- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- AS-756-315-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Antano Ablingio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. individualios įmonės skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. M. individuali įmonė kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Kauno filialo 2001 m. kovo 29 d. pažymą Nr. 20/68464, išduotą SP UAB „Jonavos vandenys“; 2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimą; 3) įpareigoti Centrinį registratorių laikytis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad ne vieną kartą kreipėsi į administracinius teismus, tačiau jo skundai nebuvo išnagrinėti. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 59 straipsnio nuostatas. Nustatydami skundo padavimo apribojimus, teismai pažeidė įstatymo viršenybės principą, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
II.
Pareiškėjas 2009 m. vasario 8 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl 2009 m. sausio 13 d. nutarties. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė atnaujinti jam terminą skundui paduoti. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo prašyme dėl termino atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. vasario 24 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti: nurodyti ginčijamą sprendimą, nurodyti atskirojo skundo juridinį pagrindą, suformuluoti tinkamą reikalavimą. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas atskirajame skunde turi nurodyti ginčijamą sprendimą, atskirojo skundo juridinį pagrindą (įstatymus, kuriais grindžiamas nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas) ir suformuluoti tinkamą reikalavimą, konkrečiai nurodant kokią nutartį prašoma priimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarties pagal ABTĮ 151 straipsnį: palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas per teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų, todėl, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, todėl pareiškėjo atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. M. individuali įmonė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį ir nustatyti naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumų, nes negavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsnio ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atskirajame skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam adresuojamas atskirasis skundas, pavadinimas; apelianto pavadinimas ir adresas; kitų proceso dalyvių pavadinimai ir adresai; skundžiama nutartis ir teismas, priėmęs tą nutartį; ginčijami klausimai; įstatymai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas; apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas); įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.
Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsnio ir 134 straipsnio 2 dalimi, jeigu atskirasis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, 2009 m. vasario 8 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą. Tačiau pareiškėjo atskirajame skunde nebuvo aiškiai suformuluotas jo prašymas (atskirojo skundo dalykas), taip pat nebuvo nurodyta jokių aplinkybių ir konkrečių teisės normų, kuriomis pareiškėjas grįstų savo nesutikimą su skundžiama nutartimi (b. l. 8). Todėl pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą šiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui 2009 m. vasario 10 d. (b. l. 14). Nutartis buvo išsiųsta tuo pačiu adresu, kuriuo pareiškėjui buvo siunčiamos ir kitos teismo nutartys – Minijos g. 128-13, Klaipėda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo korespondenciją, siunčiamą šiuo adresu, pareiškėjas gaudavo. Be to, byloje esantis Lietuvos pašto Klaipėdos filialo raštas patvirtina, kad teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis buvo įteikta pareiškėjui 2009 m. vasario 14 d. (b. l. 23). Todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo teigimu, kad jis negavo teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties.
Pareiškėjas per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų. Tad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutarė laikyti pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalis). Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo S. M. individualios įmonės atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.