- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- I-452-163/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00276-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities priešgaisrinei
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įgaliotoms atstovėms Jurgitai Stonkutei ir Rimai Stonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 (dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies taikymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 2981,24 Lt.
Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresniuoju specialistu, turi vidaus tarnybos majoro laipsnį. Taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį bei kitų VI skyriaus Darbo užmokestis nuostatas už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis, t.y. išmokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, neviršijusi 70 procentų pareiginės algos. Dėl to laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 iš viso neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuris sudaro 2981,24 Lt.
Pažymi, kad 2009-12-11 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...> konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...> konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nurodo, Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė. Mano, kad jo teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam priklausančio darbo užmokesčio dalies už 2007-04-01 – 2008-12-31 laikotarpį, todėl kreipėsi teismą nepasibaigus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies numatytam terminui. Kadangi sprendimai (bendrąja prasme) dėl darbo užmokesčio dalies, viršijančios 70 procentų pareiginės algos, laikytini neįvykdytais, todėl ir jo keliamiems reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra taikytinas 2009-12-09 nutarimas.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2010-05-18 teisme gautas S. K. prašymas dėl bylos nagrinėjimo (b.l. 16), kuriame pareiškėjas nurodo, kad skundą palaiko ir prašo ji tenkinti pilnai, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Sutinka, kad darbo užmokesčio neišmokėtos dalies priteisimo sprendimo vykdymas būtų atidėtas metams.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu į S. K. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (b.l. 12-13) sutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais, tačiau prašo nagrinėjamu atveju taikyti ieškininės senaties terminą – 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pareiškėjo S.K. pareiškimo padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-04-29, ir laikotarpį, už kurį S.K. turėtų būti apskaičiuota neišmokėta darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis laikyti nuo 2007-04-29 iki 2008-12-31 (2708,48 Lt). Priimant sprendimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui S.K., atsižvelgti į tai, kad 2010 m. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, kuriais galėtų disponuoti, ir atidėti teismo sprendimo vykdymą metams. Priešingu atveju, įvertinus tai, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba yra nuolatinės parengties įstaiga, kuri užtikrina civilinės saugos sistemos ir priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos funkcijas, Klaipėdos apskrityje būtų sudėtinga užtikrinti tinkamą civilinės ir priešgaisrinės saugos sistemų funkcionavimą. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kaip įstatymus vykdančioji institucija, pareiškėjui S. K. darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis nesumokėjo vykdydama galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo normas. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba neginčija 2009-12-11 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (byla Nr. 14-07-17/08-25/08-39/08) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ ir pripažįsta, kad taikant iki 2008-12-31 galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjui už atliktas pareigas buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, t.y. išmokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, neviršijusi 70 procentų piniginės algos.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu sutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjui S. K. priteisti 2708,48 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2007-04-29 iki 2008-12-31.
Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, iš viso prašoma priteisti – 2981,24 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04 iki 2008-12, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas S. K. dirba Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresniuoju specialistu ir ginčo laikotarpiu buvo statutiniu valstybės tarnautoju. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta viso 2981,24 Lt (b.l. 8).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai už pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Pareiškėjo S. K. teisės buvo pažeistos nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Prašymas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies teisme gautas 2010 m. balandžio 29 d., todėl laikytina, kad nepraleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Iš darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių matyti, kad laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. pareiškėjui neišmokėta viso 2981,24 Lt suma, todėl jo prašymas tenkintinas visiškai.
Atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą, laikytinas nepagrįstu, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas pilnai (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. K. prašymą tenkinti pilnai, - priteisti S.K. iš atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 2 981,24 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir 24 centus), už laikotarpį nuo 2007-04 iki 2008-12 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.