Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės,

2017 m. birželio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei T. V. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė taip pat 2010 m. liepos 26 d. pateikė prašymą – paraišką socialinei paramai mokiniams gauti ir jai buvo paskirta 45,18 Eur (156,00 Lt)parama mokinio reikmėms įsigyti, kuri pervesta į atsakovės sąskaitą. Atsakovė teikdama prašymą pateikė pažymą iš (duomenys neskelbtini) apie sutuoktinio pajamas, tačiau nenurodė, kad sutuoktinis dirbo Norvegijoje bei ten gavo pajamų. R. V. 2013 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateiktame prašyme dėl E 401 ir E 411 formų pažymų užpildymo pateikė informaciją, kad jis kitoje ES valstybėje dirba nuo 2007 m. sausio 18 d., taip pat 2013 m. balandžio 4 d. gauta struktūrizuoto elektroninio dokumento F001 versija iš Norvegijos kompetentingos įstaigos apie išmokos vaikui skyrimą Norvegijoje. Remiantis turimais duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2013 m. gegužės 17 d. atsakovei išsiuntė raštą, kuriame prašoma atvykti į Socialinės paramos skyrių ir patikslinti duomenis apie sutuoktinio Norvegijoje gautas pajamas, tačiau atsakovė to neatliko, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. SP1-171 „Dėl socialinės paramos mokiniams T. V. permokos nustatymo“, T. V. buvo nustatyta permokėta 45,18 Eur (156,00 Lt) paramos mokinio reikmenims įsigyti suma, kurią buvo prašoma grąžinti iki 2014 m. balandžio 1 d. Apie priimtą įsakymą atsakovė informuota 2014 m. sausio 23 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-657. Pažymi, kad atsakovei 2015 m. gruodžio 16 d. išsiųstas priminimo raštas, tačiau ji iki šiol nėra grąžinusi 45.18 Eur dydžio paramos mokinio reikmėms įsigyti permokos.

Prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patikrinus išmokų vaikams gavėjų pateiktus duomenis apie 2009 m. gautas pajamas, buvo nustatyti T. V. pateiktų duomenų apie jos šeimos pajamas neatitikimai, todėl 2011 m. sausio 18 d. jai išsiųstas raštas Nr. (23.47)-Sp13-399 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo pagrįstumo T. V.“, kuriuo atsakovė informuota, kad išmokos vaikui mokėjimas sustabdomas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. ir prašoma iki 2011 m. vasario 17 d. atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pateikti prašyme išmokai vaikui gauti nurodytų duomenų teisingumą patvirtinančius dokumentus. 2013 m. kovo 1 d. atsakovės sutuoktiniui R. V. pateikus duomenis, jog nuo 2007 m. sausio 18 d. jis dirba Norvegijoje bei 2013 m. balandžio 25 d. iš Norvegijos kompetentingos institucijos gavus šių duomenų patvirtinimą ir informaciją, jog šioje šalyje nuo 2010 m. sausio 1 d. bus mokamos išmokos vaikams, 2013 m. gegužės 17 d. atsakovei išsiųstas raštas Nr. (23.45.)-SP13-4266, kuriuo ji įpareigota iki 2013 m. liepos 25 d. pateikti duomenys apie jos ir sutuoktinio gautas pajamas Lietuvoje bei sutuoktinio gautas pajamas Norvegijoje.

2014 m. gegužės 7 d. Norvegijos kompetentinga institucija grąžino dalį atsakovei permokėtos išmokos vaikui, iš viso 356.80 Lt. Teigia, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad T. V. šeimai Norvegijoje ir toliau buvo mokama išmoka vaikui, 2017 m. sausio 16 d. Norvegijos kompetentingai įstaigai išsiųstas prašymas grąžinti likusią atsakovei permokėtą išmoką vaikui, tačiau 2017 m. vasario 15 d. gautas atsakymas, kuriame pareiškėja informuojama, jog neturi galimybės grąžinti likusią 363.53 Eur permokos sumą. Pabrėžia, kad 2014 m. birželio 16 d., 2015 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 29 d. atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti priminimo raštai, kuriuose pakartotinai prašoma grąžinti išmokos vaikui permokos likutį, tačiau permoka iki šiol nėra grąžinta.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl paskirtos bei išmokėtos išmokos vaikams permokos grąžinimo ir paskirtos bei išmokėtos paramos mokinio reikmėms įsigyti permokos grąžinimo.

