Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas A.Žerlauskas, sekretoriaujant J. S. , dalyvaujant ieškovei R. R. , jos atstovui advokatui P. M. , atsakovams R. R. ir J. Ž. , institucijos, teikiančios išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams R. R. ir J. Ž. , institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė jos ir atsakovo R. R. santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „R“, nustatyti nepilnamečio R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R. išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Taip pat prašė nuginčyti, kad jos nepilnametės dukters D. R. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas R. R. ir nustatyti, kad jos nepilnametės D. R. , gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas J. Ž. .

Atsakovas R. R. ir atsakovas J. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai (b.l. 19-20).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu R. R. ji susituokė (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R. . Nurodė, kad nuo 2006 metų pabaigos ji su atsakovu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, mano, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau prašo teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo R. R. kaltę dėl santuokos nutraukimo. Paaiškino, kad 2006 metų pabaigoje ji pradėjo bendrauti su atsakovu J. Ž. , jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra D.. Kadangi ji yra susituokusi dukters gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas jo sutuoktinis, tai yra atsakovas R. R. , nors jis nėra jos dukters D. R. tėvas. Jos dukters D. tėvas yra atsakovas J. Ž. , kuris pripažįsta, kad yra D. tėvas ir ja rūpinasi, todėl prašo nuginčyti, kad R. R. yra D. R. tėvas ir nustatyti, kad D. tėvas yra atsakovas J. Ž. . Nurodė, kad ji šiuo metu niekur nedirba, nes augina mažametę dukrą, o atsakovas R. R. yra dirbantis, todėl turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui R. R. . Prašo iš atsakovo R. R. priteisti išlaikymą jo sūnui R. R. , mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystė. Taip pat prašo po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus R. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes sūnus gyvena su ja. Nurodė, kad sutinka, kad atsakovas R. R. turi teisę kas antra savaitgalį bendrauti su sūnumi R. R. , tai yra šeštadienį 12.00 val. sūnų pasiimant iki sekmadienio 17.00 val., jei bus aptvertas tvenkinys, esantis prie jo namų. Taip pat atsakovas R. R. turi teisę sūnų pasiimti vienai dienai per šventes.

Atsakovas R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad jo ir ieškovės R. R. santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių jo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Paaiškino, kad neprieštarauja, kad sūnaus R. R. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su ieškove, tačiau nurodė, kad nori kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. pasiimti sūnų R. R. pas save, kai jis apsitvers tvenkinį, bei kad per šventes po dieną sūnus būtų pas jį. Sutinka sūnaus R. R. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200,00 Lt iki jo pilnametystės. Paaiškino, kad neprieštarauja dėl ieškovės reikalavimo nuginčyti jo tėvystę D. R. , gim. (duomenys neskelbtini), nes jis nėra D. tėvas.

Atsakovas J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jis yra ieškovės nepilnametės dukters D. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ir rūpinasi ja, todėl prašo nuginčyti, kad atsakovas R. R. yra D. R. , gi, (duomenys neskelbtini) tėvas ir nustatyti, kad jis yra D. tėvas. Nurodė, kad jis su ieškove R. R. nuo 2006 metų pabaigos gyvena faktinėje santuokoje.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškinys pagrįstas, todėl neprieštarauja, kad būtų patenkintas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. R. su atsakovu R. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R. (b.l. 8). Šalys nurodė, kad nuo 2006 metų pabaigos nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra D. R. , kurios gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas R. R. (b.l. 9). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-10-01 duomenimis nei ieškovė R. R. , nei atsakovas R. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b.l. 10-11).

Dėl reikalavimo nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. R. kaltės, tačiau šalims prašant sprendime nenurodytini konkretūs faktai, patvirtinantys atsakovo R. R. kaltę dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.63 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl R. R. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina, tai yra ieškove R. R. , nes byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti R. R. gyvenamąją vietą su jo motina (Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.168 str.).

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, be to tėvų teikiamas išlaikymas turi būtį vykdomas nuolat ir pastoviai (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.). Atsakovas yra jaunas ir darbingas, tačiau neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, todėl yra pagrindas iš atsakovo R. R. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2008-09-02 iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str.).

