Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Romos Kiselevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14414-2023-4 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, teista Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2020 m. vasario 24 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 24 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, bausmę atlikusi,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2023 m. balandžio 21 d. vakare, apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio buto koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė mamai J. M. už plaukų, ją tampė, bei spyrė vieną kartą pastarajai į dešinįjį kelią, tuo sukeldama nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pati V. M., apklausta įtariamąja, visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad ji su sugyventiniu D. P. gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 21 d. vakare, laiku nuo 18 val. iki 19 val., ji nuėjo pas mamą J. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Su savimi nusinešė alkoholinio alaus. Namuose mamos nebuvo, ji buvo išvažiavusi prižiūrėti jos vaikų, kurie gyvena su jos buvusiu sugyventiniu. Namuose buvo brolis T. M.. Jie abu būdami mamos namuose gėrė alkoholinį alų. Po kiek laiko prie jų prisijungė sugyventinis D. P.. Tačiau jis tą vakarą alkoholinio alaus negėrė. Jie su broliu Tomu gerdami alkoholinį alų bei vėliau atvykus Deividui, klausėsi muzikos. Muziką buvo pasileidę per televizorių, kuris yra miegamojo kambaryje. Galėjo būti apie 22 val. 30 min., kai namo sugrįžo blaivi mama J. M.. Tuo metu jie su broliu buvo apgirtę nuo išgerto alkoholinio alaus. Mama supyko, kodėl T. paėmęs televizoriaus pultelį, dar vis garsino muziką. Dėl to miegamojo kambaryje priėjusi prie T., liepė jam sumažinti muziką ir delnu sudavė T. per veidą. Išgirdo, jog mama pradėjo šaukti, kad dabar tikrai iškvies policiją ir išbėgo iš buto į laiptinę. Ji išbėgo paskui mamą, nes nenorėjo, kad ši kviestų policiją, kad laiptinėje šūkautų ir kad tai girdėtų kaimynai. Laiptinėje ji paėmė mamai už drabužių ir tempė ją atgal į butą. Kai mama parėjo į butą, ji toliau šaukė ant jų. Ji būdama išgėrusi, dėl to labai susinervino, todėl buto koridoriuje sugriebė mamai už plaukų, ją patempė ir vieną kartą įspyrė mamai į dešinę koją. Mama dar labiau pradėjo šaukti, liepė jiems dingti iš buto ir tuo pačiu metu pati išėjo iš buto į laiptinę. Tada pamačius, jog mama nenusiramins, ji, T. ir D., išėjo iš jos buto ir nuėjo į apleistą pastatą, buvusį kaimo darželį. Ji labai gailisi, kad taip pasielgė su mama, tai yra, kad jai tempė už plaukų, įspyrė ir kad mamai sukėlė fizinį skausmą. Dėl to ji mamos atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamosios V. M. kaltę be jos pačios visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

4. Nukentėjusioji J. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 21 d. ryte, apie 7 val. 30 min., buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas pirmąjį dukros V. M. sugyventinį A. M., prižiūrėti vaikų. (duomenys neskelbtini) kaime išbuvo iki pat 22 val. Kai A. grįžo namo, tada ją parvežė į namus esančius (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. 30 min., grįžusi namo, išlipusi iš automobilio, išgirdo garsiai sklindančią muziką. Triukšmas sklido iš jos buto. Parėjusi į butą pamatė, kad bute yra sūnus T. M., dukra V. M. ir jos sugyventinis D. P.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Įėjusi į miegamąjį kambarį ir pamatė kaip sūnus T. paėmęs televizoriaus pultelį, leidžia garsiai muziką. Tada ji pasakė T., kad nereguliuotų taip garsiai muzikos ir rankos delnu sudavė nesmarkiai T. per skruostą. Po to ji išbėgo iš kambario į namo laiptinę. Tada dukra V. atėjo prie jos ir pradėjo tąsyti ją už rūbų bei tempė ją atgal į butą. Jai būnant buto koridoriuje dukra V. griebė rankomis jai už plaukų ir pradėjo tąsyti, bei koja spyrė jai į dešinės kojos kelio sritį. Tada ji vėl ištaikė momentą, vėl pabėgo į namo laiptinę ir pradėjo klykti, kad kas nors iškviestų pagalbą. Po to, ji pati išsikvietė pagalbą numeriu 112. Dėl sumušimo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sumušimo, sukelto fizinio skausmo, byloje civilinio ieškinio nereiškia. Dukrai atleidžia.

5. Iš 2023 m. balandžio 21 d. protokolo pareiškimo matyti, kad J. M. pranešė, jog 2023 m. balandžio 21 d., apie 22.30 val. gyvenamajame daugiabutyje, buto koridoriuje konflikto metu dukra V. M. rankomis pradėjo ją tąsyti už plaukų bei spyrė koja jai į dešinę koją, į kelio sritį. Dėl šio įvykio aš patyrė fizinį skausmą. Prašo nubausti dukrą V. M. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

6. 2023 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Koridoriuje matoma juodos spalvos skardinė tara, gulinti ant grindų. Koridoriumi einant į kairę pusę, šis veda į kambarį, kurio durys yra dešinėje pusėje. Pro duris tiesiai matomos užuolaidos ir kambario langas, prie kurio stovi tamsios spalvos medinis stalas ir prie jo numesti alkoholinių gėrimų taros. Kambario kairėje pusėje matomas šviesios spalvos stalas ant kurio yra pastatytas televizorius ir įvairūs daiktai tai yra lėkštės su maisto produktais, mažos talpos stikliukas iš kurio galimai buvo vartojamas alkoholis. Kambario dešinėje pusėje matome sulankstoma lovą. Apžiūrėjus visas patalpas jokių svarbių tyrimui objektų, pėdsakų nerasta.

7. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

8. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi ji smurtavo prieš šeimos narį – motiną, tai yra, 2023 m. balandžio 21 d. vakare, apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)esančio buto koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė mamai J. M. už plaukų, ją tampė, bei spyrė vieną kartą pastarajai į dešinįjį kelią, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

9. Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Kaltinamoji V. M. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei dydžiu.

11. Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamosios asmenybę: praeityje teista, bausta administracine tvarka, nedirba, V. M. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajai skirti prokurorės siūlomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. M. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmėn be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

13. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios V. M. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

14. V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.