Dėl išmokos vaikams permokos.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (aktualios įstatymo redakcijos galiojusios nuo 2009-03-05 iki 2010-05-01 ir nuo 2010-05-01 iki 2010-12-31). Įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios išmokų vaikams rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikams; 3) išmoka privalomosios pradinės tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Įstatymo 11 straipsnis teigia, kad šio įstatymo nustatytas išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Byloje nustatyta, jog atsakovė T. V. 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymus išmokoms gauti, prašydama skirti išmoką vaikams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimais nusprendė tenkinti atsakovės prašymus paramai gauti ir laikotarpiais nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. skyrė T. V. 52.00 Lt (15.06 Eur) dydžio mėnesinę išmoką vaikams.

Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas numato, kad asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė tiek 2009 m. rugpjūčio 10 d. prašyme išmokai gauti, tiek 2010 liepos 26 d. prašyme išmokai gauti nurodė, jog nei vienas iš vaikų tėvų negyvena, nedirba, nevykdo savarankiškos veiklos kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės sutuoktinis R. V. 2013 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateiktame prašyme dėl E401 ir E411 formų pažymų užpildymo ir išsiuntimo nurodė, kad nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2013 m. kovo 1 d. dirbo Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Šveicarijoje.

Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.1 punkte nurodyta, kad vienam iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiimant darbine veikla, o kitam iš vaiko tėvų gyvenant kitoje valstybėje narėje, neužsiimant darbine veikla ir negaunant valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi valstybė narė, kurioje užsiimama darbine veikla. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė nuo 2009 m. birželio 4 d. iki dabar nedirbo ir neužsiėmė jokia veikla, prilyginama darbui. Norvegijos kompetentingos institucijos 2016 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui adresuotame rašte nurodyta, kad atsakovės sutuoktinis Norvegijoje dirba nuo 2007 m. ir remiantis Europos ekonominės erdvės reglamentais, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., bei nuo 2013 m. vasario 1 d. iki dabar Norvegijoje paskirtos ir R.V. mokamos išmokos už vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė pildydama 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. liepos 26 d. prašymus išmokai gauti, prašyme pateikė neteisingus duomenis t. y. nenurodė, kad jog sutuoktinis dirba Europos ekonominės erdvės valstybėje (Norvegijoje), nenurodė kitų aplinkybių, turinčių įtakos išmokos vaikams dydžiui ar mokėjimui (nurodė neteisingus duomenis apie vienam asmeniui tenkančias pajamas).

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nustatytą pareigą teikti teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmoką vaikui ir nepagrįstai nenurodė, kad jos sutuoktinis prašymu išmokai gauti pateikimo metu dirbo Norvegijoje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius vedėjas 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. SP1-4183 „Dėl išmokų vaikams permokos nustatymo T. V.„ atsakovei nustatė 1612.00 Lt (466.86 Eur) išmokos vaikui permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir įpareigojo T. V. iki 2014 m. balandžio 1 d. grąžinti permoką. Apie priimtą įsakymą atsakovė informuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (23.47.)-SP13-7228 „Dėl išmokų vaikams permokos nustatymo T. V.“. Paminėtina, kad remiantis kompetentingos Norvegijos institucijos 2014 m. balandžio 11 d. rašte esančiais duomenimis nustatyta, kad Norvegijos kompetentinga institucija padengė atsakovės išmokos vaikams permokos dalį, iš viso 356.80 Lt (103.33 Eur). Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė turi prievolę pareiškėjai grąžinti 363.53 Eur (466.86 Eur – 103.33 Eur) dydžio išmokos vaikams permoką.

Pabrėžtina, kad atsakovė nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. SP1-7228 „Dėl išmokos vaikams permokos nustatymo T. V.“, nei kitų pareiškėjos atsakovės atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-5128, 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. (23.47.)-SP13-884 ir 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-1734 ragino atsakovę grąžinti susidariusią išmokos vaikams permoką, tačiau atsakovė 363.53 Eur sumos iki šiol nėra grąžinusi.