J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Įstatymas numato, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1–3 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. numato, kad teismas nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos CPK 376 str. 3d. numato, kad teismas nagrinėdamas šeimos bylas yra aktyvus ir nėra saistomas pareikštų reikalavimų. Nors ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl atsakovo R. R. bendravimo tvarkos su sūnumi R. R. nustatymo, tačiau atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus R. R. interesus bei siekiant, kad tarp šalių nekiltų ginčų, yra pagrindas nustatyti atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. R. tvarką, tai yra nustatyti, kad atsakovas R. R. , apsitvėręs tvenkinį, esantį prie jo namų, turi teisę kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. pasiimti sūnų ir jį grąžinti sekmadienio 17.00 val., be to, atsakovas turi teisę per šventes, kurios trunka daugiau nei vieną dieną, pasiimti sūnų vienai dienai pas save (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. 3d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Išaiškintina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms jie turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Dėl reikalavimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę.

J. T. 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (Lietuvos Respublikos CK 3.138 str.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 1 d.).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra D. R. (b.l. 9). Kadangi šalių santuoka nebuvo nutraukta D. gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, tėvu buvo įrašytas atsakovas R. R. , o motina R. R. (Lietuvos Respublikos CK 3.140 str.)(b.l. 9).

Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2006 metų pabaigos jie bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena, todėl atsakovas R. R. nėra ieškovės R. R. nepilnametės dukters, D. gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2006 metų pabaigos ji gyvena ir palaiko artimus santykius su atsakovu J. Ž. , kuris ir yra jos dukters D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Nurodė, kad atsakovas J. Ž. pripažįsta, kad yra D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, ja rūpinaisi, išlaiko ir prižiūri. Atsakovas J. Ž. pripažino, kad yra D. R. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nurodė, kad ieškovei R. R. būnant susituokus su atsakovu R. R. , jis su R. R. nuo 2006 metų pabaigos veda bendrą ūkį ir palaiko artimus santykius, kurių pasekoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra Deimantė.

Atižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, yra pagrindas tenkinti ieškinį, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Respublikos CK 3.149-3.151str.). Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas R. R. negali būti D. R. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kadangi nuo 2006 metų pabaigos ieškovė R. R. su atsakovu R. R. nepalaikė jokių artimų santykių ir nebegyveno santuokinio gyvenimo.

Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams, darytina išvada, jog ieškovės dukters D. gimimo liudijime įrašytasis tėvas R. R. nėra Deimantės, gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti D. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žinias apie tėvą R. R. (Lietuvos Respublikos CK 3.286 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas J. Ž. pripažino, kad yra ieškovės R. R. dukters D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, yra pagrindas nustatyti, jog jis yra ieškovės dukters D., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d., 3.150 str. 1 d.).

Ieškovė paskirtina nepilnamečiui sūnui R. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 83,00 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė ją atleisti. Tenkinant ieškovės prašymą 2008-09-03 teismo nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios 169,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

Iš atsakovų R. R. ir J. Ž. ieškovei R. R. priteistina po 41,50 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.).

Iš atsakovų R. R. ir J. Ž. priteistina po 84,50 Lt žyminio mokesčio ir po 6,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra iš kiekvieno atsakovo po 91,15 Lt valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 1d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 392 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ir R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes atsakovui R. R. – „R.“, o ieškovei R. R. - „R.“.

Nepilnamečio R. R. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. R. , a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. R. , a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2008-09-02 iki jo pilnametystės.

R. R. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti R. R. , a.k(duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. R. bendravimo su sūnumi R. R. , gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

- atsakovas R. R. apsitvėręs prie jo namų esantį tvenkinį kas antrą savaitgalį, šeštadienį 12.00 val. pasiima sūnų R. R. , gim. (duomenys neskelbtini) ir sekmadienio 17.00 val. parvežą jį pas ieškovę R. R. .

- atsakovas R. R. turi teisę per šventes, kurios trunka ilgiau nei vieną dieną, vienai dienai pasiimti sūnų R. R. pas save, iš anksto apie tai suderinęs su ieškove R. R. .

Pripažinti, kad atsakovas R. R. , a.k(duomenys neskelbtini) nėra D. R. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti vaiko D. R. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą R. R. , a.k(duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas J. Ž. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra D. R. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. R. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra J. Ž. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Šį teismo sprendimą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Iš atsakovo R. R. ir atsakovo J. Ž. ieškovei R. R. priteisti po 41,50 Lt (keturiasdešimt vieną litą ir 50 ct) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo R. R. ir atsakovo J. Ž. priteisti po 91,15 Lt (devyniasdešimt vieną litą ir 15ct) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.