovos ir užgulęs ją visu kūnu ir įkando į lūpą padarė kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, bei viena ranka laikė už plaukų. Buvus fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu patvirtino rašytiniai įrodymai- specialisto išvada, kurioje nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas- nežymus sveikatos sutrikdymas( t.1.b.l. 64). Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad mergystės plėvėje rasti švieži plyšimai kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2014-09-13. Taigi specialisto išvada patvirtina nukentėjusios parodymus, tiek dėl sužalojimo pobūdžio, tiek dėl patirtos prievartos, ją užgulant visu kūnu, bandant praskėsti kojas ir suspaudžiant šlaunį, tiek dėl patirto skausmo kišant pirštus ir lytinį organą į jos lytinius organus- makštį ir vėliau iš lytinių organų buvusį kraujavimą. Tokio pobūdžio sužalojimai, nepagrįstai pirmos instancijos teismo įvertinti kaip labiau aistros, o ne prievartos išraiška. Teismas motyvuojamoje dalyje apsiribojo teiginiu, kad rimtesnių sužalojimų, būdingų išžaginimui nenustatyta. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, nes veikos juridiniam kvalifikavimui visiškai neturi reikšmės, naudoto smurto mastas- sveikatos sutrikdymo laipsnis. Teismų praktikoje žinomi atvejai, kai atimama galimybė priešintis ir nenaudojant smurto, ar nepadarant nukentėjusioms sveikatos sutrikdymų. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotos pasekmės nukentėjusiajai - mergystės plėvės plyšimai, kraujosruvos jos kūne, bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė būtent šis konkretus nusikaltimas. Liudytojų E. K., M. M. parodymai, kad jie iš nukentėjusios elgesio nesuprato jog T. L. jos atžvilgiu būtų vartojęs prievartą, ji būtų sumušta, ar kaip kitaip nuskriausta yra tik pastarųjų subjektyvi nuomonė, kuri nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Nepagrįsti T. L. ir jo gynėjo teiginiai, kad L. A., apie įvykius išsigalvojo, primokinta Moterų krizių centro darbuotojų ir draugės L. D.. Byloje nėra jokių duomenų, kad pastarosios būtų kaip nors suinteresuotos T. L. apšmeišti ar nepagrįstai apkaltinti. Padėjimas nukentėjusiajai yra pozityvus elgesys, tokiais atvejais suteikiant būtinąją pagalbą, juo labiau kai asmuo išgyvena užsidaręs savyje. Liudytojas E. V. patvirtino, kad po įvykio L buvo išsigandusi, užsidariusi ir verkė. L. D. tvirtino, kad L kalbėjo apie savižudybę, kas ją paskatino nuvesti pastarąją į Moterų krizių centrą.
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad visi įvykio liudytojai tvirtino, jog nebuvo jokio konflikto ir nebuvo naudojamas smurtas. Pažymėtina, jog kambaryje, kuriame buvo nukentėjusiosios atžvilgiu atliekami smurtiniai veiksmai ir naudojama prievarta, buvo tik T. L. ir L. A., o liudytojai M. M. ir A. I. miegojo kituose kambariuose, todėl liudytojai negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti šių aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, nors be nukentėjusiosios ir T. L. bute buvo ir kitų asmenų, tačiau šie miegojo, L. A. buvo svetimame bute, buvo naktis, jos draugė buvo neblaivi, ir net po įvykio, kai nukentėjusioji bandė ją pakelti, ši nesiorientavo situacijoje ir toliau miegojo, kaip nurodė nukentėjusioji, ji buvo šoke, bijojo kaltinamojo, be to liudytojai teismo posėdžio metu ją apibūdino kaip jautrią ir nedrąsią merginą, todėl įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, jog T. L. kaltė padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog teismas negali vadovautis vien nukentėjusios parodymais. Su tokia teismo pozicija galima būtų sutikti tik tokiu atveju, jeigu nukentėjusios parodymų nepatvirtintų kiti bylos duomenys, šiuo atveju, kaip jau buvo konstatuota, įrodymų visuma patvirtina, jog T. L. padarė BK 149 str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką, sukėlė pasekmes. Tai, kad pati nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamajam pasiūlius lytinį aktą oraliniu būdu ir jai nesutikus, kaltinamasis prievartos nenaudojo, neduoda pagrindo išvadai, jog prievarta nebuvo naudojama atliekant lytinį aktą vaginaliniu būdu. Kolegija pastebi, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodyti ir akcentuoti nukentėjusiosios prieštaringi parodymai dėl to, kas įtakojo jos sprendimą parašyti pareiškimą policijos įstaigai, tačiau šie parodymai nėra esminiai, ir jie, nukentėjusios parodymų, kuriuos atitinka tiek liudytojų A. I., L. D., E. V., K. N. parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys – specialistų išvados, protokolas-pareiškimas, nukentėjusiosios parodymų nedaro neobjektyviais ar prieštaringais. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 149 straipsnio 1 dalį klausimą, T. L. kaltei pagrįsti ar paneigti įtakos neturi aplinkybės, kas lėmė nukentėjusios kreipimąsi į policiją , todėl šios aplinkybės papildomai įrodinėti nereikia. Byloje yra duomenys, kad po įvykio, kurio metu ji patyrė didelį stresą, ji gydėsi Psichiatrijos klinikoje dienos stacionare mėnesį laiko, dėl išsivysčiusio adaptacinio sutrikimo, kuris priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikdymų( t.1.b.l. 104). Tai rodo, kad po patirto streso įvykio metu ji kaip teigė įvykio vakarą buvusi A. I., L. A. buvo pasimetusi, labai keista, kaip nesava, apsiverkusi ( A. I. parodymai), todėl jai kitų asmenų parama buvo ypač reikalinga.
Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje visiškai įrodyta, kad T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, už ką jis ir privalo atsakyti.
Dėl civilinio ieškinio
L. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš T. L. priteisti 40 000 Lt (11585 eurų) neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas fizinis skausmas ir stiprus stresas, kadangi tai buvo pirmieji lytiniai santykiai. Dėl patirtos prievartos ilgą laiką juto skausmą, ilgą laiką gėrė skausmą malšinančius ir raminamuosius vaistus, nes negalėjo užmigti, gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos AS Krizių intervencijos centre nuo 2014-09-25 iki 2014-10-04. Iki šiol jaučia baimę viena vaikščioti vakarais, prarado saugumo jausmą, nenori bendrauti su aplinkiniais bei draugais, po įvykio galvojo apie savižudybę. Kamuoja depresija, nepilnavertiškumo jausmas. Jaučiasi pažeminta, nesidomi išoriniu pasauliu. Dėl savo būklės negalėjo studijuoti, buvo atleista nuo paskaitų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014). Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji buvo išžaginta, jai buvo nežymiai sutrikdyta fizinė ir nesunkiai sutrikdyta psichinė sveikata (tai nustatyta specialistų išvadomis, T.1, b.l. 64, 102-104). Nėra jokios abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų L. A. patyrė skausmą, psichologinį diskomfortą, jautėsi pažeminta kaip moteris. Toks nusikaltimas turėjo įtakos jos psichologinei būklei, teko dalyvauti ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teisme, matyti kaltinamąjį, jausti pažeminimą, kuomet T. L. neigė akivaizdžius byloje nustatytus faktus, teigdamas, jog lytiniai santykiai buvo savanoriški. Svarbi aplinkybė, vertinant neturtinę žalą yra ir tai, jog nusikaltimas sukėlęs tokius padarinius buvo padarytas tiesiogine tyčia. Po patirtos prievartos labai išgyveno, tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys A. I., L. D., E. V., K. N.. Jautė nenorą gyventi, pasibjaurėjimą savimi. Buvo gydyta Krizių intervencijos centre nuo 214-09-25 iki 2014-10-04, diagnozė adaptacijos sutrikimas, po gydymo toliau lankėsi dienos stacionare (T.1, b.l. 104). Pablogėjo jos socialiniai santykiai ir gerovė, t.y. sunku buvo bendrauti su aplinkiniams, bijojo išeiti į gatvę, negalėjo studijuoti. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltinamojo T. L. turtinę padėtį (dirba, todėl turi pragyvenimo šaltinį, jauno amžiaus). Tačiau visais atvejais nustatant teisingą kompensaciją būtina žinoti, kad patirtos skriaudos ir išgyvenimų nekompensuoja jokia suma. Ji tik yra tam tikra satisfakcija už praeityje patirtus neigiamus išgyvenimus. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad laikui bėgant pasekmės blanksta. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose teismas mano, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala būtų teisinga priteisiant jai- 6000 eurų sumą. Tačiau atsižvelgus į tai, jog 2015-11-10, ir 2015-11-11mokėjimo nurodymais T. L. L. A. jau yra pervedęs 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (T.2, b.l. 141-143), civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies - L. A. priteistinas 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl bausmės skyrimo
Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Už BK 149 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 1dalyje, yra sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu padaryta žala L. A. seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tačiau taip pat buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai išsivystė – adaptacijos sutrikimas, o tai priskiriama prie nesunkių sveikatos sutrikdymų. Nusikaltimas baigtas. Neturtinė žala nukentėjusiajai atlyginta iš dalies – sumokėta 3000 Eur.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka praeityje buvo baustas (T.2, b.l. 53-60), bet baustumas išnykęs. Jo turimas išsilavinimas aukštasis, vedęs (T.3, b.l. 19), dirbantis (T.2, b.l. 70). Į priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašytas nebuvo ( T.2, b.l. 72), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete nesilankė (T.2, b.l. 76) . (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (T.2, b.l. 77).
Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismą skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, ar kad sankcijoje numatyta bausmė šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui ( BK 62 str.1,2, 4 dalyse ar 54 str.3d.). Teismo vertinimu tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - girtumas, teisiamas pirmąjį kartą, todėl šios aplinkybės lemia jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, švelninant jo padėtį ir skiriant bausmės trukmę labiau mažesnę nei sankcijos vidurkis- 2 (du) metus laisvės atėmimo.
BK 75 str. 1 d. yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.
Be anksčiau minėtų, T. L. asmenį apibūdinančių teigiamų duomenų, nustatyta kad nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą. Nors nuo bylos tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, tačiau BK 75 straipsnio nuostatos ir nereikalauja, kad kaltininkas pripažintų kaltę ar dėl jos nuoširdžiai gailėtųsi. Be to, pagal BK 55 str. asmeniui pirmą kartą teisiamam teismas paprastai paskiria bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nepateisinus teismo parodyto pasitikėjimo, T. L. kils baudžiamajame įstatyme nustatytos pasekmės.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti T. L. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir skiriant jam įpareigojimus.
BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. T. L. skirtina BK 75 str. 2 d. 8 punkte numatyta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Daiktiniai įrodymai. Prokurorė taip pat prašo daiktus: L. A. kelnes, megztinį, marškinėlius, kelnaites, grąžinti L. A., pledą, paklodę, 2 vnt. pagalvių užvalkalų ir antklodės užvalkalą grąžinti T. L.. BPK 94 str. 1 d. 5 p. nustato, kad kiti daiktai, kurie nenurodyti BPK 94 str. 1 d, 1-4 p. grąžinami teisėtiems savininkams, todėl šis prokurorės prašymas tenkintinas pilnai. Nepareiškus noro susigrąžinti daiktus, vadovaujantis ekonomiškumo principu, praėjus mėnesiui po nuosprendžio paskelbimo daiktai sunaikintini, kaip menkaverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį, kuriuo T. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
T. L. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atveju į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką išbūtų sulaikyme nuo 2014-09-22 iki 2014-09-23 ( dvi paras).
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus įsiteisėjusį nuosprendį vykdyti probacijos tarnyboje.
Nukentėjusiosios L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš T. L. L. A. naudai - 3000 (tris tūkstančius )eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: L. A. kelnes, megztinį, marškinėlius, kelnaites, saugomus Kauno r. PK, grąžinti L. A.. Pledą, paklodę, 2 vnt. pagalvių užvalkalų ir antklodės užvalkalą saugomus, Kauno r. PK grąžinti T. L.. Nepareiškus noro susigrąžinti daiktus per vieną mėnesį, juos kaip menkaverčius sunaikinti.