Dėl paramos mokinio reikmenims permokos

Socialinės paramos mokiniams rūšis, dydžius, skyrimo sąlygas, tvarką ir finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas (toliau – ir Paramos mokiniams įstatymas) (aktuali bylai įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-01-01). Paramos mokiniams įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios socialinės paramos mokiniams rūšys: 1) mokinių nemokamas maitinimas; 2) parama mokinio reikmenims įsigyti. Vadovaujantis Paramos mokininiams įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi asmuo dėl socialinės paramos mokiniams kreipiasi deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją, užpildydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams gauti formą, ir prideda reikalingus dokumentus, nustatytus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 19 straipsnyje, išskyrus duomenis apie šeimos turimą turtą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog atsakovė T. V. 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą – paraišką socialinei paramai mokiniams gauti laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki mokslo metų pabaigos. Pareiškėja aukščiau nurodytą atsakovės prašymą – paraišką socialinei paramai mokiniams gauti tenkino ir į jos banko sąskaitą pervedė 156.00 Lt (45.18 Eur) dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnio 1 dalis teigia, jog mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. 2010 m. valstybės pajamų dydis siekė – 350.00 Lt (www.socmin.lt) . Atsakovė 2010 m. liepos 26 d. prašyme – paraiškoje nurodė, jog paskutinių trejų mėnesių jos šeimos nario vidutinės pajamos buvo mažesnės nei 1.5 valstybės remiamų pajamų dydis bei pateikė duomenis apie jos sutuoktinio iš darbinės veiklos gautas pajamas. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis R. V. 2013 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateiktame prašyme dėl E401 ir E411 formų pažymų užpildymo ir išsiuntimo nurodė, kad nuo 2007 m. sausio 18 d. dirba kitoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijoje, tačiau atsakovė pildydama aukščiau minėtą prašymą – paraišką duomenų apie sutuoktinio užsienio valstybėje gaunamas pajamas nepateikė.

Paramos mokiniams įstatymo 16 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą mokiniams privalo pateikti visą teisingą informaciją, reikalingą teisei į socialinę paramą. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog atsakovė pildydama paraišką – prašymą socialinei paramai mokiniams gauti neįvykdė Paramos mokiniams įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės.

Paramos mokiniams įstatymo 17 straipsnio 1 dalis teigia, jog pareiškėjas, nuslėpęs ar pateikęs neteisingus duomenis, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti, ir dėl to neteisėtai ją gavęs, privalo šią paramą suteikusiai institucijai grąžinti neteisėtai gautos socialinės paramos mokiniams dydžio pinigines lėšas. Neteisėtai gautos ir negrąžintos socialinės paramos mokiniams dydžio piniginės lėšos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2013 m. gegužės 17 d. atsakovei išsiuntė raštą Nr. (23.45.)-SP13-4266 „Dėl duomenų pateikimo ir patikslinimo“, kuriuo prašė T. V. iki 2013 m. liepos 25 d. atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį ir pateikti pažymas apie jos bei jos sutuoktinio gautas pajamas Lietuvoje ir informacija apie sutuoktinio gautas pajamas Norvegijoje. Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė į šį įpareigojimą nereagavo, pageidaujamų duomenų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė Paramos mokiniams įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą teikti teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti socialinę paramą mokiniams, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. SP1-171 „Dėl socialinės paramos mokiniams T. V. permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 156.00 Lt (45.18 Eur) dydžio paramos mokinio reikmėms permoką ir įpareigojo ją iki 2014 m. balandžio 1 d. permoką grąžinti. Apie priimtą įsakymą T. V. informuota 2014 m. sausio 23 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-657 „Dėl socialinės paramos mokiniams ir išmokos vaikams permokų T. V.“.

Pabrėžtina, kad atsakovė nei Klaipėdos misto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. SP1-171 „Dėl socialinės paramos mokiniams T. V. permokos nustatymo“, nei kitų pareiškėjos atsakovės atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo. Nors pareiškėja 2015 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-10265 ragino atsakovę susidariusią paramos mokinio reikmėms permoką, tačiau atsakovė 45.18 Eur sumos iki šiol nėra grąžinusi.

Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. SP1-7228 „Dėl išmokos vaikams permokos nustatymo T. V.“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. SP1-171 „Dėl socialinės paramos mokiniams T. V. permokos nustatymo“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jie turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. SP1-7228 „Dėl išmokos vaikams permokos nustatymo T. V.“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. SP1-171 „Dėl socialinės paramos mokiniams T. V. permokos nustatymo“ turinius, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėti administraciniai aktai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 363,53 Eur išmokos vaikams permoka ir 45.18 Eur paramos mokinio reikmėms įsigyti permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio 1 punkte ir Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 16 straipsnio 1 punkte įtvirtintų pareigų nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 363,53 Eur išmokos vaikams permokos ir 45.18 Eur paramos mokinio reikmėms įsigyti permokos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės T. V. priteistina 363,53 Eur išmokos vaikui permoka ir 45.18 Eur paramos mokinio reikmėms įsigyti permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš atsakovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 363.53 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur, 53 ct) išmokos vaikams permoką ir 45.18 Eur (keturiasdešimt penkis Eur., 18 ct) paramos mokinio reikmėms įsigyti permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.