- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-2470-419/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00139-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Ligita Buzūnaitė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, atnaujinti jam praleistą terminą kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini). Iki keturiolikos metų gyveno Rusijoje su tėvu ir seserimi, kadangi motina atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. 1988 m. motinai T. Š. atlikus laisvės atėmimo bausmę, atvyko gyventi pas ją į Lietuvą, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gavo tarybinį pasą, jo gyvenamoji vieta buvo registruota (duomenys neskelbtini). Lankė vakarinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Nuo atvykimo pas motiną dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), apie darbą (duomenys neskelbtini) patvirtinančių dokumentų nėra išsaugojęs. Po to pradėjo mokytis profesinėje mokykloje, bet jos nebaigė, nes 1990 m. papuolė į kalėjimą, kuriame su nedidelėmis pertraukomis buvo iki 2020 m. gegužės. Per šį laikotarpį laisvėje išbuvo apie 1,5 metų. Apsigyvenęs Lietuvoje nuo 1988 m. iki dabar iš šalies niekur nebuvo išvykęs. Iki pateko į įkalinimo įstaigą gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Turėjo pasą, tačiau jį pametė, o pasibaigus jo galiojimo laikui savo teisinės padėties klausimo Lietuvos Respublikoje nesprendė, o galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjo. Šiuo metu turi tik paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinantį dokumentą. Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje įteisinimo ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo į Lietuvos institucijas nesikreipė. 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrių, jam buvo paaiškinta, kad reikia teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu jis gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Neturi jokių galiojančių dokumentų, patvirtinančių pragyventą laikotarpį Lietuvoje po Lietuvos Respublikos atkūrimo, todėl priverstas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pragyvento laikotarpio Lietuvoje nustatymo, siekiant išspręsti savo teisinę padėtį, t. y. dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Yra teistas. Tam įtakos turėjo asmens dokumentų neturėjimas, motinos nepriežiūra, kol buvo nepilnametis, beviltiškumas negaunant darbo, pajamų nebuvimas stūmė į gyvenimą gatvėje ir tam tikrus neatsakingus poelgius, tačiau tai nepaneigia fakto, kad iš Lietuvos niekur nebuvo išvykęs ir turi teisę gauti oficialų leidimą gyventi Lietuvoje bei pradėti normalų gyvenimą, kadangi bausmės atlikimo laikas baigėsi 2020 m. gegužės 22 d. Nori susitvarkyti dokumentus, kad galėtų oficialiai įsidarbinti ir susitvarkyti savo gyvenimą. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame kambaryje, dirba neoficialiai, kadangi be dokumentų negali legaliai įsidarbinti. Rusijoje gyvena jo sesuo, bet su ja ryšių nepalaiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo dėl sekančių priežasčių. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad tam, kad jis galėtų kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi, būtina nustatyti faktą, kad iki 1993 m. liepos 1 d. jis gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atnaujinti terminą kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo. Taigi pareiškėjas su šio fakto nustatymu ir termino atnaujinimu sieja galimybę gauti leidimą nuolat gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnyje numatytu atveju. Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjas savo pareiškime nurodo, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo įrašyta gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Pareiškėjas su savo pareiškimu nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas nėra įrašytas gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Taigi, pareiškėjas turi kreiptis į teismą pagal Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Tokiu atveju pareiškėjo prašomas praleisto termino atnaujinimas nėra reikalingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, kreipdamiesi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisme turi įrodyti, kad turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų dėl juridinio fakto nustatymo. Papildomai informuojame, kad pareiškėjo teisinės padėties Lietuvoje klausimas galėtų būti sprendžiamas pareiškėjui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių ar jo negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdavimo. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas galės pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1990-01-19 A. B. pateikė prašymą išduoti pasą, sulaukus amžiaus, nuo kurio išduodamas pasas. Prašyme nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Šio prašymo pagrindu A. B. 1990-01-19 buvo išduotas LTSR pasas, serija XV-OK Nr. 547813.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus archyvui (duomenys neskelbtini) įsakymai personalo klausimais už 1988 – 1990 metus neperduoti, todėl nėra galimybės pateikti įsakymų apie A. B. priėmimą ir atleidimą iš darbo. Tačiau 1990 metų darbo užmokesčio knygoje nurodyta, kad A. B. dirbo nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019-12-13 rašte nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, o taip pat duomenys iš A. B. asmens bylos Nr. 16094 patvirtina, kad A. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuo 1990-12-07 iki 1991-06-27, nuo 1993-01-15 iki 1994-04-01, nuo 1996-06-21 iki 2010-07-13, nuo 2010-11-10 iki 2014-11-07, nuo 2015-07-24 iki 2020-05-04.
