Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. vasario 15 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2007-11-09 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-29 nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga – 2019-10-29).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo pažanga, jam mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. skundas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis A. N. po nagrinėjamo skundo padavimo teismui pateikė ir papildomą skundą (pavadintas skundo papildymu), tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio nuostatas apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, jie paduotus skundus gali tik atšaukti. Todėl, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. N. antro skundo (skundo papildymo), paduoto dėl tos pačios teismo nutarties, nenagrinėja.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 30 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į vieno iš padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą (nužudymas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis), turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nors A. N. skunde nurodė nemažai jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (pataisos įstaigoje dirba, yra skatintas 7 kartus, jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, atlygina jam priteistą civilinį ieškinį), tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tokių nuteistojo pažangos veiksnių, kurie lemtų jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą ir leistų daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad net ir po daugiau nei pusės bausmės atlikimo vis dar nustatomi A. N. pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys, galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. N. taiko netinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, vis dar susiduria su problemomis dėl elgesio. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų (išduotas vykdomasis raštas 2349,56 Eur sumai), tačiau kurių atlyginta tik labai maža dalis (8,93 Eur). Nors skundo autorius yra darbingas, tačiau atlikdamas bausmę dirbo tik labai trumpą laiko tarpą – nuo 2010-06-07 iki 2010-08-10. Kodėl A. N. nedirbo (nesikreipė dėl darbo suteikimo) per visą likusį bausmės atlikimo laiką, duomenų nėra. Taigi galima daryti išvadą, jog nuteistasis savo padarytos nusikalstamos veikos kritiškai nevertina, nesistengia įsidarbinti ir iš gaunamo užmokesčio atlyginti padarytą žalą, taip sušvelnindamas nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, padaryti jam apsvaigus nuo alkoholio, tačiau pats nuteistasis problemą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo neigia ir bausmės atlikimo metu nelanko jokių korekcinių programų, kurios padėtų išlaikyti motyvaciją nevartoti alkoholio jam išėjus į laisvę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog A. N. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Šios išvados išdėstytų aplinkybių kontekste nepaneigia ir tai, kad A. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paskutinio vertinimo metu sumažėjo vienu balu nuo 31 balo iki 30 balų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Komisijos nutarime nėra detalizuotos tokį rizikos vertinimo sumažėjimą lėmusios priežastys.

Taigi, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui visas reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo A. N. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. N. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.