2018-02-01 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-136 A. B. buvo paskirtas dirbti santechniku. Iš jam priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo atliekamos išskaitos į nuteistųjų socialinės paramos fondą, pagal turimus vykdomuosius dokumentus, į neliečiamą sąskaitos dalį. Alytaus pataisos namuose A. B. dirbo iki 2018 m. pabaigos.
VĮ Registrų centro 2020-11-04 pažymoje Nr. GR.3A-3708 nurodyta, kad, duomenų apie A. B. deklaruotą gyvenamąją vietą ir Lietuvos Respublikoje išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nėra.
Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020-09-04 rašte Nr. (8.12)V5-1751 nurodyta, kad duomenų apie tai, kad A. B. 1986 – 1990 metais gyveno (duomenys neskelbtini)1986 – 1990 metų ūkinėse knygose nerasta.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nei Gyventojų registre, nei valstybės archyviniuose dokumentuose duomenys apie pareiškėjo A. B. gyvenamąją vietą neįrašyti. Tačiau A. B. 1990-01-19 kreipimasis dėl LTSR paso išdavimo, darbas 1990 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais (duomenys neskelbtini), vykdžiusiame veiklą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kalinimas Lietuvos pataisos įstaigose nuo 1990-12-07 iki 2020-05-04 su nedidelėmis pertraukomis bei darbas Alytaus pataisos namuose 2018 metais patvirtina, kad pareiškėjas A. B. gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.
Nurodytas teisinis reglamentavimas kelia pareiškėjui sąlygas įrodyti turimo pajamų šaltinio Lietuvoje teisėtumą, mokesčių mokėjimą bei gyvenamosios patalpos turėjimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiuo metu neturi visiškai jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. 1990-01-19 išduotas pasas nėra išsaugotas, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pareiškėjas nebuvo kreipęsis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl Tarybų Lietuvos pasas nebuvo pakeistas į Lietuvos Respublikos pasą. Šiuo metu vienintelis dokumentas su nuotrauka, kurį turi pareiškėjas yra pažyma iš pataisos namų apie jo paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Natūralu, kad be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pareiškėjas negali teisėtai įsidarbinti ir mokėti mokesčius. Taip pat dėl tos pačios priežasties negali sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Taigi susiklostė situacija, kai asmuo tapo teisinio reglamentavimo įkaitu, kuomet byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asmuo iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento formaliai negali įgyvendinti įstatymo jam keliamų reikalavimų įrodyti turimo pajamų šaltinio Lietuvoje teisėtumą, mokesčių mokėjimą bei gyvenamosios patalpos turėjimą ir taip nepagrįstai praranda teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Teismo manymu, toks teisinis reguliavimas, nagrinėjamu atveju, pernelyg riboja pareiškėjo teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nors kitos sąlygos tam yra, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Pabrėžtina, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Todėl teismas, išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei išklausęs pareiškėjo paaiškinimų priėjo išvados, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B. gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas A. B. taip pat prašė atnaujinti jam praleistą terminą kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Tačiau šis reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi toks terminas yra aktualus kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, t. y. kuomet duomenys apie užsieniečių, gyvenusių Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvenančių Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose.
Duomenys apie pareiškėjo A. B. gyvenamąją vietą gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose nėra įrašyti, todėl jo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo turėtų būti nagrinėjimui taikoma kita teisės norma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 444 str. 2 d. 9 p.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimą nuolat gyventi).
Netenkinti pareiškėjo A. B. reikalavimo dėl praleisto termino kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo atnaujinimo, kadangi nagrinėjamu atveju joks kreipimosi terminas nėra numatytas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.